Dombrovskio receptas ES: geriau jau staigus skausmas

Publikuota: 2014-06-10
Atnaujinta 2015-06-01 12:54
Nuotrauka: Juditos Grigelytės ("Verslo žinios")
 

Susilaikymas nuo devalvacijos ir iš karto įgyvendintos biudžeto konsolidavimo priemonės lėmė, kad Latvija greitai atsigavo po ekonomikos krizės ir pradėjo demonstruoti vieną sparčiausių ES ekonomikos augimą. Tokiomis pamokomis su ES lyderiais Briuselio ekonomikos forume antradienį dalijosi Valdis Dombrovskis, buvęs Latvijos premjeras.

Briuselyje vykstančiame ekonomikos forume, kurį kasmet organizuoja Europos Komisija, į pagrindinę diskusijų dalį, skirtą aptarti krizės pamokas atsigavimo ieškančiai ES, renginio organizatoriai pasikvietė vienos skaudžiausiai per nuosmukį nukentėjusių šalių tuometinį premjerą Valdį Dombrovskį. Buvęs vyriausybės vadovas forume aiškino, kad stebuklingų receptų ir lengvo kelio nėra.„Krizės viduryje, kai ji buvo nuožmiausia – 2008 m. pabaigoje ir 2009 m. pirmąjį pusmetį – daug laiko ir energijos paaukojome diskusijoms apie valiutos devalvaciją. Mes, vyriausybė, neplanavome jos devalvuoti, bet turėjome dėl to įtikinti savo partnerius, pirmiausia TVF. Euro zonos šalims neteko to daryti. Mums tai buvo pirmasis iššūkis.Ji būtų buvusi dar žalingesnė, nei būtų galima tikėtis“, – sakė p. Dombrovkis, vadovavęs Latvijos ministrų kabinetui per šalies ūkio nuosmukį.Pasak jo, svarbus buvęs sprendimas – ir pamoka – skubiai pertvarkyti viešuosius finansus mažinant vyriausybės išlaidas ir įsipareigojimus (angl. front-loaded fiscal adjustment).„Būtent toks persitvarkymas padėjo mums atgauti finansinį stabilumą, o su finansiniu stabilumu galėjome grįžti prie ekonomikos augimo labai greitai. 2010 m. antrąjį pusmetį mes grįžome prie metinio augimo“, – forume kalbėjo buvęs premjeras.

Palygino su Graikija

Latvijos atsigavimo strategijai pagrįsti p. Dombrovskis pasitelkė Graikijos – kitos nuo krizės panašiai sunkiai nukentėjusios ES narės – gelbėjimosi ir gelbėjimo tarptautinių kreditorių lėšomis pavyzdį. Pasak jo, skausmingas reformas atidėliojusios Graikijos ekonomika ir finansai dabar visiškai kitokios būklės nei Latvijos.„Graikijoje argumentai krypo į ekonomikos skatinimo pusę, sakant, kad nereikėtų imtis taupymo per finansų krizę, nes tai dar labiau kenkia ekonomikai, ir dėl to reikėtų atidėti viešųjų finansų pertvarkymą“, – sakė p. Dombrovskis.Pasak jo, praėjusiais metais Graikija, kuri atidėliojo fiskalinio konsolidavimo priemones, aplenkė Latviją pagal du prasčiausios ES statistikos rekordus.„Pirmąjį, pagal krizės gylį (BVP nuosmukį nuo krizės pradžios – VŽ) Latvija pasiekė per krizės įkarštį. Pernai Graikija aplenkė mus pagal nuosmukio dydį (Graikijoje recesija tęsiasi nuo 2008 m.– VŽ). Antrasis rekordas mums priklausė pagal biudžeto konsolidavimo dydį. Iš viso jis siekė 17% nuo BVP ir buvo milžiniškais įvairiais standartais. Pernai Graikija aplenkė mus ir pagal šį kriterijų“, – sakė p. Dombrovskis.Per pirmuosius 3 šių metų mėnesius Graikijos ūkis traukėsi 0,9% ir žymėjo lėčiausią BVP susitraukimą nuo pat 2008 m., Latvijos ūkis pirmąjį ketvirtį augo 2,4%, palyginti su laikotarpiu prieš metus.„Tai reiškia, kad atidėliojant biudžeto konsolidavimą, jis nesumažinamas, o iš tikrųjų paliekamas tik dar didesnis. Atidėliojant viešųjų finansų pertvarkymą, atidėliojamas ir finansų stabilumas, o be finansinio stabilumo negalima grįžti prie ekonomikos augimo. Be stabilumo bankai neskolina ekonomikai, kompanijos nerimauja – jos neinvestuoja, gyventojai nerimauja – jie neperka, ir tik dar giliau klimpstama į recesiją“, – aiškino buvęs premjeras.Kaip reziumavo p. Dombrovskis, tai, kad Europos finansų krizės gilumoje Latvija buvo viena labiausiai biudžeto išlaidas prikirpusių šalių ir kartu viena sparčiausiai augančių, rodo, kad tikriausiai tarp taupymo ir augimo nėra tiek daug prieštaros, kaip bandoma parodyti.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku