Mažesniuosius bankus džiugina augančios komisinių mokesčių įplaukos

Publikuota: 2014-05-03
Atnaujinta 2015-06-01 13:25
Nuotrauka: Juditos Grigelytės ("Verslo žinios")
 

Mažesnieji šalies bankai jau baigia pamiršti, kas yra nuostolinga veikla, labiausiai juos džiugina kaip ant mielių augančios komisinių mokesčių įplaukos. Tačiau kreditavimas, ypač verslo, vis dar trypčioja vietoje, o auganti ekonomika vis dar neskatina pradėti tuštinti indėlių sąskaitų.

Visi mažesnieji šalies bankai, išskyrus „Finastą“, praėjusiais metais, palyginti su 2012-aisiais, veikė pelningai, nors didesnės jų dalies pelnas susitraukė.Daugiausia pelno generavo „Danske Bank“ Lietuvos filialas ir „Nordea Bank Finland“ Lietuvos skyrius (atitinkamai 94 mln. ir 39,5 mln. Lt), o Šiaulių bankas, kuriam metai buvo neeiliniai dėl gerosios Ūkio banko dalies perėmimo, tenkinosi 10,7 mln. pelnu (Šiaulių banko grupės pelnas sudarė 18,5 mln. Lt).Pagrindine priežastimi, trukdančia bankams didinti pelną, patys bankai vis dar laiko neatsigaunantį kreditavimo poreikį.„Manau, kad metai buvo gana geri. Tiesa, reikia pažymėti, kad bankų paskolų portfelis rinkoje vis dar neauga, mat verslo klientų kreditavimo poreikis išlieka ribotas – įmonės neskuba investuoti į gamybos pajėgumo plėtrą ir atsargiai vertina perspektyvas“, – komentuoja Ramūnas Bičiulaitis, „Danske Bank“ Lietuvos filialo Finansų tarnybos direktorius.Pasak jo, nekilnojamojo turto rinka, nors ir suaktyvėjo per pastaruosius metus, dar negreitai pasieks 2007 metų aktyvumo lygį, todėl ji dar nesukuria ryškaus kreditavimo poreikio.„Taip, skolinasi aktyviau, daugiausia būsto įsigijimo ar atnaujinimo reikmėms, tačiau šis suaktyvėjimas išlieka nuosaikus“, – aiškina pašnekovas. Iš duomenis VŽ pateikusių 6-ių bankų savo paskolų portfelį pernai padidino 4, o dviejų bankų paskolų portfeliai susitraukė.„Gyventojų, turinčių skolintis tam, kad patenkintų savo vartojimo poreikius, dalis sumažėjusi iki minimumo“, – pabrėžia Vytautas Jurėnas, FMĮ „Orion Securities“ analitikas. Pasak jo, dalį bankų paskolų rinkos atsiriekė greitųjų vartojimo kreditų bendrovės, kurių paslaugomis naudodamiesi kai kurie jauni žmonės jau susigadino kredito istoriją ir ši tendencija gali apsunkinti paskolų portfelio augimą ateityje.

Vertina dvejopai

Nors palūkanų už indėlius smuko iki nematytų žemumų, gyventojai pinigų iš indėlių sąskaitų netraukia ir išlaidauti neskuba – bankai vis dar gali pasigirti indėlių rekordais.„Bankų indėlių portfelis auga jau nebe pirmi metai po 2009 metų nuosmukio. Manau, tai yra labai gerai, nes verslas ir gyventojai pajamas skiria ne tik kasdienėms reikmėms, bet ir taupymui. Manau, šias lėšas kiek vėliau įmonės panaudos investicijoms į verslo plėtrą“, – sako p. Bičiulaitis.Tačiau p. Jurėnas kritiškesnis – esą indėlių augimas įrodo ekonomikai nelabai palankią tendenciją, kad gyventojų ir verslo lūkesčiai dar nėra tokie optimistiniai, jog būtų galima santaupas ar nepaskirstytąjį pelną panaudoti įsigijimams ar naujoms investicijoms.

Įsivažiuoja mažinimas

Mažesniųjų bankų, kurie pernai mažino atidėjinių blogosioms paskoloms sumą, ir tų, kurie ją didino, skaičius pasiskirsto tolygiai – po tris. Tačiau kalbinti pašnekovai labiau linkę įžvelgti atidėjinių mažinimo tendenciją, kuri reiškia, kad blogosios paskolos tampa gerosiomis ir tai teigiamai paveikia grynąjį rezultatą.„Manau, šis procesas (atidėjinių mažinimo – VŽ) jau įsivažiavęs. Lietuvos ekonomika stabilizavosi ir pradėjo augti, smarkiai pagerėjo įmonių finansinė būklė, o gyventojų pajamos tapo stabilios, mažėja nedarbas. Šie pokyčiai bankams leidžia mažinti padarytus atidėjinius abejotinoms paskoloms“, – kalba p. Bičiulaitis.Jis pabrėžia, kad prie atidėjinių mažėjimo prisideda ir besibaigiantys su verslo kreditavimu susiję teismo procesai, kurie prasidėjo per krizės įkarštį ir baigiasi tik dabar.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kėlė komisinius

Įdomios tendencijos stebimos bankų ataskaitų palūkanų skiltyse – visi mažesnieji bankai pernai paaugino komisinių pajamas, tačiau grynąsias paslaugų ir komisinių pajamas (skirtumą tarp to, už kiek bankai paskolina, ir to, už kiek pasiskolina) padidinti sekėsi ne visiems.„Po krizės bankai rado išeitį, kaip kompensuoti dalį prarandamų pajamų. Jie pakėlė įvairių paslaugų komisinius mokesčius. Buvo ieškoma būdų uždirbti: brango operacijos grynaisiais pinigais, taip pat prekyba vertybiniais popieriais ir netgi pervedimai. Buvo pasiūlyti mokesčių planai, kuriais naudodamasis neretas klientas iš tiesų bankui palieka daugiau mokesčių, nei vykdydamas mokėjimų operacijas už standartinius įkainius. Bankui tai garantuoja fiksuotas pajamas kas mėnesį“, – sako p. Jurėnas. Tačiau, anot jo, bankų komisinių pajamos netrukus gali pradėti mažėti, nes vis labiau populiarėja elektroniniai ir mobilieji atsiskaitymai, kurie už įprastus paprastai yra pigesni.„Kita vertus, tuomet, kai tai nutiks, kreditavimas jau turėtų būti atsigavęs, o palūkanų pajamos išaugusios“, – svarsto pašnekovas. Kapitalo pakankamumo ir likvidumo reikalavimus 2013 m. gruodžio 31 d. vykdė visi duomenis VŽ pateikę mažesnieji bankai.Mažiausias kapitalo pakankamumo rodiklis minimu metu buvo Šiaulių banko (11%, o reikalaujama 8%), tačiau šių metų pradžioje banko akcininkai nusprendė išleisti naujų akcijų ir iš banko lėšų kapitalą padidinti 20 mln. Lt.

Poveikis vienam bankui

Specialistai pažymi, kad pernai sustabdyta Ūkio banko veikla buvo gana stiprus smūgis bankų sektoriui, tačiau daugiau įvaizdžio, o ne finansų atžvilgiu.Mat realių pasekmių iš to teturėjo Šiaulių bankas, perėmės 2,7 mlrd. Lt vertės gerąją Ūkio banko dalį – turtą ir įsipareigojimus. O sisteminės rizikos banko žlugimas nesukėlė, masinio indėlių atsiėmimų ir pinigų persikraustymo į kojines taip pat nesulaukta.„Ūkio bankas buvo ketvirtas bankas pagal indėlių portfelį, tačiau nebuvo sistemiškai svarbus kaip skolintojas. Akivaizdu, kad Ūkio banko turto ir įsipareigojimų perėmimas atsiliepė ir atsilieps tik Šiaulių banko rezultatams. Bankui siekiant tvarkyti pagausėjusius indėlius, tenka pardavinėti kitą perimtą turtą – gautos lėšos bus skirtos paskolų portfeliui padidinti“, – komentuoja p. Jurėnas.Paspaudę šią nuorodą, pamatysite didesnę lentelę.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku