Reikalavimai biokuro tiekėjams naikina konkurenciją

Vietos savivaldos reguliuojamų šilumos gamybos įmonių vartotojams tiekiamos šilumos kaina vartotojams galėtų būti mažesnė, jeigu įsigydamos biokurą įmonės siektų kuo didesnės konkurencinės aplinkos. Tačiau, užuot pasistengusios pakviesti kuo daugiau potencialių tiekėjų, kurie varžytųsi siūlydami kuo palankesnes įsigijimo kainas, įmonės į skelbiamų konkursų sąlygas prirašo įvairių kvalifikacinių reikalavimų, kurie galimų tiekėjų skaičių dažniausiai apriboja iki vieno.Kita vertus, rinkos dalyviai neoficialiai pripažįsta, jeigu nebūtų žinomi du objektyvūs biokuro kainos rodikliai – kiekvieną mėnesį Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) skelbiamos vidutinių kuro žaliavos kainos ir kas savaitę pranešamos „BaltPool“ biržoje sudaromų biokuro pirkimo ir pardavimo sandorių kainos, – šilumos gamybos įmonės biokurą iš konkurso būdu atrinktų kuro tiekėjų pirktų dar brangiau.Problema, be to, nepriklauso nuo valdymo tipo. „Reguliuojamoje aplinkoje sąnaudas didina ir savivaldybių valdomos, ir privačioms kompanijoms išnuomotos šilumos gamybos įmonės“, – VŽ sakė vienas rinkos dalyvis.Balandžio pradžioje VŽ skelbė VKEKK parengtą biokuro įsigijimo kainų sąvadą, kuris rodė, kad š. m. vasarį brangiausiai šalyje – daugiau nei po 800 Lt už biokuro naftos tonos ekvivalentą (tne) – tiekėjams mokėjo UAB „Vilniaus energija“ ir aštuoni UAB „Litesko“ filialai (įmonės, susijusios su Prancūzijos kompanija „Dalkia“ ir koncerno „ICOR“ įmonių grupe). Paprastai pagrindinė biokuro tiekėja „Litesko“ filialams – su ta pačia įmonių grupe susijusi UAB „Bionovus“.

Kokybės širma

VŽ stebėsena rodo, kad skelbdamos biokuro pirkimo konkursus, tačiau tuo pat metu siekdamos apriboti konkurencinę aplinką šilumos gamybos įmonės dažniausiai kelia itin aukštus kokybės reikalavimus. VŽ kalbinami rinkos dalyviai tvirtina, kad reikalauti žaliavos kaloringumo, šilumingumo, frakcijos dydžio ar drėgmės parametrų iš pretendento įtraukti į sutartį – savaime suprantamas dalykas. Tačiau yra atvejų, kai sutarties sąlygose buvo reikalaujama, kad tiekėjo atvežama biokuro žaliava atitiktų tam tikrą cheminę sudėtį. Tik nuo 2013 m. birželio buvo panaikintas „Litesko“ įmonių grupės išradimas – „biokuro mišinys“. Buvo siekiama parodyti, kad jis vertingesnis už „paprastą“ medienos biokurą.Plinta nauja mada reikalauti, kad biokuro tiekėjas pasirūpintų ne tik tiekimu, bet ir už šilumos gamybos įmonę kauptų reikalaujamą rezervą. Įmonės paprastai sako, kad, tiekėjams perleisdamos pareigą rezervuoti biokuro atsargas, jos taupo savo lėšas neinvestuodamos į aikšteles ir neįšaldydamos savo kapitalo. Tačiau tuo pačiu metu užkerta bet kokias galimybes į rinką smulkesniems tiekėjams.„Jeigu aukštus kvalifikacinius reikalavimus įveikti ir konkursą laimėti sugeba ne tas tiekėjas, kuriam sutartis buvo numatyta, – ar dėl to, kad laimėjusią partiją finansiškai rėmė per rinkimus, ar dėl to, kad dalį naudos gauna atsakingi savivaldybės pareigūnai, – kiekviena atvežama biokuro siunta tikrinama preciziškai pagal visus parametrus, o radus neatitikimų išrašomos baudos“, – VŽ pasakojo rinkos dalyvis su sąlyga, kad jo pavardė nebus minima. Konkursus laimėjus saviems tiekėjams, kontrolės akylumas priblėsta: „Visi žino, kad tiekėjas yra „teisingas“, todėl nevalia kelti triukšmo net tuo atveju, jeigu vietoj dalies biokuro jis atvežė žemių.“

Sertifikatu per konkurenciją

Š. m. balandžio 4 d. 36.000 tne biokuro tiekimo konkursą 2014–2017 m. paskelbusi UAB Mažeikių šilumos tinklai (MŠT), regis, pirmąsyk šalies istorijoje konkurso dalyviams iškėlė sąlygą turėti LST EN ISO 9001 standartų sertifikatą. Be to, MŠT konkursą siekiančioms laimėti įmonėms keliami dar keli konkurenciją ribojantys reikalavimai: privaloma patirtis bent vienus metus tiekiant mažiausiai 12.000 tne biokuro ir mažiausiai 4,5 mln. Lt iš biokuro tiekimo veiklos gautų pajamų per trejus pastaruosius metus. Be to, konkurso laimėtojui keliamas reikalavimas per 90 dienų 30 km spinduliu nuo Mažeikių miesto katilinės esančiame sandėlyje sukaupti 781 tne biokuro rezervą.Jonas Jurkus, MŠT generalinis direktorius, VŽ raštu atsiųstuose atsakymuose konkurso reikalavimų nevadina pertekliniais ir tvirtina, esą įdiegtą kokybės valdymo sistemą liudijantis ISO sertifikatas „yra būtinas, norint užtikrinti nepertraukiamą biokuro tiekimą“.Be to, perkančioji organizacija pripažįsta ne tik LSN EN ISO 9001 standartą, „bet ir lygiaverčius sertifikatus“, todėl esą minėtą reikalavimą gali tenkinti ir ūkio subjektų grupė, sudariusi jungtinės veiklos sutartį.Ponas Jurkus nepaaiškina, kodėl kvalifikaciniuose reikalavimuose įrašyta sąlyga, kad tiekėjas žaliavos sandėlį turėtų 30 km atstumu nuo katilinės. Energetikos ministerijos užpernai patvirtintos Energijos išteklių rezervinių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo taisyklės numato, kad tiekėjas rezervines atsargas turi būti pasiruošęs pradėti tiekti per tris valandas. Tačiau minimalaus atstumo nuo tiekėjo sandėlio iki katilinės, kaip reikalaujama MŠT konkurso sąlygomis, nereglamentuoja. Be to, taisyklės numato, kad „perkančioji organizacija negali kelti tiekėjams tokių kvalifikacijos reikalavimų, kurie dirbtinai ribotų konkurenciją“. VŽ apklausus tris iš penkių didžiausių biokuro rinkoje veikiančių įmonių, jų atstovai tvirtino neturį LST EN ISO 9001 standarto sertifikatų.

Viską išaiškins

„Mažeikių rajono savivaldybė, kaip dalies MŠT akcijų valdytoja, neturi galimybės (tai nenumatyta teisės aktuose) daryti įtakos bendrovėse organizuojamiems viešiesiems pirkimams ir iš anksto spręsti, ar pirkimas bus optimalus“, – VŽ sakė Virginija Steponavičienė, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja.Ponia Steponavičienė tvirtino, esą jeigu būtų nustatyta MŠT valdymo organų ar asmenų žala bendrovei ar kitiems asmenims, už konkurso sąlygų optimalumą atsakingi viešuosius pirkimus bendrovėje rengiantys asmenys būtų traukiami atsakomybėn teisės aktų nustatyta tvarka. „Už bendrovės (MŠT – VŽ) veiklą tiesiogiai atsakinga valdyba (kolegialusis organas) ir generalinis direktorius (vienasmenis valdymo organas)“, – į Antanui Teniui, Mažeikių rajono merui, VŽ siųstus klausimus atsakė p. Steponavičienė.