Gerą atmosferą biure kuria administratorė

Biuro prekių tiekimo lyderės Lietuvoje „Officeday“ jau dešimtą kartą rengiamame konkurse dalyvavo net 100 administratorių iš visos Lietuvos. „Tikrai džiugina dalyvių gausa, kurios sulaukiame kasmet“, – sako „Officeday“ generalinis direktorius Tomas Mačernis – „Be to, matome, kaip aktyviai palaikomos dalyvės. Atrodo, kad konkursas, administratorių palaikymas ir „sirgimas“ už jas, suvienija biurą bendram tikslui. Tai – puiki misija, kurią vykdysime ir toliau“.Trečiadienį į „TIA Technology“ būstinę atvykę „Officeday“ atstovai pasveikino šauniausią administratorę ir jos komandą. Mergina apdovanota „iPad“ planšete, biuro įrangos paketu ir kitais vertingais prizais, padėsiančius greičiau ir lengviau atlikti visus biuro darbus. Keturios prizininkės kartu su „Officeday“ keliaus į tarptautinę biuro reikmenų parodą Rygoje.Kolegų palaikymo svarbą patvirtina ir pati šauniausia administratorė. „Nebūčiau dalyvavusi rinkimuose, jei ne kolegos. Pamačiusi skelbimą sudvejojau, bet netrukus nuorodą į konkurso tinklalapį atsiuntė kolega. Nusprendžiau – jei jau siūlo kiti, dalyvauti tikrai verta“, – pasakoja E. Raščiauskaitė. Pasak jos, eiti ir raginti kolegų balsuoti tikrai nereikėjo. Jie patys aktyviai įsitraukė į konkursą, balsavo, sekė naujienas ir net informuodavo pačią administratorę apie tai, kaip keitėsi rezultatas.

Darbas, teikiantis džiaugsmo

Pusantrų metų įmonėje dirbanti mergina tikino mėgstanti savo darbą. „Iš tiesų išmoksti daug. Turi padaryti daugybę skirtingų darbų, padėti visiems, kam reikia. Erdvės tobulėjimui tikrai pakanka. Kita vertus, matai, kad prisidedi prie kolegų darbo, atlieki užduotis, kurios jiems yra svarbios. Ir jei padarai darbus greitai, kokybiškai ir taip gerai, kaip kiti nesitiki, jauti ypatingą pasitenkinimą“, – pasakoja E. Raščiauskaitė. Paklausta, ar nesunku būti daugiaranke biuro šiva, administratorė susimąsto. „Kartais taip – turi išmanyti tiek dalykų. Kartais darai darbus, kurių niekas nenori ir net pati nesupranti, kaip juos padaryti. Bet kai pasieki reikiamą rezultatą, pasitenkinimas iš tiesų didelis“, – sako ji.Paklausta, kokia savybė administratorei svarbiausia, E. Raščiauskaitė nedvejodama atsako, jog asmenybė ir gebėjimas bendrauti. „Administratorė yra žmogus, kuriantis biuro atmosferą. Ta, kuri pastebi, kad kolega nusipirko batus ar motociklą, ta, kuri paklausia, kaip praėjo savaitgalis. Kolegos ir klientai turi norėti į ją kreiptis, su ja bendrauti. Žinoma, svarbu gebėti organizuotis darbus, susidėlioti prioritetus, daryti kelis dalykus vienu metu. Bet svarbiausia – mokėti bendrauti, suvienyti biurą“, – tvirtina ji. Būtent todėl, administratorė – itin svarbus žmogus biure. „Kartais sakoma, kad administratorė svarbesnė nei viršininkas. Nesutinku – kalbame apie labai skirtingas funkcijas. Tačiau jos vaidmuo biure – labai reikšmingas. Ji privalo gebėti jausti biuro kolegas, su jais susigyventi. O to išmokti nėra taip paprasta - sako E. Raščiauskaitė.

Šauniausios administratorės buvo renkamos visose Baltijos šalyje

Šauniausią administratorę rinko interneto lankytojai bei specialios komisijos nariai. Ją sudarė T. Mačernis, žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius Aurelijus Katkevičius bei praėjusių metų konkurso nugalėtoja, vienoje iš didžiausių IT įmonių Lietuvoje dirbanti Viktorija Jonova. Šių metų dalyvės šmaikščiais atsakymais turėjo įrodyti esančios tikros biuro šivos. Šiva – vienas populiariausių hinduizmo dievų, blogio naikintojas, vaizduojamas su daug rankų. Būtent taip neretai jaučiasi biuro administratorės, vienu metu turinčios priimti klientus, paruošti dokumentus, atsiliepti į skambučius ir, žinoma, visada šypsotis.Šauniausių administratorių rinkimai taip pat vyko ir Latvijoje bei Estijoje.Patirtis

Pripažinimą reikia užsitarnauti
Rasa Pacenkienė, UAB „Svaita“ vykdomoji direktorė
„Mano tėtis yra „Svaitos“ įkūrėjas, ilgus metus jai vadovavo. Vis dėlto pokyčiai būtini, nes įmonei jau kone 20 metų, tad dirbti kaip anksčiau nebegalima. Kadangi apie pokyčių valdymą išmanau daug – anksčiau dirbau UAB „Ernst & Young Baltic“, – prisidėjau prie įmonės valdymo. Galima sakyti, kad bendrovėje šiuo metu keičiasi kartos.
Tačiau jokių baimių, kad tėtis man nurodinės, kaip ką turiu daryti, nebuvo. Galbūt todėl, kad mūsų šeimoj niekad nebūdavo bendravimo stiliaus: „Aš liepiau, o tu daryk“. Priešingai – dar kai buvau paauglė, tėtis, prieš atidarydamas naują parduotuvę, neretai ir su manim pasitardavo, kaip ir ką daryti, mes įsileisdavome į kalbas apie verslą. Dabar galvoju, kad jau tada jis mane slaptai rengė, kad kada nors perimčiau vadovavimą.
Šiuo metu tarp mūsų yra puiki sinergija – tėtis dalijasi ilgamete patirtimi, o aš ją „įdedu“ į duomenų analizes ir paverčiu skaičiais: pritaikau naujoviškus metodus.
Bet kuriuo atveju, jei nori perimti tėvų verslą, privalai turėti žinių, jau būti padaręs karjerą. Antraip galėtum tik vaizduoti direktorių, o ne įmonei vadovauti.