Artūras Zuokas: energetikos projektai trukdo pajusti ekonomikos atsigavimą

Publikuota: 2014-05-06
Atnaujinta 2015-06-09 17:09
Artūras Zuokas.
Artūras Zuokas. Nuotrauka: Dalios Kavaliauskaitės („Verslo žinios“)
„Verslo žinios“

– Ar reikėtų Lietuvoje gerokai peržiūrėti, „perkratyti“ mokesčių sistemą? Kas joje keistina? Ar pritartumėte progresiniams pajamų mokesčiams? Ar yra rezervų ir galimybių mažinti darbdavių apmokestinimą? Ar turėtų būti įvesti nauji mokesčiai – visuotinis nekilnojamojo turto ir/ar automobilių? – Mano tikslas – gyventojų gerovė ir pajamų didinimas.Šiuo metu Lietuvos mokesčių sistema tam tikra apimtimi yra progresinė, todėl dar labiau didinti progresyvumą – netikslinga. Verslo mokesčiai yra konkurencingi, didžiausia problema, kad per daug apmokestinta darbo jėga (verslas daugiau nei 30% darbuotojo atlyginimo atiduoda mokesčių pavidalu), todėl tikslinga, kad darbuotojai žinotų, kokią dalį mokesčių sumoka darbdavys ir Lietuvoje baigtųsi atlyginimo skirstymas „į rankas“ ir algą „ant popieriaus“.Noriu pabrėžti, kad yra ne tik mokesčių didinimo kelias, bet ir investicijų skatinimas bei efektyvesnis valstybės turto panaudojimas. Lietuvoje dėl biurokratinių kliūčių, galimos korupcijos, skirtingo valstybės ir savivaldybių institucijų teisinio reguliavimo interpretacijų ar teisinių ginčų, nepradėta ar sustabdyta investicijų daugiau nei už 4 mlrd. Lt.Žmogus turi teisę turėti vieną būstą, kuris būtų neapmokestinamas NT mokesčiu, visi kiti – taip. Automobilių mokestis yra svarstytinas, tačiau jis turi atitekti miestų biudžetams ir naudojamas tik pagerinti gyventojų automobilių statymo kokybę daugiabučių rajonuose, viešojo transporto sistemos plėtrai.

– Kokius būdus matytumėte siekiant mažinti nedarbą, didinti užimtumą, skatinti smulkųjį ir vidutinį  verslą? – Karjeros agentūra – veikianti įdarbinimo sistema vietoj Darbo biržos. Reorganizuosime Darbo biržą: dalį jos funkcijų (socialinės garantijos ir pan.) turi administruoti socialinės rūpybos tarnyboms, o už darbo vietų kūrimą būtų atsakingos Ūkio ir Švietimo ir mokslo ministerijos.Pasinaudodamas įstatymų leidybos iniciatyvos teise prisidėsiu prie mokesčių ir kitų esminių įstatymų peržiūros, supaprastinimo, skaidrių taisyklių įvedimo ir, padaręs tvarką, uždėsiu moratoriumą mokesčių kaitaliojimui.Taisyklės veikti smulkiajam verslui Lietuvoje turi būti kuo paprastesnės. Turi veikti patentų ar verslo liudijimų sistema, leidžianti tam tikrai kategorijai darbuotojų prisiimti atsakomybę už savo verslą.

– Ar jau laikas ženkliau didinti MMA? Kokius matytumėte gyventojų pajamų didinimo būdus? – Gyventojų pajamų didinimas yra pagrindinis mano tikslas. MMA turi būti didinamas palaipsniui, atsižvelgiant į bendrus šalies ekonomikos rezultatus bei infliacijos lygį. Pagal BVP vienam gyventojui sparčiai artėjame prie 15 didžiausių ES šalių vidurkio (2012 m. 72%), pagal vidutinį darbo užmokestį atsiliekame nuo jų apie 3 kartus, per darbo užmokestį ES perskirstome mažiausią BVP dalį (2013 m. apie 31%).Todėl geroji Vilniaus miesto savivaldybės praktika – vykdant viešuosius pirkimus įpareigoti konkursų dalyvius – paslaugų ar darbų tiekėjus – savo darbuotojams mokėti ne mažesnį atlyginimą nei Statistikos departamento apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis už praėjusį laikotarpį, turėtų tapti nacionaliniu įstatymu. Valstybė, kuri per metus vykdo viešųjų pirkimų už 12 mlrd. Lt, neturi pirkti paslaugų iš tų įmonių, kurios moka minimalų atlyginimą darbuotojams.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

– Ar Lietuva elgiasi teisingai, siekdama nuo 2015 m. tapti euro zonos nare? Kodėl? – Dėl fiksuoto lito ir euro kurso šiandien turime eurą, tik lito pavidalu. Tikiu, kad turėsime eurą 2015 m., tai padidintų šalies ūkio konkurencingumą, sumažėtų išlaidos dėl valiutos konvertacijos, atsirastų paskata darbo vietoms kurti, šalies finansiniam stabilumui ir kartu ekonomikos augimui. Euro įvedimas padėtų pritraukti daugiau užsienio investicijų, ką rodo Estijos ir Latvijos pavyzdžiai.

– Ar Lietuva eina teisingu keliu, siekdama išspręsti savo energetinės nepriklausomybės užtikrinimo klausimus? Ar turime statyti Visagino atominę elektrinę, o gal kažkaip kitaip užsitikrinti pakankamą elektros energijos gamybą  Lietuvoje? – Esu skandinaviškos patirties ir energetikos politikos šalininkas. Dideli energetiniai projektai yra vieną priežasčių, kodėl Lietuvos žmonės, skirtingai nuo latvių ir estų, nejaučia ekonominio pagerėjimo.Dėl atominės energetikos turime žmonių nuomonę, t.y. referendumo rezultatus, kuriuos turime gerbti. Be to, turime vertinti ir ekonomines prielaidas tokio projekto sėkmei, kurių šiandien, deja, nėra.Dabartinis suskystintų dujų terminalas (dėl dydžio ir pasirinkto verslo modelio) – taip pat politinis projektas. Kol kas, deja, niekas nepasako, kiek kainuos dujos ir niekas nežada mažesnių sąskaitų už šildymą. Dujų kainas, tikėtina, sužinosime po rinkimų. Tačiau realybė tokia, kad SkGD terminalas pradės veikti šių metų pabaigoje.Todėl šiandien vienintelis būdas sumažinti finansinę šio projekto naštą Lietuvos žmonėms – aktyviai dirbti su Europos Komisija siekiant, kad suskystintų dujų terminalas taptų regioniniu ir dujas iš jo galėtų imti Latvija, Estija, Lenkija. Apie tai jau esu diskutavęs su Europos Sąjungos energetikos komisaru Guentheriu Oettingeriu.Šilumos kaina sudaro gyventojų krepšelyje ženkliai didesnę išlaidų dalį nei elektra. Esu už šilumos ūkio pertvarkymą pereinant prie biokuro ir vietinio biokuro naudojimo, kuris turi būti perkamas tik iš biokuro biržos, kad išvengtume rinkos monopolizavimo ir spekuliacijų šia tema.Kaip rodo Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu atlikta galimybių studija, perėjus prie biokuro, sumažėtų šilumos kainos, elektra būtų gaminama už konkurencingą kainą. Didindami energijos gamybos pajėgumus, turime mažinti ir tai, ką naudojame neracionaliai, todėl būtinos efektyvios renovacijos programos.Taip pat palaikau gerą sprendimą elektros kabeliais sujungti Lietuvą ir Švediją, būtinos jungtys per Lenkiją su ES. Galimas didesnis atsinaujinančių energetikos šaltinių panaudojimas ir plėtra, taip pat pastatų renovacija bei griežtesni standartai padėtų mažinti energijos vartojimą.

– Ką reikėtų daryti, siekiant skatinti lietuvišką eksportą, ieškant alternatyvų  nestabiliai, rizikingai, bet labai pelningai Rusijos rinkai? Ta pačia proga – kaip derėtų spręsti dvišalių santykių su Rusija problemas, ar ne per griežta Lietuvos užimama pozicija, kas galbūt turi ir neigiamos įtakos mūsų verslo santykiams su šia šalimi? – Užsienio politika turi turėti aiškią orientaciją į ekonominius santykius ir duoti galimybes Lietuvos įmonėms siekti konkurencingumo pasaulinėse rinkose. Lietuvos nacionaliniam verslui (nebūtinai lietuvių įsteigtoms įmonėms), turi būti sudarytos galimybės veikti visose užsienio valstybėse, savo darbu prie to turi prisidėti Lietuvos diplomatai, Užsienio reikalų ministerija, ambasados, skirdamos žymiai daugiau laiko investicijų paieškai bei jų pritraukimui.Verslas išradingas ir įvertinantis riziką. Todėl didžiąja dalimi tik politikai sukuria riziką, dėl kurios kenčia verslas ir Lietuvos žmonės. Šiandien mes neturime sąjungininkų, tik konfliktišką pastarųjų kelerių metų užsienio politiką, ne išimtis ir Rusija. Oficialūs pareigūnai visada turi vertinti savo pasisakymus bei veiksmus, kurie gali sukelti skaudžias pasekmes.Su geografija nekariaujama, todėl turime rasti priimtiną dialogą su kaimynais. Be investicijų ir aktyvaus dalyvavimo užsienio šalių rinkose mes neturėsime stiprios ekonomikos ir harmoningos visuomenės raidos. Geri santykiai su kaimynais suteikia galimybę prsitatyti savo idėjas bei vertybines nuostatas, padeda įtvirtinti Lietuvos Nepriklausomybę. Užsienio politika, ekonominių santykių dalis, kuri turi kelti Lietuvos ir jos žmonių gerovę, stiprinti Lietuvos savarankišmumą.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku