Valdemaras Tomaševskis: sankcijos Rusijai gali atsigręžti prieš mus

Publikuota: 2014-05-06
Atnaujinta 2015-06-09 17:08
Valdemaras Tomaševskis.
Valdemaras Tomaševskis. Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo („Verslo žinios“)
„Verslo žinios“

– Ar reikėtų Lietuvoje gerokai peržiūrėti, „perkratyti“ mokesčių sistemą? Kas joje keistina? Ar pritartumėte progresiniams pajamų mokesčiams? Ar yra rezervų ir galimybių mažinti darbdavių apmokestinimą? Ar turėtų būti įvesti nauji mokesčiai – visuotinis nekilnojamojo turto ir/ar automobilių? – Mokestinėje sistemoje svarbus stabilumas. Nepaisant to, esu nuomonės, kad šiuo metu per didelė mokestinė našta tenka darbo jėgai. Siūlyčiau mažinti su darbo santykiais susijusius mokesčius tiems, kurie gauna mažiausias pajamas ar augina nepilnamečius vaikus.Esu nusiteikęs prieš nekilnojamojo turto ir automobilių apmokestinimą – toks mokestis neturėtų realios ekonominės naudos, bet būtų ypač didelė našta nepasiturintiems žmonėms. Žmonės patyrė didelį neteisingumą savo atžvilgiu, kai būtent jiems, o ne didžiausiems krizės kaltininkams – bankams – teko gelbėti ekonomiką iš krizės. Manau, kad tikslinga būtų apmokestinti bankus mokesčiu nuo apyvartos.

– Kokius būdus matytumėte siekiant mažinti nedarbą, didinti užimtumą, skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą? – Valstybės ekonomikoje turi būti bent keletas prioritetų, kurie turėtų būti skatinami mokesčių diferencijavimu. Vertinant Lietuvos potencialą, tokiomis sritimis galėtų būti turizmas, perėjimas prie biokuro šilumos ūkyje ir energetikoje, žemės ūkis, tranzito plėtojimas. Lietuva turi dideles galimybes sukurti žiniomis pagrįstą ekonomiką. Mūsų šalyje jaunimo išsimokslinimas yra vienas geriausių visoje Europos Sąjungoje. Būtina suteikti jiems sąlygas čia dirbti, tobulintis, pradėti nuosavą verslą, skatinti verslo inkubatorių kūrimąsi.

– Ar jau laikas ženkliau didinti MMA? Kokius matytumėte gyventojų pajamų didinimo būdus? – Minimalus atlyginimas turėtų būti lygus pusei vidutinio darbo užmokesčio, kas yra lygu maždaug 1.200 Lt. Privalome rūpintis tuo, kad mažiausiai uždirbančių žmonių realiosios pajamas didėtų. Todėl siūlau, kad MMA būtų neapmokestinamas, kas padidintų minimalią algą gaunančių žmonių pajamas dar apie 150 Lt.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

– Ar Lietuva elgiasi teisingai, siekdama nuo 2015 m. tapti euro zonos nare? Kodėl? – Lietuva įstodama į Europos Sąjungą įsipareigojo įsivesti eurą. Tačiau dar tik atgimstanti po krizės Lietuvos ekonomikai tikrai nereikalingi tokie šokai, kaip prisijungimas prie bendrosios Europos valiutos zonos. Pagal kitų šalių  praktiką, euro įvedimas siejasi su kainų šoktelėjimu, ką pajustų mažiausias pajamas gaunantys gyventojai. Tuo tarpu euro privalumų – kaip valiutos konvertavimo išlaidų nebuvimo ar žemesnių palūkanų normų eiliniai piliečiai greičiausiai nepajus.Be to, skubotas euro įvedimas iš karto mūsų šaliai užtrauktų eilę problemų, nuo kurių šiuo metu kenčia šalys, įtrauktos į valiutinę sąjungą, įskaitant reikalavimą įnešti dideles pinigų sumas gelbstint Graikiją, Airiją, Portugaliją, o gal ir kitas šalis.Lietuvos žmonės neturėtų tapti turtingesnių šalių gyventojų sponsoriais, todėl esu nuomonės, kad su euro įvedimu Lietuva turėtų palaukti bent jau kol ekonominė padėtis Europos Sąjungoje nepagerės.

– Ar Lietuva eina teisingu keliu, siekdama išspręsti savo energetinės nepriklausomybės užtikrinimo klausimus? Ar turime statyti Visagino atominę elektrinę, o gal kažkaip kitaip užsitikrinti pakankamą elektros energijos gamybą  Lietuvoje? – Referendumas dėl atominės elektrinės statybos parodė, jog visuomenė nenori, kad Lietuva statytų AE. Visų pirma iškyla branduolinės jegainės saugumo klausimas. Tragedija Japonijoje parodė, kad atominė elektrinė toil gražu nėra saugus energijos šaltinis.Tačiau, žiūrint į tai, kiek Lietuvai tektų investuoti į naujos atominės jėgainės statybą, galima drąsiai pasakyti, kad šis energijos šaltinis nėra taip pat pigus. Be to, mūsų regione yra gaminamos elektros energijos perteklius, iškyla taip pat daug klausimų dėl branduolinio kuro pasiekiamumo ir atliekų utilizavimo.Mano nuomone, šioje srityje neturėtume priimti jokių žingsnių, nuodugniai neapsvarstę poveikio Lietuvos žmonių saugumui, gyvenimo kokybei, aplinkai ir, be abejo, ekonomikai.Turime pakankamai kitų alternatyvių energijos žaliavų, neišnaudojame viso biokuro gamybos potencialo. Visuotinis perėjimas prie biokuro kainuotų mūsų šaliai 4 mlrd. Lt, tuo tarpu naujos atominės elektrinės statybai reikalinga 17 mlrd. Lt. Pereinant prie biokuro būtų sukurti tūkstančiai naujų darbo vietų, 0,5 mln. ha dirvonuojančios žemės būtų apdirbta, taptume energetiškai nepriklausomi ir turėtume nebrangią energiją iš atsinaujinančių šaltinių.

– Ką reikėtų daryti, siekiant skatinti lietuvišką eksportą, ieškant alternatyvų  nestabiliai, rizikingai, bet labai pelningai Rusijos rinkai? Ta pačia proga – kaip derėtų spręsti dvišalių santykių  su Rusija problemas, ar ne per griežta Lietuvos užimama pozicija, kas galbūt turi ir neigiamos įtakos mūsų verslo santykiams su šia šalimi? – Mano nuomone, sankcijos Rusijai gali nusigręžti prieš mus pačius, prieš mūsų šalies piliečius, prieš lietuvišką verslą. Labai didelė dalis mūsų verslo yra susijusi su Rusijos rinka, daug įmonių yra priklausomų nuo mūsų Rytų kaimynės. Privalome plėtoti gerus santykius su visais savo kaimynais, taip pat ir su Rusija bei Baltarusija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku