Zigmantas Balčytis: sunku tikėtis abipusiai naudingų santykių su Rusija

Publikuota: 2014-05-06
Atnaujinta 2015-06-09 17:09
Zigmantas Balčytis.
Zigmantas Balčytis. Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo („Verslo žinios“)
„Verslo žinios“

– Ar reikėtų Lietuvoje gerokai peržiūrėti, „perkratyti“ mokesčių sistemą? Kas joje keistina? Ar pritartumėte progresiniams pajamų mokesčiams? Ar yra rezervų ir galimybių mažinti darbdavių apmokestinimą? Ar turėtų būti įvesti nauji mokesčiai – visuotinis nekilnojamojo turto ir/ar automobilių? – Mokesčių sistema turi būti stabili, skaidri, paprasta ir aiški kiekvienam žmogui. Tai yra tikslas, kurio būtina siekti. Mokesčių sistemą, mokesčių administravimą būtina peržiūrėti ir tobulinti, tačiau tai turi būti pasverti, ilgalaikiai sprendimai. Ne naktinės mokesčių reformos, o aiškūs signalai visiems mokesčių mokėtojams, kaip ir kur judės mokesčių sistema per 5–10 metų.PVM lengvatos yra ta sritis, kurią būtina peržiūrėti atsižvelgiant į realią padėtį valstybėje ir net kaimyninėse valstybėse. Prieš keletą metų buvo panaikinta PVM lengvata mėsai. Taip atidavėme savo rinką Lenkijos mėsos gamintojams ir prekybininkams.Solidarumo mokestis, kuris dar vadinamas progresiniu, turėtų būti. Nenormalu, kai asmuo gauna keliolika milijonų pajamų per metus, o mokesčių sumoka kaip mokytojas ar policininkas. Solidarumo mokestis turėtų būti taikomas ne atlyginimams, o visoms metinėms pajamoms. Riba, nuo kurios būtų taikomas solidarumo mokestis visoms metinėms pajamoms – susitarimo reikalas.Lietuvoje darbo apmokestinimas yra per didelis. Pirmiausia reikia mažiau apmokestinti mažus atlyginimus uždirbančius žmones. Nenormalu, kai 20% dirbančiųjų Lietuvoje uždirba minimalų atlyginimą. Ir dirbantis žmogus nesuduria galo su galu.Visuotinis nekilnojamojo turto mokestis šiuo metu neduotų naudos. Šis mokestis turi vaidinti ekonominio skatinimo, bet ne didesnio lėšų surinkimo į biudžetą vaidmenį. Be to, visuotinis mokestis paliestų ir mažas pajamas gaunančius žmones, gyvenančius, pavyzdžiui, vieninteliame bute. Tai būtų neteisinga.Manau, kad automobilių mokestis yra per ankstyvas. Kaip galima apmokestinti garbaus amžiaus senjorą, važinėjantį 20 metų automobiliu? Jei mūsų pensininkai galėtų važinėti naujais automobiliais, sutikčiau, kad toks mokestis būtų. Bet juk taip nėra. Reikia žiūrėti į realią situaciją. Juk mokesčių  sistema dar turi būti ir socialiai teisinga.

– Kokius būdus matytumėte siekiant mažinti nedarbą, didinti užimtumą, skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą? – Didinti šalies ekonominę galią. Investicijos į pramonę, darbo vietų kūrimas, didėjantis atlygis už darbą ir energetinė nepriklausomybė – pagrindiniai stiprios ekonomikos varikliai.Labai svarbu, kaip bus panaudota 2014–2020 metais Lietuvai skirta Europos Sąjungos parama, dešimtys milijardų litų. Ši parama turi kurti pridėtinę vertę, stiprinti mūsų pramonę, gamybą. O tai reiškia darbo vietas ir didesnes pajamas. Turi būti speciali programa, skatinanti smulkų ir vidutinį verslą regionuose, kur didelis nedarbas ir skurdas.

– Ar jau laikas ženkliau didinti MMA? Kokius matytumėte gyventojų pajamų didinimo būdus? – MMA turi būti didinamas atsižvelgiant į šalies ekonomikos augimą. Per daug ženklus ir staigus MMA padidinimas gali padidinti šešėlinę ekonomiką, atlyginimų mokėjimą „vokeliuose“. Realus gyventojų pajamų didinimo būdas yra vienas ir mano jau paminėtas – didinti šalies ekonominę galią.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

– Ar Lietuva elgiasi teisingai, siekdama nuo 2015 m. tapti euro zonos nare? Kodėl? – Elgiasi teisingai. Lietuva žymiai pigiau skolinsis, pagerės investicinė aplinka, padidės investuotojų pasitikėjimas valstybe. Litų nebereikės konvertuoti į eurus. Šios paslaugos neliks. Vien dėl to Lietuva per metus sutaupys apie 300 mln. Lt. Lietuvos bankui nebereikės skirti lėšų lito cirkuliacijai palaikyti: išimti susidėvėjusius, padirbtus banknotus, spausdinti naujus. Per metus bus vėl sutaupoma 300 mln. Lt.Euras yra investicija. Vien dėl minėtų dviejų paslaugų, kurių nebeliks, Lietuvos investicija į eurą (finansiniai įsipareigojimai ES) atsipirks per dvejus metus. Tai labai gera investicija.

– Ar Lietuva eina teisingu keliu, siekdama išspręsti savo energetinės nepriklausomybės užtikrinimo klausimus? Ar turime statyti Visagino atominę elektrinę, o gal kažkaip kitaip užsitikrinti pakankamą elektros energijos gamybą Lietuvoje? – Lietuva eina teisingu keliu.Naujos atominės elektrinės projektą galime ir privalome paversti ne tik ekonominiu Lietuvos, bet ir viso regiono, visos Europos Sąjungos politiniu projektu, kuriam galėtų būti skirta tiesioginė finansinė parama. Turime inicijuoti ES sprendimus dėl atominės energetikos vystymo mūsų regione. Apie branduolinės energetikos svarbą po įvykių Ukrainoje prabilo jau ir Europos Sąjungos lyderiai.Lietuva gali išsiversti be atominės elektrinės, bet dideliais kiekiais negamindami elektros energijos būsime priversti ją pirkti. Ir visada mokėsime brangiau, nei patys galėtume pasigaminti.

– Ką reikėtų daryti, siekiant skatinti lietuvišką eksportą, ieškant alternatyvų nestabiliai, rizikingai, bet labai pelningai Rusijos rinkai? Ta pačia proga – kaip derėtų spręsti dvišalių santykių su Rusija problemas, ar ne per griežta Lietuvos užimama pozicija, kas galbūt turi ir neigiamos įtakos mūsų verslo santykiams su šia šalimi? – Pirmiausia nereikia patiems užsidaryti durų į naujas rinkas. Lietuvos ambasados užsienyje turėtų realiai užsiimti investicijų skatinimu į Lietuvą, prekybos ryšių stiprinimu, naujų rinkų paieška. Tai turi būti svarbiausias ambasadorių uždavinys.Šiandien, kai Ukrainoje žvanga ginklai, Rytų Europos valstybės jaučia karinę grėsmę, sunku tikėtis racionalių, abipusiai naudingų santykių su Rusija.Lietuva turi laikytis bendros ES ir NATO strategijos bei pozicijos. Tai nereiškia, kad Lietuva turi nutraukti politinius ir ekonominius santykius su Rusija. Dialogo reikia ir būtina jo ieškoti. Ir nereikia pamiršti gyvenimo patirties: nėra geresnio kaimyno, kuris yra turtingas ir kuriam tu nesi skolingas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku