Tikroji lito vertė: koks šiuo metu realus euro ir lito kursas

Publikuota: 2014-05-03
Atnaujinta 2015-06-01 11:25
svg svg
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo ("Verslo žinios")
„Verslo žinios“

Litas šiuo metu susietas su euru ir nieko nekeičiant planuojama jį pakeisti į eurą, tačiau, artėjant perėjimo prie euro datai, verta apsižvalgyti, koks šiuo metu realus euro ir lito kursas.

Ekonomikai įtakos turi ne tik nominalus valiutos kursas, kurį fiksuoja biržos, bet ir vadinamasis realus, kuris skaičiuojamas pasitelkus ekonomikos teoriją. Jis parodo, kokios ilgalaikės valiutos krypties galima tikėtis.Nominalus valiutos kursas nuolat keičiasi, jei nėra susietas su kurios nors šalies valiuta, tačiau yra ir kitų būdų įvertinti valiutos kursą. Skaičiuojant kursus pagal vadinamąjį perkamosios galios paritetą, daroma prielaida, kad visose šalyse toks prekių ir paslaugų rinkinys turi kainuoti tiek pat. Ir jeigu vienoje šalyje toks rinkinys kainuoja perpus pigiau, sakoma, kad jų tarpusavio valiutų kursas turėtų būti 1 ir 2. Pasaulio banko duomenimis, 2012 m. Lietuvoje įsigyti tų pačių prekių ir paslaugų buvo 40% pigiau nei Jungtinėse Amerikos Valstijose ar Vokietijoje, vadinasi, USD ir lito kursas turėtų suktis apie 1,6 Lt už 1 USD (nominalus kursas šiuo metu – apie 2,5 Lt už 1 USD).Nominalūs valiutų kursai po truputį artėja prie realių. Kadangi Lietuvos nominalus kursas yra silpnesnis už realų, Lietuvoje kainos nuolat kyla sparčiau nei JAV ar euro zonoje. Dabar norint įsigyti vieną USD pakanka 2,5 Lt, o 1994 m. balandžio 1 d., kai Lietuva susiejo litą su USD 1 ir 4, nominalus USD kursas ir buvo beveik 4 Lt.Apie tai, kad mūsų nominalus kursas nuolat artėja prie realaus kurso, byloja ir „Eurostat“ statistika. Ji rodo, kad Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį kainos pakilo 24%, labiau nei vidutiniškai 28-iose ES šalyse. Kainų atotrūkis nuo ES vidurkio per dešimtmetį sumažėjo nuo 47,6% iki 36,1%. Šiuo atveju vertinamos namų ūkių išlaidos kartu su PVM ir kitais netiesioginiais mokesčiais.

Zlotas – dar silpnesnis

„Egzistuoja skirtingi valiutos pervertinimo matavimo būdai, ir dažnai jų kiekybiniai įverčiai skiriasi, tačiau pliuso ar minuso ženklas paprastai sutampa skaičiuojant ir pagal keletą modelių. Išplėtotas yra „The Economist“ skaičiuojamas „Big Mac“ indeksas“, – komentuoja Vilija Tauraitė, SEB banko vyriausioji analitikė. Remiantis juo litas yra 25% per mažai įvertintas JAV dolerio atžvilgiu, o JAV doleris neįvertintas euro atžvilgiu, taigi litas dar labiau neįvertintas euro atžvilgiu nei 25%. Vadinasi, lito kursas turi potencialą stiprėti. Kuo stipresnė valiuta, tuo sunkiau eksportuotojams parduoti savo prekes, tačiau gyventojų perkamoji galia dėl to auga.„Chronišką per mažą lito ir kitų kylančių rinkų vertę išsivysčiusių valiutų atžvilgiu galima sieti su perkamosios galios pariteto skirtumais. Vienos valstybės kitas pagal pragyvenimo lygį vejasi dešimtmečiais, todėl kylančių rinkų, taip pat ir Lietuvos, valiutos tradiciškai būna nepakankamai įvertintos išsivysčiusių šalių valiutų atžvilgiu“, – teigia p. Tauraitė.

Skaičiuojami JAV doleriais

Mėsainio indeksas rodo, kad dideli skirtumai tarp „Big Mac“ indekso ir nominalaus šalies valiutos kurso yra ir esant plaukiojančiam nominaliam kursui. Tarkime, Lenkijos zlotas dar labiau neįvertintas nei litas – iki USD jis nepritraukia 35%. „Big Mac“ indeksas rodo, kad gerokai pervertintos yra Skandinavijos, Šveicarijos valiutos, o ypač silpnos – besivystančių šalių. Perkamosios galios pariteto taisyklė galioja ilguoju laikotarpiu, tačiau ji neaprašo gerai valiutų elgsenos trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu. Šalių prekių ir paslaugų krepšeliai labai skirtingi, reikia atsižvelgti į prekybos ir darbo jėgos judėjimo apribojimus, transporto sąnaudas, teisines ir politines kliūtis.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Vidutinis laikotarpis

Vaidievutis Geralavičius, Lietuvos centrinės kredito unijos vyriausiasis ekonomistas, teigia, kad šiuo metu lito ir euro kursas daugiau ar mažiau atitinka pusiausvyros lygį. Jeigu paimtume pagrindinius makroekonominius duomenis, kurie geriausiai apibūdina lito ir euro kursą, pamatytume, kad vieni rodikliai rodo lyg šiokį tokį lito nuvertinimą, kiti – lyg nedidelį pervertinimą. Tai atspindi einamosios sąskaita ir užsienio prekybos balansas.„2013 m. turėjome nedidelį einamosios sąskaitos deficitą, o 2012 metais buvo labai nedidelis perteklius. Be to, pastaruosius metus eksportas sparčiai augo. O tai vienas pagrindinių požymių, pagal kurį galime teigti, kad lito ir euro kursas yra geras“, – vardina p. Geralavičius.Anot ekonomisto, mažesnį kainų lygį lemia kiti veiksniai: Lietuvos starto pozicijos, palyginti su euro zonos valstybėmis, maža darbo jėgos kaina ir pan.Mantas Skardžius, DNB banko turto valdytojas, teigia, kad perteklinis einamosios sąskaitos deficitas byloja apie silpną šalies konkurencingumą. Tai galima ištaisyti sumažinus valiutos kursą arbą atlyginimus (vidinė devalvacija).„Daug pravalgymui skyrusios Baltijos šalys turėjo didelį einamosios sąskaitos deficitą. Atėjus sunkmečiui jos pasirinko vidinę devalvaciją, taupymo politika leido normalizuoti einamosios sąskaitos deficitą“, – teigia p. Skardžius.Jeigu tai nebūtų padaryta, laikyti litus taptų vis rizikingiau, todėl rinka norėtų jų atsikratyti ir šalis būtų priversta devalvuoti litą. Šiuo metu Lietuvos einamosios sąskaitos deficitas yra nedidelis ar sukasi apie 0, todėl dėl jo litas nenuvertėtų jį atsiejus.

Trumpas laikotarpis

Operatyvius valiutų kursus biržose lemia ir kitokie dydžiai. „Ūkiškai kalbant, dviejų valiutų kurso svyravimą lemia palūkanų normų skirtumas, tikimybė, kad tas skirtumas ateityje keisis, politinio, ekonominio ar kito nestabilumo premija“, – komentuoja p. Skardžius.Pavyzdžiui, A valiutos 6 mėnesių „Airibor“ siekia 0,50%, B valiutos 6 mėnesių „Baibor“ siekia 1,20% – tokiu atveju A valiuta bus parduodama ir B valiuta perkama tol, kol brangstanti B valiuta nepristabdys B šalies ekonomikos. Šiai stabtelėjus, „Baibor“ palūkanos krinta ir tai sumažina B valiutos patrauklumą ir jos kursas krenta.Jei B šalyje esti politinis ar kito pobūdžio neapibrėžtumas – B yra besivystanti ekonomika, turi didelį biudžeto deficitą ar pan. – investuotojams reikia papildomo paskatinimo – premijos, kuri priverstų juos judėti B valiutos link. Grįžkime į Lietuvą.„Šešių mėnesių EURIBOR ir VILIBOR svyruoja nuo 0,45% iki 0,50% ir tai nesukelia jokio spaudimo nei į vieną pusę. Minėta rizikos premija, kurią neva reikėtų pridėti prie EUR – ekonomiškai stipresnio ir didesnio regiono valiuos palūkanų – yra nykstamai maža“, – teigia p. Skardžius. Jei litas staiga būtų atsietas nuo EUR, ekonominės aplinkybės per naktį nepasikeistų.„Vis dėlto didžiausią įtaką euro ir lito kursui turėtų minėta rizikos premija, kurią reikėtų pridėti prie euro ir lito palūkanų normų, kad būtų atsvertas atsiradęs neapibrėžtumas. Tad mano subjektyvus spėjimas yra toks, kad per artimiausius 6 mėnesius atsieto euro ir lito kursas judėtų aukštyn – t. y. litas silpnėtų“, – baigia komentarą p. Skardžius.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku