Inžinieriaus portretas

Publikuota: 2014-05-09
Atnaujinta 2015-06-01 13:06
svg svg
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo nuotr.
 

Pavasaris daugeliui primena apie išvykas į gamtą, artėjančius muzikos festivalius, keliones, nuotykius ir ilgus šiltus vakarus; tuo pat metu tūkstančiai jaunuolių išbalusiais veidais mėgina atsakyti į kelis svarbiausius gyvenimo klausimus, nuspręsti, kas jie yra (ir bus), ko verti ir ko siekia.

Daugsyk kartota, kad tarp dažniausių pasirinkimų – socialiniai ir humanitariniai mokslai. Lygiai taip pat dažnai girdime, kad rinkai jų gana, o stinga tiksliesiems ir techniniams mokslams atsidavusių absolventų.

Pažvelkime į 2013 m. populiariausias universitetų studijų programas: medicina, odontologija, ekonomika, teisė, politikos mokslai, kūrybinės industrijos. Žurnalo „Kur stoti“ duomenimis, programų sistemos užėmė tik 9 vietą. Net keista – ši specialybė nuolat liaupsinama, apipinama sėkmės pavyzdžiais, o specialistų kaip trūksta, taip trūksta. 
Dar viena sritis, kur netrukus išryškės specialistų stygius, – inžinerija, sako Darius Kvedaras, teritorijų planavimo, projektavimo, projektų valdymo ir inžinerinio konsultavimo paslaugų UAB „Baltic Engineers“ generalinis direktorius bei projekto „Renkuosi tiksliuosius“ iniciatorius.Projektas įsivažiuoja
Neseniai Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vyko pirmosios „Renkuosi tiksliuosius“ paskaitos. Inžinerijos, informacinių technologijų (IT) įmonių atstovai moksleiviams pasakojo, kaip pasitelkiami išradimai ir technologinės naujovės, projektuojami pastatai, rašomos programos. Moksleiviai turėjo galimybę dirstelėti į universiteto laboratorijas, susipažinti su jų veikla. Užsiėmimų įrašai bus paskelbti iniciatyvos svetainėje „renkuositiksliuosius.lt“, o kitos paskaitos – Kauno technologijos universitete – bus rengiamos gegužės 16 d.
Auditorija buvo pilna, tačiau klausimų, p. Kvedaro žodžiais, galėjo būti daugiau. Klausytojai buvo 9–12 klasių moksleiviai. Vyresnieji žinojo tiksliau, ko ieško, tad ir klausimų uždavė iš konkrečių sričių – konstrukcijų, šilumos inžinerijos, aplinkosaugos. Gerai nuteikia ir jaunesnių moksleivių noras bent šiek tiek labiau pažinti inžinerijos studijas.„Sveika su specialybe susipažinti ne iš bukletų, o gyvai, universitete, per pristatymus ir gyvas paskaitas. Jei domiesi projektavimu, verta pasidomėti projektavimo procesu, jei statybomis – kokie jose vykdomi darbai, kaip valdomi projektai, – kalba p. Kvedaras. – Moksleiviai atkuto susipažinę su aplinka, renginio pobūdžiu, pasivaikščioję po laboratorijas.“
Bent pusė klausytojų buvo merginos.
„Kartais įsivaizduojama, kad inžinierius – tepaluotas mechanikas, dirbantis gaudžiančių staklių apsuptyje. Tačiau projektuotojo darbas labiau kvepia kava nei tepalais, – šyptelėja pašnekovas. – Pastatai projektuojami programomis, biuruose. Žinoma, jei būsimą inžinierių domina darbas lauke, statybų aikštelėse – jis galės rinktis darbą statybose, būti projektų vadovu; jei domina gamybos, technologijų procesai, galės inžinerijos žinias pritaikyti gamyklose.“Nuobodi ar ne
Su moksleivių nuomone apie tiksliuosius mokslus p. Kvedaras susipažino pernai, jo vadovaujamai įmonei užsakius visuomenės nuomonės tyrimą (atliko agentūra „Sinoptycom“). Apklausus 4.186 (10–12 klasių) moksleivius Lietuvoje, paaiškėjo, kad tiksliaisiais mokslais domisi apie trečdalis moksleivių (27%), tačiau juos renkasi vos šeštadalis (14%). Net 41% moksleivių manė, kad inžinerijos mokslai yra sunkūs, o 25% sutiko, kad nuobodūs.
Paklaustas, kas jį patį pastūmėjo rinktis šią profesiją, kodėl jis šių mokslų nelaikė nuobodžiais, p. Kvedaras sako, jog, kol esi jaunas, daug įtakos turi aplinka, šeima: „Gal ji iš dalies ir suformavo mano pasirinkimą – nuėjau tėvo pėdomis. Atrodė, kad inžinieriaus specialybę rinktis natūralu.“ Pašnekovas prisimena kurį laiką svarstęs apie ekonomikos mokslus – tuo metu jie nebuvo tokie populiarūs kaip dabar, veikiau – nauji. Tačiau galiausiai liko prie inžinerijos, nes šie mokslai, skirtingai nei šių dienų jaunuoliams, jam tiesiog buvo įdomūs.Programuotojai, paklausti, kuo žavus jų darbas, beveik visada randa įdomių atsakymų. Anot keliautojo ir programuotojo Antano Zdramio, programuotojai konstruoja daiktus, skirtus kokiam nors rezultatui pasiekti. Jų niekas neriboja, tik vaizduotė ir žinios. Gali pasirinkti kokią tik nori programavimo kalbą, būdą, sistemą.
„Žmonės, kurie domisi technologijomis, naujovėmis, dažnai pasižymi platesne pasaulėžiūra. Programavimas reikalauja kūrybingumo: informacinių sistemų kūrybos procesai aiškūs, tačiau nepasakoma, kaip kiekvieną gabaliuką sukurti, visa paliekama programuotojui, IT architektui, konsultantui“, – yra sakęs ir Zbignevas Gulbinovičius, UAB „Blue Bridge Baltic“ įmonių grupės generalinis direktorius.
Smalsu, kas yra inžinerijos „cinkelis“?
„Suprojektuoti IKEA pastatą – nemenkas iššūkis, tikrai ne mažesnis nei parengti teisinę sutartį, – pateikia pavyzdį p. Kvedaras. – Taigi, kai girdžiu sakant, kad inžinerija – nereikalinga, neįdomi, nuobodi, galiu tvirtinti priešingai – ji „veža“.“Lygindamas šią specialybę su IT, pašnekovas primena, kad inžinierius irgi naudojasi įvairiomis programomis, skirtingomis bazėmis, gali jas rinktis, nelygu, kuri „arčiau dūšios“.
„Anksčiau kurdami brėžinius matydavome dvi dimensijas. Dabar padėtis kitokia: modeliuodamas iš karto stebi erdvinį vaizdą, gerai suvoki, kaip pastatas atrodys, po truputį kuri, galima sakyti, statai, – kalba jis. – Gali jame pasivaikščioti, pereiti visus kambarius, apžiūrėti architektūrinius sprendimus, sijas ar kolonas, pažvelgti į lubas, į ortakius, vamzdynus, elektros komunikacijas.“Pašnekovui įdomi ir teorinė inžinerijos dalis, metodologija, tačiau su moksleiviais tenka šnekėti populiariai.
„Inžinerija mus supa – su ja susiduriame ryte atsisukę vandens čiaupą, įsijungę televizorių, naudodamiesi mobiliaisiais telefonais, kompiuteriais, – vardija jis. – Ko gero, norėdami sulaukti moksleivių dėmesio, turėtume pateikti kuo daugiau patrauklių jos pritaikymo pavyzdžių. Štai aeronautika – viena nepopuliariausių specialybių. Manau, vertėtų jaunuoliams priminti, kad palydovai kosmose – apie juos visi girdėjo – yra ir aeronautikos žinių rezultatas.“
Anot p. Kvedaro, sudominti inžineriniu darbu galima smalsuoliams pasiūlant prisidėti prie pastato modeliavimo, leidžiant jiems panagrinėti, kaip oro sąlygos veikia pastato mikroklimatą, ir pan.Reikia verslo pastangų
„Bet kuri įmonė norėtų, jog lauke, už durų, rikiuotųsi vienas už kitą geresni specialistai, laukiantys, kad juos įdarbinsi už nedidelį atlygį, – VŽ „Savaitgaliui“ yra sakęs Kristijonas Kaikaris, UAB „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius. – Jei trūksta specialistų, vadinasi, yra poreikis. Ėmęsi tam tikrų veiksmų, galime užauginti specialistų ir tą poreikį patenkinti. Štai, jeigu poreikio nebūtų, o tik specialistų, problemą išspręsti būtų sunkiau.“
Anot p. Kaikario, šis iššūkis – kompleksinis, tai ne tik valstybės ar švietimo sistemos, bet ir verslo klausimas. Jo vadovaujama įmonė investuoja į moksleivių mokymo programas, tiekia programinę įrangą mokykloms ir nevyriausybinėms organizacijoms, rengia pradedančiųjų iniciatyvas, o įmonės darbuotojai gauna papildomų atostogų dienų socialinei veiklai.Pastaruoju metu tenka išgirsti apie daugiau projektų, skirtų moksleivių motyvacijai ugdyti ir profesijų supratimui didinti. Pavyzdžiui, porą metų vykdomas projektas „Kam to reikia“ (iniciatoriai „Swedbank“ ir „Omnitel“), pradėta įgyvendinti mokslo populiarinimo iniciatyva „Mokslas ir tu“ (ja užsiima VšĮ „Mokslas ir menas“, VšĮ „Istorinės žinutės“, o remia Lietuvos mokslų akademija), pristatanti laboratorijų veiklą.
„Tai natūralus ir geras procesas, – vertina p. Kvedaras. – Jei jaunuoliai įsijungia į įvairius projektus, jie įgyja daugiau praktinių žinių ir vėliau jiems geriau einasi darbo rinkoje. Iš šių projektų išlošia visi – moksleivių ir studentų akiratis plečiasi, jie geriau supranta darbą, kurio galbūt imsis, suvokia savo interesus, o verslas suinteresuotas, kad darbo rinką papildytų motyvuoti žmonės.“Iniciatyvą „Renkuosi tiksliuosius“ palaiko Lietuvos pramoninkų konfederacija, laukiama ir kitų įmonių iniciatyvos. Mat tampa vis sunkiau rasti kvalifikuotų, praktikos turinčių specialistų ir matyti tendencija, kad jų trūkumas augs, sako pašnekovas. Tai iliustruoja kad ir šis pavyzdys: pernai VGTU Vandentvarkos katedra išleido 30–40 bakalaurų, šiemet studijas baigė 3.
„Gal tai tik sutapimas, gal laikinas smuktelėjimas, bet kad rinkoje atsiranda didesnis inžinierių poreikis – akivaizdu“, – tvirtina jis. 
Kitas dalykas – iš inžinierių vis daugiau tikimasi. Pavyzdžiui, jei įmonė dirba su užsienio klientais, norima, kad jie mokėtų užsienio kalbų.
Tačiau gerų specialistų, galinčių užsiimti kompleksiniais projektais ir laisvai bendraujančių anglų kalba, nėra daug, sako p. Kvedaras.Kur dingsta specialistai
Galimas specialistų stygius – viena priežasčių, kodėl p. Kvedaro vadovaujama įmonė ėmėsi iniciatyvos „Renkuosi tiksliuosius“.
„Žinoma, esame suinteresuoti, kad nekristų šią specialybę besirenkančių moksleivių skaičius, kad pakaktų specialistų, – šyptelėja pašnekovas. – Be to, man, kaip verslininkui ir šios specialybės patriotui, svarbus inžinieriaus ir tiksliųjų mokslų prestižas.“
Netrukus sukaks 10 metų Lietuvos narystei ES, įdomu, kaip Bendrija keičia Lietuvos inžinierių perspektyvas.
„Nemažai Lietuvos absolventų dirba ne tik Lietuvoje – ir Rytų rinkose, ir Vakarų. Jų poreikis matyti abiejose rinkose, o atsivėrus sienoms jis stiprėja“, – aiškina p. Kvedaras.
Taigi – be galimybių, yra ir pavojus, kad jauni specialistai susiras sėkmingų darbų svetur.
„Toks pavojus egzistuoja, – sutinka jis. – Kita vertus, specialistai padirbėja skirtingose rinkose, susipažįsta su kitokiomis sąlygomis, skirtingais projektais, grįžta įgiję naujos kompetencijos ir čia ji labai praverčia. Kai sienos atviros, judėjimas – natūralus ir savaime suprantamas; kartais jis duoda naudos visoms pusėms.“Pelningiausios kryptys
„Lietuvoje siūlomos visos inžinerijos programos, kokios gali būti reikalingos ir kokių siūlo užsienio universitetai, – yra sakęs dr. Alfonsas Daniūnas, VGTU rektorius. – Konkursai į inžinerijos programas Lietuvoje nėra labai dideli. Tik pastaraisiais metais pradėjo kilti šių specialybių prestižas.“
Tarp populiariausių jis nurodė transporto, statybos, energetikos inžinerijos specialybes. Ne tokios populiarios – chemijos, pramonės, mechanikos inžinerija.
„Koją (šakos populiarumui – aut. past.) kiša ir kai kurių verslininkų požiūris į jaunus inžinierius. Kai kuriose srityse, pvz., lengvojoje pramonėje, algos menkos, todėl ir šios šakos studijų programa nepopuliari“, – kalbėjo Žymantas Rudžionis, KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas.
„Renkantis specialybę, mokiniams svarbu, kokia ateitis jų lauks pabaigus mokslus, – sutinka p. Kvedaras. – Neabejotinai vienas iš veiksnių – būsimas atlygis ir apskritai, ar pavyks rasti darbo.“
Anot jo, retas inžinierius susiduria su sunkumais ieškodamas darbo, o tarp pelningiausių jis nurodo su IT susijusią inžinerinę veiką, civilinę inžineriją.Specialybės statusas
Sovietų Sąjungos laikais Lietuvoje inžinieriaus specialybė buvo labai vertinama. Vakaruose ji iki šiol gerbiama, tačiau Lietuvoje ji tarytum buvo devalvuota.
„Viena to priežasčių – sunkios studijos, – įvardija p. Kvedaras. – Gal kitų dalykų mokytis lengviau? Kitas dalykas – Nepriklausomybės pradžioje nebuvo įgyvendinama didelių projektų, o pramonės objektų (kaip „Achema“ ar „Lifosa“) neatsirado, tad natūralu, kad sumažėjo pramonės technologijų specialistų poreikis, o kartu ir profesijos prestižas, susidomėjimas specialybe, – priduria pašnekovas. – Dabar projektų netrūksta.“
Jam teko susidurti su ypač gera nuomone apie jo pasirinktą kelią – ypač Šiaurės šalyse.
„Karjeros pradžioje teko lankytis Danijoje, Kopenhagoje. Nuomojamo buto savininkai susipažindami klausė, kokia veikla užsiimu. Sužinoję, reagavo – „Ooo, inžinierius!“ Ir vėliau teko įsitikinti, kad šiose vietose į inžinieriaus specialybę žiūrima pagarbiai“, – pasakoja jis.Juokais klausiu, ką inžinieriai veikia laisvalaikiu?
„Inžinieriai – išradingi žmonės, ir dirba stipriai, ir švenčia stipriai, – nusijuokia p. Kvedaras. – Nuo kitų specialybių žmonių tikrai nesiskiria.“
Ankstesniuose VŽ „Savaitgalio“ pokalbiuose p. Kvedaras papasakojo auginantis šunis – du retriverius.
„Mėgstu laiką leisti sodyboje. Atsipūsti, o gal ir vieną kitą inžinerinį sprendimą pritaikyti“, – šyptelėja jis.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Narai Baltijos jūroje karpo „vaiduoklius“ nuo nuskendusių laivų

Nuo laivų, karo metu nuskendusių Baltijos jūroje, nukarpomi žvejybiniai tinklai, dar vadinami vaiduokliais –...

Laisvalaikis
2022.05.27
Milijardierius S. Bankmanas-Friedas: apie kriptorinkų vertę ir ateitį Premium

„Apie du trečdalius arba tris ketvirtadalius pirmą kartą investuojančiųjų į kriptovaliutas tiesiog nori...

Laisvalaikis
2022.05.27
Niekada nesakyk niekada: kaip miestietis kaime iš obuolių verslą sukūrė Premium 4

Verslą galima sukurti lygioje vietoje ir net neturint apie jį specifinių žinių – tai patvirtina Mindaugo...

Gazelė
2022.05.26
„Open House Vilnius“ savaitgalį atvers 56 pastatų duris

Besidominčiųjų architektūra laukia šventė – gegužės 28 ir 29 d. vyksiantis aštuntasis atviros architektūros...

Laisvalaikis
2022.05.26
Vilniaus Didžiąją sinagogą įamžins iki 2026-ųjų 2

Iki 2026 m. vidurio sostinėje bus sutvarkyta unikali žydų (litvakų) sakralinė vieta – Vilniaus Didžioji...

Laisvalaikis
2022.05.26
„Norfos“ lentynose – brandintos jautienos pasiūla Verslo tribūna

Prasidėjus lauko pramogų ir kepsnių sezonui, auga ne tik jau įprastos šviežios mėsos, bet ir vis...

„Vilnius Mama Jazz“ kviečia klausyti, žiūrėti, kalbėti

Gegužės 26 d. prasidedantį festivalį „Vilnius Mama Jazz“ lydi plati „palaikomoji“ programa, kviesianti į...

Laisvalaikis
2022.05.25
„SpaceX“ prieš „Boeing“: kaip E. Musko įmonė aplenkė aviacijos milžinę Premium 1

Praėjusį savaitgalį „Boeing“ bepilotis erdvėlaivis „Starliner“ po daugiau nei dvejus metus trukusių bandymų...

Inovacijos
2022.05.25
„Financial Times“ surikiavo geriausias mokymosi programas vadovams Premium

Geriausių pasaulyje verslo programų reitinge „Executive Education“, kurį daugiau nei du dešimtmečius sudaro...

Laisvalaikis
2022.05.25
IT specialistė kaime rado laimę: sukūrė tradicinį verslą, bet kitaip Premium

Sostinė siūlo apsčiai galimybių, tačiau vis daugiau šeimų ją palieka ir keliasi gyventi į kaimą. Nors...

Gazelė
2022.05.25
Patriotų gastrolės Rusijoje – už 100 milijonų Premium 3

Dar iki įsiverždama į Ukrainą Rusija negailėjo lėšų vadinamajai minkštajai galiai, t. y. savo kultūros...

Laisvalaikis
2022.05.24
Valdovų rūmų vadovui prof. V. Dolinskui – prestižinė Lenkijos kultūros premija

Prestižinė kultūros premija, prof. Aleksanderio Gieysztoro vardo apdovanojimas, įteiktas Nacionalinio...

Laisvalaikis
2022.05.24
Iš Kanų festivalio: „Mariupolis 2“, rusiškas skandalas, geriausia sezono komedija Premium

Kanuose vyksta 75-asis kino festivalis, paženklintas skaudžiausia mūsų dienų tema. Rusijos karas Ukrainoje...

Laisvalaikis
2022.05.24
Baltarusijos opozicijos lyderė: Lietuvos pagalba neapsiriboja žodžiais ar išsakytu susirūpinimu

Lietuvos pagalba baltarusiams neapsiriboja žodžiais ar išsakytu susirūpinimu, sako Sviatlana Cichanouskaja,...

Verslo aplinka
2022.05.24
„Time“ įtakingiausių menininkų viršūnėje – „Marvel“ žvaigždė Simu Liu

Naujausią „Time“ žurnalo, paskelbusio 2022-ųjų šimto įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą, viršelį puošia...

Laisvalaikis
2022.05.23
Ką A. Navalnas „Time“ parašė apie Putiną, o J. Bidenas – apie Zelenskį

Žurnalas „Time“ į įtakingiausių 2022 m. žmonių sąrašą įtraukė Volodymyrą Zelenskį, Ukrainos prezidentą, ir...

Laisvalaikis
2022.05.23
Skaičiai: užteršti ir švariausi Europos miestai Premium

Smulkiųjų kietųjų dalelių kiekis Europoje per pastarąjį dešimtmetį mažėjo, tačiau vis dar viršija...

Verslo klasė
2022.05.22
Eutanazijos vartai. Kaip suplanuoti mirties datą Premium

Kelionių maršrutuose netikėta kryptis – paskutinė gyvenimo stotelė. Žmonės, įpratę viską planuoti ir iki...

Laisvalaikis
2022.05.22
Už 135 mln. Eur parduotas 1955-ųjų „Mercedes“

1955-ųjų laidos „Mercedes-Benz“, viena iš vos dviejų egzistuojančių tokio modelio mašinų, šį mėnesį aukcione...

Automobiliai
2022.05.22
Nacionalinėje dailės galerijoje – fotografijų paroda „Karas Ukrainoje. 2022 metai“

Meno lauke randasi vis daugiau liudijimų, pasiekiančių mus iš Rusijos užpultos Ukrainos. Vienas tokių –...

Laisvalaikis
2022.05.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku