Bankų verslas dar tik atsigauna po sunkmečio

Publikuota: 2014-05-04
Atnaujinta 2015-06-01 13:07
svg svg
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo ("Verslo žinios")
„Verslo žinios“

Jei ne vienas didesnis sandoris su viešuoju sektoriumi, bankų paskolų portfelis pernai būtų susitraukęs, bankų verslas dar tik atsigauna po sunkmečio. Nors skolinimo mastai nedideli, bankai ir toliau didina nuosavo kapitalo dalį bankuose, todėl jo grąža nėra itin didelė.

Pernai paskolų portfelis augo lėčiau nei infliacija – 0,4%, o jeigu atimsime 1,1 mlrd. paskolą Finansų ministerijai, iš augimo gausime 1,4% dydžio kritimą. Praėjusių metų viltys, kad skolinimas atsigaus, nepasiteisino. Sparčiausiai augo  viešajam sektoriui teikiamos paskolos – 27%, nekilnojamojo turto paskolų portfelis paaugo vos 0,7%, o verslui išduotų paskolų – susitraukė 3,2%. Kita vertus, svarbu, kad paskolų portfelis iš viso ūgtelėjo ir naujų kreditų srautas buvo kiek didesnis už grąžinamų paskolų.Iki šiol mažėjant paskolų apimčiai, per bankų sistemą pinigai išeidavo iš Lietuvos ekonomikos ir lėtino jos augimą. Tiksliai pamatuoti šio portfelio gylį nėra lengva, nes pernai bankrutavo Ūkio bankas, o 2012 m. – „Snoras“ ir abiejų šių bankų rodikliai buvo išbraukti iš bendrovės bankų statistikos.

Laiku sumažino

Pernai, priešingai nei 2012 m., bankai laiku sumažino palūkanas, mokamas už indėlius ir kitus savo įsipareigojimus, todėl mažėjant bendram palūkanų lygiui jų palūkanų maržos beveik nepasikeitė.„SEB banko grupės palūkanų išlaidos pernai mažėjo sparčiau nei palūkanų pajamos, nes mažėjo skolinimosi iš pirminio banko sąnaudos – bankas grąžino paskolą. Taip pat mažėjo indėlininkams mokamos palūkanos“, – teigia Jonas Iržikevičius, SEB banko Pagalbos verslui tarnybos ir finansų direktorius.Nepaisant šių pokyčių, SEB pernai nepasivijo „Swedbank“ pagal grynųjų palūkanų maržos dydį: „Swedbank“ ji išlieka didesnė – 1,74%. Didesnę grynąją maržą bankui padeda pasiekti tai, kad jis turi daugiau indėlių, o už juos mokamos mažesnės palūkanos. Be to, bankas turi daugiausia nuosavo kapitalo, o už jį palūkanų iš viso nereikia mokėti.Iš trijų didžiųjų bankų reikšmingiau mažėjo DNB banko grynosios palūkanų pajamos.„DNB grynosios palūkanų pajamos 2013 m. buvo mažesnės dėl pernai vis dar mažėjusios, palyginti su 2012 m., palūkanų bazės rinkoje. Dėl to mažėjo palūkanos už suteiktas paskolas“, – komentuoja Ramūnas Abazorius, DNB banko valdybos narys ir prezidento pavaduotojas.DNB bankas savo verslą finansuoja ne tik iš indėlių, tačiau ir iš pirminės įmonės paskolos – balanse prie įsiskolinimų bankams stovi skaičius 4 mlrd. Lt. – tai trečdalis viso DNB turto. SEB lėšų iš savo pirminio banko pritraukia ne per paskolą, o per 6,7 mlrd. Lt indėlį savo banke.„Šie resursai naudojami ir kaip finansavimo šaltinis, ir kaip likvidumo valdymo įrankis. Resursai iš pirminio banko yra įvairių terminų ir su skirtingomis sąlygomis, kurių forma gali būti dvejopa – tiek paskola, tiek indėlis. Finansiniu požiūriu tarp šių dviejų galimų formų nėra skirtumo“, – teigia p. Iržikevičius. Anot Mariaus Adomavičiaus, „Swedbank“ Finansų tarnybos vadovo,„Swedbank“ visuomet pirmenybę teikė indėliams.„Indėliai, mūsų manymu, yra patikimiausias ir stabiliausias finansavimo šaltinis, o tokios nuostatos teisingumą patvirtina ir naujausi bankų likvidumo reikalavimai, įrašyti Bazelio III CRD IV direktyvoje“, – teigia p. Adomavičius.Tačiau du trečdalius indėlių bankuose šiuo metu sudaro indėliai iki pareikalavimo.Anot p. Adomavičiaus, bankui naudingi ir einamieji indėliai – jie taip pat naudojami teikiant paskolas. Jis taip pat primena, kad Lietuvoje galioja 0,45% indėlių draudimo mokestis. Jis apriboja bankui galimybę mokėti didesnes palūkanas klientams. Šiuo požiūriu Lietuvoje registruoti bankai turi nevienodas konkurencines sąlygas su Lietuvoje veikiančiais užsienio bankų skyriais ir kredito unijomis. „Swedbank“ prognozuoja, kad 2014 m. palūkanų normos išliks panašaus lygio kaip 2013 m.

Laukia didesni reikalavimai

Preliminarūs vertinimai rodo, kad didieji Lietuvos bankai jau dabar atitinka Bazelio III reikalavimus, o grąža iš investicijų į banko kapitalą Lietuvoje neišsiskiria iš investicijų kitose Europos Sąjungos šalyse. Vietinė bankų priežiūra šiuo metu nedraudžia bankams mokėti ir dividendų savo pirminėms bendrovėms. Nepaisant šių veiksnių, bankai šalyje nuolat palieka pelną. SEB šiemet 103,6 mln. Lt išmokėjo dividendais savo akcininkui pirmą kartą per 15 metų.Paklaustas, kodėl DNB bankas ir dabar nemoka dividendų, Ramūnas Abazorius, DNB banko valdybos narys ir prezidento pavaduotojas, teigia, kad „priežastis aiški – mūsų akcininkas turi ilgalaikių planų, todėl pelną investuoja į banko plėtrą“.Ponas Adomavičius tvirtina, kad stiprus nuosavas kapitalas yra sėkmingos banko veiklos skirtingomis sąlygomis garantas. Ši nuostata įtvirtinta ir naujuose kapitalo pakankamumo reikalavimuose, numatytuose CRD IV direktyvoje. Pagal ją nuosavo kapitalo dalis nuo 2015 m. sausio 1 d. turi būti ne mažesnė kaip 10,5%, dar vėliau šis reikalavimas didėja iki 12.5%. „Swedbanke“ nuosavo kapitalo dalis šiuo metu siekia 16%.Ponas Iržikevičius teigia, kad „Lietuvos bankas nėra galutinai nustatęs Bazelio III normatyvų, tačiau pagal preliminarius skaičiavimus juos SEB bankas atitiktų“. Juos atitinka ir DNB.„Skirtingose Europos šalyse padėtis nėra vienoda, tačiau Švedijos priežiūros institucijos jau dabar kelia arbaartimiausioje ateityje kels aukštesnius reikalavimus ir tai, kas šiandien atrodo kapitalo perteklius pagal Lietuvoje galiojančius reikalavimus, ateityje, tikėtina, taps privaloma norma visiems bankams“, – teigia p. Adomavičius.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Investuoja su 0% grąža

Paskolų poreikis pernai buvo per mažas, kad sugertų papildomą į bankus per indėlius ir bankų pelną tekantį pinigų srautą. Neturėdami kur pelningai investuoti lėšų, bankai jas laiko ir Lietuvos banke, nors už tokį indėlį gauna 0% palūkanų. SEB lėšos bankuose ir kitose kredito įstaigose siekia 3,7 mlrd. Lt, dar 1,3 mlrd. Lt buvo padėti centriniame banke. „Swedbanke“ praėjusių metų pabaigoje centriniame banke laikė 1,7 mlrd. Lt.Ponas Adomavičius teigia, kad „Swedbank“ nuosekliai laikosi konservatyvios investavimo politikos, todėl tam tikrais periodais nebelieka esminio skirtumo tarp lėšų laikymo centrinio banko sąskaitoje ar kitų panašaus rizikingumo priemonių.„Remiantis privalomųjų atsargų laikymo tvarka, centrinis bankas teoriškai mokėtų tam tikras palūkanas už laikomas lėšas, tačiau pagal naudojamą formulę apskaičiuotas dydis pastaruoju metu lygus nuliui“, – teigia p. Adomavičius.

Mažina darbuotojų skaičių

Negalėdami pasigirti dideliu pajamų augimu, bankai nukreipė žvilgsnius į sąnaudų dalį: jie investuoja į technologijas ir optimizuoja valdymą. 2013 m. kovo 27 d. Lietuvoje veikiantis bankas „Swedbank“ pardavė turėtą 49,67% antrinės gyvybės draudimo bendrovės „Swedbank Life Insurance SE“ akcijų paketą. Dabar Estijoje registruotas bankas „Swedbank“ kontroliuoja 100% gyvybės draudimo bendrovės akcijų.2013 m. pabaigoje bendrovė „SEB lizingas“ buvo integruota į banko veiklą, todėl „SEB lizingo“ finansiniai rezultatai 2013 m. buvo įtraukti į SEB banko finansinę ataskaitą.„Swedbank“ pernai pertvarkė fizinio, e. aplinkos tinklą – šiuo metu beveik visose Lietuvos savivaldybėse bankas įrengė savitarnos erdves, veikiančias visą parą. Keičiantis klientų operacijų pobūdžiui, šiek tiek mažėjo ir darbuotojų skaičius. SEB banke darbuotojų skaičius didinant efektyvumą nuo 1.550 sumažėjo iki 1.512.DNB pernai tęsė investicijas į savo IT sistemą – pernai šios išlaidos išaugo 50,8 mln. Lt ir tai atitinkamai sumažino praėjusių metų banko pelną.

Keitė įkainius

Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos visuose trijose didžiuosiuose bankuose augo po kelias dešimtis milijonų litų.2013 m. viduryje „Swedbank“ keitė savo paslaugų kainodarą.„Pakoreguotos paslaugų kainos labiau atitinka realias banko patiriamas sąnaudas ir motyvuoja klientus naudotis elektroniniais kanalais“, – pakeitimus komentuoja p. Adomavičius. Augant šalies ekonomikai, didėjo ir klientų aktyvumas. 2013 m., palyginti su 2012 m., „Swedbank“ atliekamų operacijų skaičius padidėjo 9% ir tai turėjo didelę įtaką banko komisinių pajamų augimui. SEB banko grynųjų komisinių pajamos augo maždaug 7% (13 mln. Lt).„Toks augimas, vertinant bendrą finansinių paslaugų rinkos būklę Lietuvoje, yra normalus, – teigia p. Iržikevičius, – paslaugų kainodaros pokyčiai reikšmingos įtakos 2013 m. rezultatams neturėjo, nes grynųjų pinigų operacijų banko skyriuose įkainių pokyčiai įsigaliojo metų pabaigoje. Vis dėlto pajamoms augti įtakos turėjo didesnis klientų aktyvumas naudojantis savitarnos paslaugomis.“ DNB pajamos iš paslaugų ir komisinių pernai išaugo 16,8%.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku