Perkamoji galia vėl auga, bet iki piko dar toli

Publikuota: 2014-05-06
Atnaujinta 2015-06-01 13:24
svg svg
Nuotrauka: Juditos Grigelytės („Verslo žinios“)
„Verslo žinios“

Lietuvos gyventojų perkamoji galia per 10 metų išaugo 52%, tačiau 2008 m. piko dar nepasiekė, rodo SEB banko atliktas tyrimas. Kita vertus, nors vidutinis vartotojas dabar įperka mažiau, nei prieš krizę, jam atpigo ir nekilnojamasis turtas, ir daugelis paslaugų, o mažiausiai uždirbančių ir pensininkų perkamoji galia išaugo labiau.

Lietuvos vidutinį atlyginimą uždirbančio asmenis perkamoji galia 2013 m. sparčiau ūgtelėjo, darbo užmokesčiui išaugus 4,7%, o vartotojų kainų indeksui – 1%. Tačiau per dešimt metų perkamoji galia labiausiai didėjo iki 2008 m. prasidėjusio sunkmečio, o pernai ji tik pradėjo atsigauti.Baltijos šalių SEB bankų namų ūkių apžvalgos duomenimis, nuo 2003 metų – paskutinių metų prieš įstojant į Europos Sąjungą – gyventojų perkamoji galia, nepaisant kainų pokyčių, Lietuvoje padidėjo 52%. Sparčiausiai Baltijos šalyse realusis darbo užmokestis (atsižvelgiant į infliaciją) didėjo Latvijoje – 2013 metais jis buvo 57% didesnis negu 2003 metais. Estijoje jis išaugo 50%.Kita vertus, spartų ekonomikos augimą, kuris tęsėsi iki 2008 metų, keitė nuosmukis, o dabartinis atsigavimas buvusio lygio nepasiekia, sako Julita Varanauskienė, SEB banko Lietuvoje šeimos finansų ekspertė.Ji skaičiuoja, kad ekonominio augimo laikotarpiu realusis darbo užmokestis Lietuvoje ir Latvijoje, palyginti su 2003 metais, didėjo 66%, Estijoje – 54%. Prasidėjus sunkmečiui realusis darbo užmokestis Latvijoje ir Lietuvoje sumažėjo labiau negu Estijoje.Anot p. Varanauskienės, nepaisant to, kad ekonominio augimo laikotarpiu darbo užmokestis visose Baltijos šalyse didėjo beveik vienodai, estai pernai uždirbo daugiau negu latviai ar lietuviai – vidutinis atlyginimas Estijoje siekė 756 EUR per mėnesį, Latvijoje ir Lietuvoje – atitinkamai 516 EUR ir 501 EUR. Panašūs darbo užmokesčio skirtumai Baltijos šalyse buvo ir iki prisijungiant prie Europos Sąjungos – 2003 metais Estijoje vidutinis darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) buvo maždaug pusantro karto didesnis negu kitose Baltijos šalyse. Tiesa, jei lietuviai prieš dešimt metų uždirbo daugiau nei latviai, dabar yra atvirkščiai.Kita vertus, kainos Latvijoje taip pat išaugo labiau. Čia maisto krepšelio kaina 2013 metais buvo 88% didesnė negu 2003 metais, būsto išlaikymas kainavo 131% daugiau. Estijoje maisto kainos didėjo 65%, būsto išlaikymas – 109%. Lietuvoje maisto krepšelis 2013 metais, palyginti su 2003 metais, brango 67%, būsto išlaikymas – 101%.

Vartojimas sveikesnis

Nors gyventojų perkamoji galia – vis dar mažesnė, nei 2008 m., pasak Nerijaus Mačiulio, „Swedbank“ vyr. ekonomisto, padėtis dabar nebūtinai blogesnė.„Tai buvo vartojimo burbulas – didelis disbalansas dėl kreditavimo, dėl neracionalių lūkesčių, tuo metu susidarė didžiulis einamosios sąskaitos deficitas. Gyventojai gavo pajamas, neatitinkančias šalies produktyvumo, ir vartojo neadekvačiai. Ta situacija buvo tiesiog didelis disbalansas ekonomikoje, kurio dabar nėra“, – VŽ sako p. Mačiulis.Anot jo, nors gyventojų perkamoji galia dabar gali atrodyti sumažėjusi, skaičiuojant Statistikos departamento sudaromą pagrindinių prekių krepšelį, tai parodo ne viską, nes kai kurie produktai ir paslaugos iš tiesų atpigo.„Viena prekė dabar yra akivaizdžiai daug įperkamesnė – būstas. Jo įperkamumo indeksas 2007–2008 metais rodė, kad vidutines pajamas gaunantys asmenys nei viename Lietuvos mieste negalėjo įsigyti vidutinio būsto, dabar – labai drąsiai gali visuose“, – nurodo p. Mačiulis.Pasak jo, šiuo atveju „gali įsigyti“ reiškia, kad būsto paskolos aptarnavimui tenka iki 30% šeimos pajamų.„Iki krizės skirdavo ir 70% šeimos pajamų, tikėdamiesi, kad jos sparčiai augs, arba nekilnojamas turtas brangs ir jį galima bus parduoti“, – kalba p. Mačiulis.Pastaraisiais metais sumažėjo ir realios (skaičiuojamos eliminuojant infliaciją) daugumos paslaugų kainos.„Telekomunikacijų, laisvalaikio, sveikatos, net švietimo paslaugų kainos nedidėjo“, – sako ekonomistas.Jo teigimu, daugiausia po sunkmečio brango tai, ko sunku atsisakyti – transporto paslaugos, šildymas ir maisto prekės. Tai ir sudaro daugiau nei pusę Statistikos departamento stebimo krepšelio.

Perka baldus ir televizorius

Pasak p. Mačiulio, vidutinio vartotojo perkamosios galios pokyčiai ne visai atspindi pastarojo laikotarpio tendencijas. Pernai padidinus minimalų mėnesinį atlyginimą, jį uždirbančio asmens pajamos nuo 2008 m. padidėjo 25%, o infliacija tuo laikotarpiu siekė tik 10%. Taigi, tokių asmenų perkamoji galia augo daug sparčiau nei vidurkis.Į lyginimą taip pat neįtraukiami tie gyventojai, kurie uždirba iš kapitalo pajamų – jų reali perkamoji galia taip pat gali būti didesnė, nei prieš krizę. Tai taip pat atsispindi vartojime.„Pastaruosius dvejus metus sparčiau auga ne pirmo būtinumo prekių, o būtent įvairių laisvalaikio, prabangos, pramogų vartojimas“, – sako p. Mačiulis.Anot jo, pirmąjį šių metų ketvirtį garso ir vaizdo įrangos, kitos buitinės įrangos, baldų ir kitų namų apyvokos prekių mažmeninės prekybos pardavimai buvo net 16,8% didesni nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Bendras mažmeninės prekybos augimas buvo kur kas kuklesnis – siekė tik 4,7 proc.„Tokia netolygaus vartojimo augimo struktūra rodo du dalykus. Pirma, sparčiai auga vartojimas prekių, susijusių su būsto apstatymu, – tai būsto rinkos atsigavimo pasekmė. Antra, daugiau vartoja didesnes nei vidutines pajamas gaunantys asmenys, todėl sparčiau auga ne pirmojo būtinumo prekių mažmeninė prekyba“, – teigia ekonomistas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Metas užgaidoms

Kaip VŽ teigia p. Varanauskienė, įvairių šalių tyrimai rodo, kad sunkmečiu nemažėja „stresą mažinančių“ prekių –degalų ir alkoholio – vartojimas. Pirmo būtinumo prekių ir paslaugų – maisto, būsto išlaikymo, pigesnės kosmetikos ir nebrangių viešojo maitinimo įstaigų paslaugų – vartojimas mažėja ribotai. tiesa, tendencija Lietuvoje kiek kitokia, nes dėl emigracijos jaučiamas mažėjimas visose kategorijose.Po sunkmečio pirmiausia atsigauna buities prekių (to, kas sulūžo ar susidėvėjo, bet pirkimas buvo atidėliojamas), gražesnio gyvenimo (sveikatos priežiūros, drabužių, namų remonto) paslaugų vartojimas. Pasak ekonomistės, šis laikotarpis Lietuvoje iš esmės jau praeina, o didesnio atsigavimo dar laukia pramogų ir laisvalaikio paslaugos.„Mano nuomone, atgimimas jau praėjo ir sulėtės tiems, kas patenka į „sunkmečiu atidėliojau, bet pagaliau sulaukiau tinkamo meto“ kategoriją. Tai tikriausiai buitinės ilgalaikio naudojimo prekės (skalbimo mašinos, lygintuvai), sveikatos priežiūra (dantų, akių būklė, priežiūra ir prietaisai). Nes sunkmečiui pasibaigus, pradėjus didėti pajamoms, žmonės išlieka taupūs, lengviau ryžtasi leisti pinigus tam, ką reikia atstatyti, o ne naujiems norams, užgaidoms tenkinti. Tačiau jei nieko blogo nevyksta ir toliau, kai jau sutvarkyta sunkmečiu „susidėvėjusi“ buitis ir sveikata, tada išdrįstama tenkinti ir užgaidėles“, – aiškina p. Varanauskienė.

Pensijos įtaka mažesnė

SEB duomenimis, per pastaruosius dešimt metų panašiai, kaip ir darbo užmokestis, didėjo ir Baltijos šalių gyventojų vidutinė senatvės pensija. Estijoje 2013 metais ji buvo 70% didesnė negu 2003 metais, Latvijoje padidėjo 68%, Lietuvoje – 67%. Didžiausia pensinio amžiaus gyventojų perkamoji galia Lietuvoje ir Estijoje buvo 2009 metais, kai vidutinė senatvės pensija tuo metu buvo 81% didesnė negu 2003 metais. Latvijoje pensinio amžiaus gyventojų didžiausia perkamoji galia buvo 2010 metais.Nors senatvės pensiją gaunančių asmenų reali perkamoji galia išaugo labiau, nei uždirbančių vidutinį atlyginimą, pasak p. Mačiulio, vidaus vartojimui tai tokios įtakos neturi.„Nemaža dalis pensininkų, net ir gaudami mažas pajamas, sugeba bent dalį jų sutaupyti. Oficialios statistikos nėra, bet vyresnio amžiaus asmenys, neturėdami pajamų ir priklausydami tik nuo valstybės išmokų turi natūralų polinkį sukaupti lėšų „juodai dienai“. Šio polinkio, deja, jaunimas Lietuvoje dažniausiai neturi – visos pajamos nukreipiamos į vartojimą“, – sako ekonomistas.Pensininkų pajamų augimo įtaka vidaus paklausai, anot jo, yra mažesnė ir dėl statistinių priežasčių – jie dažniau apsiperka turgavietėse, kur prekyba ne visada apskaitoma.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku