Iš „E.ON“ gauti milijonai bus perduoti krašto apsaugai

Praėjusią savaitę, dar iki prezidento rinkimų antrojo turo, p. Grybauskaitė pareiškė, kad šalies gynybai dar šiais metais būtina skirti maždaug dešimtadaliu daugiau lėšų, nei numatyta formuojant 2014 m. biudžetą.Prezidentė pagrasino žengti precedento neturintį žingsnį – pati pateikti biudžeto pataisų projektą su didesnėmis išlaidomis krašto apsaugai, jeigu to nesutiks padaryti Vyriausybė. VŽ primena, kad didžiosios politinės partijos kovo pabaigoje iš principo susitarė, kad per artimiausius kelerius metus krašto apsaugos finansavimas bus nuosekliai didinamas ir 2020 m. turi pasiekti 2% bendrojo vidaus produkto (BVP). 2% nuo BVP šių metų kainomis sudarytų apie 2,4 mlrd. Lt, tai beveik dešimtadalis Lietuvos valstybės metinio biudžeto. Estija jau dabar skiria savo kariuomenei 2% BVP, latvių politikai šią ribą įsipareigojo pasiekti taip pat 2020 m. Kaip rašė VŽ (2014 03 04), šiais metais biudžete šalies gynybai numatyta skirti 981 mln. Lt. Tai 56 mln. Lt daugiau nei pernai. Iki šiol buvo planuojama, kad kitąmet išlaidos gynybai priartės prie 1,1 mlrd. Lt ir sieks beveik 0,9% BVP. Tiesa, politikai jau kelis mėnesius kalba, kad saugumo būklei regione klostantis pagal prastesnius scenarijus, gali tekti kiek smarkiau didinti išlaidas krašto apsaugai.Vakar pirmąkart po rinkimų susitikusi su premjeru Algirdu Butkevičiumi valstybės vadovė, be kita ko, kalbėjo ir apie pinigus kariuomenei.Vyriausybės vadovas p. Grybauskaitei pažadėjo, kad kartu su finansų ministru ieškos galimybių skirti daugiau lėšų krašto apsaugai. Tam, pasak premjero, keisti biudžeto nereikės. Kelias dešimtis milijonų litų žadama sukrapštyti iš vidinių rezervų, pirmiausia – perdėliojant Privatizavimo fondo pajamas ir išlaidas.Ponas Butkevičius informavo, kad jau šiandien iš Privatizavimo fondo Krašto apsaugos ministerijai bus pervesta apie 3 mln. Lt.„Taip pat stengsimės rasti vidinių finansinių rezervų finansuoti įsipareigojimams, kuriuos esame suplanavę šiems metams krašto apsaugoje“, – žadėjo premjeras.Anot jo, kalbama apie sumą, kuri siektų 120–130 mln. Lt. Pavedimai krašto apsaugai galėtų būti daromi dalimis. Paklaustas, iš kur galėtų būti paimta tokia suma, premjeras atsakė, kad „yra tam tikrų rezervų ir galimybių“.„Pavyzdžiui, įvyko sėkmingos derybos su E.ON, yra pasirašyta sutartis, ir E.ON į Privatizavimo fondą grąžino pinigų sumą, kuri buvo laikoma depozite, – daugiau kaip 40 mln. Lt. Dabar turėsime pakoreguoti privatizavimo pajamų ir išlaidų sąmatą ir šie milijonai galės būti pervesti krašto apsaugai“, – planą dėliojo Vyriausybės vadovas.

Nenori deficito didinimo

Ponas Butkevičius pabrėžė, kad tokiam didesnio gynybos finansavimo problemos sprendimo būdui neprireiks persvarstyti metų biudžeto.„Nenorėčiau, kad Seime būtų priimtos biudžeto įstatymo pataisos, kurios didintų fiskalinį deficitą“, – pareiškė jis.Ir anksčiau Vyriausybės vadovas skeptiškai vertino pasiūlymus grįžti prie šių metų biudžeto ir jį taisyti, didinant arba mažinant kurias nors išlaidų eilutes.Rimantas Šadžius, finansų ministras, antrino premjerui, bet atkreipė dėmesį, kad biudžetą gali tekti koreguoti, jeigu bus priimtas politinis sprendimas kuriai nors sričiai skirti daugiau pinigų.Prieš savaitę p. Šadžius sulaukė prezidentės rūstybės, kai pareiškė, kad krašto apsaugai lėšų esą pakanka ir papildomų pinigų skirti šiemet nebenumatoma.

Pirksime „Grom“

Ką kariuomenė įsigis už papildomus milijonus, nekonkretizuojama. Premjeras tokius pirkinius vadina komercine ir karine paslaptimi.Bet p. Grybauskaitė šiomis dienomis yra viešai užsiminusi, kad Lenkija sutinka Lietuvai parduoti priešlėktuvinės gynybos sistemas „Grom“. Jos papildytų Lietuvos turimas tokio tipo amerikietiškas mobilias priešlėktuvinės gynybos sistemas „Stinger“,  įsigytas dar 2002 m. Tuomet šiam pirkiniui išleista 31 mln. Lt.Šiemet papildomų pinigų Krašto apsaugos ministerija prašo dar ir todėl, kad dėl krizės Ukrainoje buvo gerokai išplėsta NATO valstybių vykdoma oro policijos misija, kurios bazė yra Šiauliuose, taip pat suplanuotos didesnės karinės pratybos.

Skirs pinigų referendumui

Anksčiau užsiminta ir apie tai, kad biudžeto korekcijų gali prireikti dėl birželio 29 d. rengiamo referendumo dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams. Jam surengti reikia apie 13,5 mln. Lt, kurie nebuvo šiemet numatyti biudžete.Zenonas Vaigauskas, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, pranešė VŽ, kad referendumo surengimo sąmata jau parengta ir perduota Finansų ministerijai. Pastaroji parengė atitinkamus Vyriausybės sprendimus dėl Privatizavimo bei kai kurių kitų fondų pajamų ir išlaidų peržiūrėjimo.Todėl referendumui surengti reikiami milijonai bus rasti net nekeičiant šių metų biudžeto.Taip pat skaičiuota, kad valstybės iždo kišenę perkratyti prireiks dėl sunkmečiu sumažintų pensijų kompensavimo proceso pradžios. Bet politikai nusprendė pinigus tam skirti iš „Sodros“ neplanuotų pajamų, kurių vien pirmajame ketvirtyje gauta apie 90 mln. Lt.

Šis straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.