Artūras Paulauskas: skolindamasi iš bankų, valstybė atima verslo kreditus

Publikuota: 2014-05-06
Atnaujinta 2015-06-09 17:08
Artūras Paulauskas.
Artūras Paulauskas. Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo („Verslo žinios“)
„Verslo žinios“

– Ar reikėtų Lietuvoje gerokai peržiūrėti, „perkratyti“ mokesčių sistemą? Kas joje keistina? Ar pritartumėte progresiniams pajamų mokesčiams? Ar yra rezervų ir galimybių mažinti darbdavių apmokestinimą? Ar turėtų būti įvesti nauji mokesčiai – visuotinis nekilnojamojo turto ir/ar automobilių? – Pirmiausia, reikia imtis finansinio skatinimo priemonių (nuosekliai didinti MMA, lengvinti verslo kreditavimą, mažinti kreditų palūkanas), kurios pagyvintų vartojimą vidaus rinkoje, duotų šalies įmonėms ir gyventojams daugiau darbo vietų, o šalies iždui – daugiau įplaukų, nedidinant mokesčių ir valstybės skolų.Reikia siūlyti konkurencingesnius mokesčius, kurie veiksmingiau skatintų investicijas į darbo vietas ir sulaikytų mokesčių mokėtojų traukimąsi iš šalies. Be kita ko, siūlytume neapmokestinti darbo vietų plėtrai investuojamo pelno, numatyti senojoje ES pasiteisinusias mokestines lengvatas perkeliant fabrikus į rajonus ir kaimo vietoves.

– Kokius būdus matytumėte siekiant mažinti nedarbą, didinti užimtumą, skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą? – Skatinti bankus palankesnėmis sąlygomis kredituoti verslą, įstatymiškai keičiant verslo kreditavimo ir paskolų grupavimo taisykles, taip pat bankų atrankos finansavimo programoms vykdyti tvarką. Numatyti galimybes dėl krizės nukentėjusioms ir laikinų finansinių sunkumų patiriančioms įmonėms, bet turinčioms įkeičiamo turto, realiai gauti iš bankų kreditus. Būtina atsisakyti keistų tradicijų, kai valstybė finansavimo programas vykdo per bankus, kurie mažina paskolų portfelius verslui.

– Ar jau laikas ženkliau didinti MMA? Kokius matytumėte gyventojų pajamų didinimo būdus? – MMA turėtų būti didinamas palaipsniui. Atlyginimų kilimo tempai priklauso ne tik nuo ekonomikos augimo, bet ir nuo valdžios pastangų užtikrinti proporcingą faktiniam ekonomikos stoviui Minimalų ir vidutinį darbo užmokestį. Darbo užmokesčio augimo tempus paprastai vyriausybė reguliuoja per MMA didinimą (indeksavimą). Buvo pateiktas siūlymas Vyriausybei MMA nuo š.m. liepos 1 d. padidinti iki 1150 lt, o nuo kitų metų pradžios – iki 1300 lt. Iki 3000 litų per mėnesį kiltų ir vidutinis darbo užmokestis, jei šis siūlymas bus įgyvendintas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

– Ar Lietuva elgiasi teisingai, siekdama nuo 2015 m. tapti euro zonos nare? Kodėl? – Lietuvos valdžia turi atsižvelgti į piliečių poziciją, kuri dabar nėra palanki euro įvedimui. Vyriausybė privalo aiškinti piliečiams euro įvedimo pliusus ir minusus ir įtikinti žmones, kad pliusų yra ženkliai daugiau.Įvedus eurą, Lietuva taptų patikimesne valstybe, nes įgytų teisę naudotis patikimiausia pasauline valiuta. Privalumai: išaugtų investicijos ir eksportas, sumažėtų nedarbas, atpigtų skolinimasis – ekonominis efektas sudarytų apie 3% BVP, t.y. apie 3–4 mlrd. Lt per metus; nebereikėtų kaupti milijardinių valiutos atsargų litų padengimui.Didžiausias privalumas – perėjus prie euro, valstybės iždui grįžtų 15 mlrd. Lt per 20 metų sukauptų lito padengimui atsargų (auksu ir užsienio konvertuojama valiuta), kuriuos galima panaudoti pensijoms grąžinti, valstybės skolai mažinti ir kitoms biudžeto reikmėms.

– Ar Lietuva eina teisingu keliu, siekdama išspręsti savo energetinės nepriklausomybės užtikrinimo klausimus? Ar turime statyti Visagino atominę elektrinę, o gal kažkaip kitaip užsitikrinti pakankamą elektros energijos gamybą Lietuvoje? – Dar kartą pabrėžiu, kad būtina peržiūrėti Energetikos strategiją ir nuspręsti, kaip plėtosime dujų sektorių bei atsinaujinančių energijos šaltinių dalį. Svarbiausia artimiausiame dešimtmetyje – elektros jungtys, garantuosiančios stabilias ir neauštas elektros kainas.Reikia iš naujo apsvarstyti ir tartis su kaimynais dėl atominės elektrinės statybos reikalingumo ir kokios reikia mums (o ne kokią mums gali pasiūlyti japonai ar dar kas nors). Lietuvos žmonės referendume išsakė savo neigiamą nuostatą Andriaus Kubiliaus vyriausybės atominės elektrinės projekto atžvilgiu.Bendradarbiavimas su Latvija ir Estija leis sukurti realią bendrąją energijos rinką, įgalins kartu susijungti su Europa kontinentiniais elektros tinklais.Atsinaujinanti energetika plėtojama pakankamai greitai, vėjo ir biokuro energijos dalis ir toliau augs ir galės patenkinti žymią dalį šalies poreikių. Aišku, būtinas subalansuotas augimas, neužkraunant per didelės naštos vartotojams.Energetinė Lietuvos nepriklausomybė iš deklaratyvios turi tapti realia ir nebūtinai per atominę energetiką. Jos plėtrai privalome artimiau dirbti su Europa. Kaip pavyzdys, visa ES galėtų gauti kur kas didesnį pranašumą prieš bet kurią šalį, tame tarpe ir Rusiją, jei pirktų dujas konsoliduotai.

– Ką reikėtų daryti, siekiant skatinti lietuvišką eksportą, ieškant alternatyvų nestabiliai, rizikingai, bet labai pelningai Rusijos rinkai? Ta pačia proga – kaip derėtų spręsti dvišalių santykių su Rusija problemas, ar ne per griežta Lietuvos užimama pozicija, kas galbūt turi ir neigiamos įtakos mūsų verslo santykiams su šia šalimi? – Lietuvos aukščiausi pareigūnai turėtų daugiau veikti Lietuvos saugumo ir ekonomikos labui, o ne iššaukiančiai ir deklaratyviai kalbėti. Manau, kad Lietuvos išreiškiama pozicija turi derėti su ES ir NATO pozicija svarbiausiais klausimais. Lietuva turi laimėti laiko naujų rinkų suradimui, todėl mūsų tonas pasisakant Rusijos atžvilgiu turi būti orus, dalykiškas, bet ne išsišokantis „plikbajoriškas“.Reikia plėtoti jau surastas, o taip pat rasti naujas rinkas ne tik Vakaruose, bet ir Rytuose. Ypač reikia išnaudoti rinkas buvusiose TSRS respublikose, tokiose kaip Kazachstanas, Azerbaidžanas ir kitose.Vakarų Europa galėtų tapti naujomis rinkomis mūsų ekonomikai. Nereikia pamiršti ir Kinijos rinkos. Nauja Kinijos ir Vidurio Europos bendradarbiavimo iniciatyva atveria naujas galimybes, kuriomis reikia pasinaudoti. Ekonominė diplomatija ir rinkų paieška nuolat turi būti tarp prioritetų.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku