Politikui svarbu žinomumas, verslininkui – reputacija

Publikuota: 2014-06-08
Atnaujinta 2015-06-01 11:19
„Verslo žinios“

Žinomumas politikui – kaip verslininkui kapitalas. Tai politikai yra pajutę ir tuo remdamiesi formuoja savo komunikaciją, tai svarbu ir todėl, kad apie trečdalis rinkėjų ateina į rinkimus neapsisprendę ir balsuoja už girdėtą pavardę. Prie politikų viešų kalbų gerokai labiau nei prie verslininkų prisideda viešųjų ryšių specialistai.

Darius Gudelis, komunikacijos agentūros „VIP Communications“, per šiuos rinkimus talkinusios sociademokratams, vadovas, teigia, jog kas kartą rinkimai prasideda iš karto, kai tik baigiasi esami, o kandidatuojantiems politikams tenka tarsi vėl ir vėl prisikelti, susikurti įvaizdį, parodyti, ką yra padarę.Ekspertu, viena iš didžiausių Zigmanto Balčyčio nesėkmės priežasčių šioje rinkimų kampanijoje – metų pradžioje buvęs menkas jo žinomumas.„Kaip verslininkui svarbu yra apyvartinės lėšos ir gebėjimas jas investuoti, taip politikams yra labai svarbus aspektas – visuomenės pasitikėjimas, žinomumas. Tai puikiai rodo ir šių rinkimų žvaigždės – Antanas Guoga ir Gabrielius Landsbergis. Žmonės nori, ieško naujų veidų, nes linkę nepasitikėti senais politikos vilkais. Žinoma, tas naujas veidas negali būti nežinomas, šiuo atveju vienam sėkmę atnešė žinomumas, kitam – garsi pavardė“, – kalba p. Gudelis.

Pralaimėjimo kartėlis

O socialdemokratai, daugiausia atseikėję reklamai per šiuos rinkimus, pralaimėjo – balsų ir vietų Europos Parlamente negavo tiek, kiek planavo.„Šiemetinė socialdemokratų komunikacija – brangi ir nelabai efektyvi. Akivaizdu, jog čia matome ir ne pačią geriausią komunikaciją, ir ne patį tinkamiausią kandidatą, beje, ir pati partijos strategija šlubuoja. Komunikacija yra svarbu, bet ne mažiau aktualus ir politiko įvaizdis, jo asmenybė“, – teigia Artūras Jonkus, mokymų ir konferencijų organizavimo „Meetpoint“ valdybos pirmininkas.Ponas Gudelis nuo smulkesnių komentarų susilaiko. „Laikas viską sudėlios į vietas, šiandien tegul padėtį vertina politikai ir politologai. Darbas su verslininkais visada pelningesnis, tačiau politinė komunikacija yra nemenka patirtis, ir tai labai praverčia dirbant su verslo klientais. Tas pats rinkėjas yra ir pirkėjas“, – apie savo motyvus kalba p. Gudelis.Jis prieš dešimtmetį vadovavo ir prezidento Valdo Adamkaus rinkimų štabui, yra dirbęs su skirtingomis partijomis per Seimo rinkimus.„Ir komercinių prekių ženklų, ir politikų tikslas yra vienas – pirkėjus ar rinkėjus paveikti, kad pirktų arba balsuotų. Verslui čia lengviau – pirkėjai gali paprasčiau įvertinti prekės kokybę, be to, paprastai neturi išankstinės neigiamos nuostatos, o politikais žmonės yra iš principo linkę nepasitikėti. Lengviau dirbti su kandidatais, kurie nepriklauso politinėms partijoms“, – pripažįsta p. Gudelis.Pasibaigus rinkimams, visi kandidatai ir partijos tikslias ataskaitas apie išleistas lėšas, darbą su žiniasklaidos planavimo, komunikacijos, reklamos agentūromis per rinkimų kampaniją Vyriausiajai rinkimų komisijai privalo deklaruoti per 25 d.

Svarbu žinomumas

Pasak p. Jonkaus, vienas iš pagrindinių verslo tikslų – kurti ir stiprinti įmonės ar prekių ženklo reputaciją, o politikai pirmiausia stengiasi didinti savo žinomumą.„Tai politikai yra pajutę ir tuo remdamiesi formuoja savo komunikaciją. Kalbant apie rinkimus, paprastai maždaug trečdalis rinkėjų iki paskutinės minutės būna neapsisprendę, už ką balsuos, tad žinomas veidas šiuo atveju yra pranašumas“, – teigia p. Jonkus.Verslininkams taip pat svarbu, ką apie juos rašo žurnalistai, kalba ekspertai ar konkurentai, tačiau jie to taip nesureikšmina kaip politikai. „Įmonių vadovai neserga žiniasklaidos liga“, – VŽ akcentuoja ne vienus metus su skirtingomis politinėmis partijomis dirbantys komunikacijos specialistai.Politikai seka vieni kitus ir per keletą minučių gali nubraukti visą iš anksto surašytą kalbą vien todėl, kad reikia reaguoti į naują konkuruojančių partijų atstovų interviu žiniasklaidos priemonėje. Politikai yra labiau linkę sureikšminti, išpūsti burbulą iš vieno ar kito žodžio ar net intonacijos, o versle labiau laikomasi savo strategijos ir nesimėtoma dėl konkurentų veiksmų, nebent jie drebintų rinką, pabrėžia komunikacijos ekspertai.Dar vienas didžiulis skirtumas tarp verslo ir politinės komunikacijos – pastariesiems visą informaciją, medžiagą, kuri bus reikalinga viešai pasirodant, tenka paduoti sukramtytą, nesvarbu, ar tai yra sveikinimo kalba, ar interviu. Beje, politikų viešos kalbos yra beveik 90% parengtos komunikacijos specialistų. O verslininkai labiau linkę improvizuoti, verslo lyderiams užtenka prieš save turėti svarbiausias tezes, jie linkę kalbėti patys, prisiimti atsakomybę už savo žodžius. Konsultantams tenka sužiūrėti ir aukščiausiųjų politikų aprangą, išvaizdą.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pilkieji kardinolai

Orijana Mašalė, strateginės komunikacijos bendrovės „OMConsulting“ steigėja ir vadovė, pabrėžia, kad už kiekvieno gero vadovo ar politiko paprastai yra ir profesionalus komunikacijos konsultantas. „Lietuvoje yra nemažai gerai kalbančių politikų, tai pirmiausia prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau daugumai įvaizdį padeda palaikyti ir konsultantai.„Daugiausia patarimų paprastai reikia politikos naujokams. Ne tik politikai, bet ir verslo organizacijų vadovai neretai stokoja gebėjimo aiškiai ir suprantamai išdėstyti savo mintis. Tik labai mažai žmonių grupei gebėjimas raiškiai kalbėti ir rašyti yra duotybė, kitiems to reikia nuosekliai mokytis“, – teigia p. Mašalė.Ne vienas politikas turi išlavinęs ir savybę kalbėti beveik nieko nepasakant. Negebėjimą į klausimą atsakyti konkrečiai paprastai lemia dvi priežastys: arba žmogus nemoka aiškiai formuluoti savo minčių, arba jis nėra tikras dėl to, ką kalba.„Politikai turi valdyti didžiulius informacijos srautus, nes bet kada gali sulaukti netikėčiausių klausimų iš rinkėjų ar žurnalistų. Natūralu, kad jų kalbėsena yra atsargesnė, aptakesnė, nes ne į visus klausimus jie gali atsakyti remdamiesi konkrečiais skaičiais ar kitais faktais. Kita vertus, prie to kartais prisideda ir patys žurnalistai – kamuolys visada yra jų pusėje, kai girdime konkrečius klausimus, tada paprastai sulaukiama ir tikslesnių atsakymų“, – politikų bendravimą komentuoja p. Mašalė.Pasak p. Gudelio, politikams dažniau reikia mokytis ne kalbėti, o patylėti. Jie turi sugebėti kalbėti laiku ir vietoje, pasverti visus „už“ ir „prieš“, ypač tie, kurie disponuoja didžiuliais kiekiais informacijos.„Mokėjimas kalbėti nepasakant arba atsakant gana abstrakčiai politikui yra svarbu, nes netikėtų klausimų faktorius politikoje yra kur kas didesnis nei versle, taip pat temų yra gerokai daugiau. Kartais politikai išmoksta nekeisti nuomonės du kartus per dieną, bet tada kalba daug nepasakydami“, – priduria p. Jonkus.

Šis straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios" ir "VŽ Premium".

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku