Šokolado karalius, kuris valdys Ukrainą ir fabriką Klaipėdoje

Publikuota: 2014-05-26
Atnaujinta 2015-06-01 13:24
svg svg
Nuotrauka: „Wikimedia Commons“
„Verslo žinios“

Ukrainos prezidento rinkimus laimėjo Petro Prošenko – milijardierius, šokolado magnatas, buvęs ir Viktoro Juščenkos, ir Viktoro Janukovyčiaus vyriausybių ministras. Savo fabrikų jis turi ir Klaipėdoje, gerai sutaria ir su prezidente Dalia Grybauskaite.

Prieš pusę metų niekas nebūtų pasakęs, kad jis galėtų tapti Ukrainos prezidentu. Tačiau dabar šis verslininkas, kuriam priklauso ne tik šokolado fabrikai, bet ir automobilių gamyklos, laivų statykla Kryme ir TV kanalas, tampa šalies vadovu. Nors jo tikslai – apart skambių žodžių apie „naują gyvenimą“, paramą vidurinei klasei, tvarką ir saugumą užtikrinančias policiją ir kariuomenę – iki galo mažai kam aiškūs, rašo „Der Spiegel“.

Supirko gamyklas

Ponas Porošenko kilęs iš mažo miestelio pietvakariuose nuo Odesos, šalia sienos su Moldova. Jo tėvas Oleksejus sovietmečiu dirbo agrikultūros inžinieriumi, vėliau vadovavo „Ukrprominvest“ asociacijai. Šalies archyvuose yra užuominų, kad jis kalėjo dvejus metus už valstybinio turto pasisavinimą.Ponas Porošenko mokykloje buvo neklaužada – nors ją baigė aukštais pažymiais, nebuvo apdovanotas aukso medaliu, kaip įprasta, o asmens byloje jo elgesys buvo įvertintas „C“. Jis užsiiminėjo sportu, ypač dziudo, galiausiai įsivėlė į muštynes su keturiais kadetais iš karinio komisariato ir už tai buvo išsiųstas į karinę tarnybą atokiame Kazachstane.Po karinės prievolės, p. Porošenko studijavo tarptautinius santykius ir tarptautinę teisę Kijeve. Studijų metais sutiko savo būsimąją žmoną Mariną. Pastaroji, kuri yra daktarė, sako, tai buvusi „meilė iš pirmo žvilgsnio“. 1985 m. pora susilaukė pirmagimio Oleksejaus, 2000 m. – dvynukių Jevgenijos ir Oleksandros, o dar po metų – sūnaus Michailo.Baigęs studijas, tuo metu kaip tik griuvo Sovietų Sąjunga, p. Porošenko, kaip tūkstančiai kitų šalies absolventų, tapo smulkiuoju verslininku – pradėjo prekiauti kakavos pupelėmis.Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje jis tapo dviejų prekybos asociacijų lyderiu ir pradėjo supirkinėti šokolado fabrikus – Vinycioje (Ukraina), Lipezke (Rusija), Klaipėdoje (Lietuva) ir Budapešte (Vengrija).Ponas Porošenko sujungė kompanijas į „Roshen Group“ – pavadino savo paties pavardės dalimi ir efektyviai augino aukštos kokybės šokolado gamybos verslą.Pelningiausių pasaulio saldumynų gamintojų sąraše „Roshen Group“ yra 18 vietoje, netoli „Haribo“, „Lindt“ ir „Acor“. Net jo konkurentė Ukrainos prezidento rinkimuose Julija Tymošenko vienoje TV laidoje prisipažino savo šeimynai perkanti „Roshen“ šokoladą.Vis dėlto p. Porošenko sėkmė – 40% pelno gauna iš Rusijos – tapo jo nesėkme, kai Rusijoje jo verslas patyrė sunkumus.

Porošenko kelias į politiką

Tie, kas užsiima verslu Ukrainoje, galiausiai įsitraukia į politikos pasaulį (užmezga tamprius ryšius), arba patys tampa politikais. Ponas Porošenko – pastarasis atvejis, nors jis užtruko, kol surado savo vietą: 1998 m. prisijungė prie Socialdemokratų, kurie rėmė prezidentą Leonidą Kučmą. Po dvejų metų įkūrė savo partiją „Solidarnost“, vėliau ji virto Regionų partija, kurioje karjerą pradėjo nuverstas prezidentas Viktoras Janukovyčius.2001 m. p. Porošenko įstojo į opozicijos lyderio Viktoro Juščenkos partiją, jos sąraše buvo išrinktas į parlamentą ir 2004 m. finansavo Oranžinę revoliuciją. Ponas Juščenko, kuris ant revoliucijos bangos išplaukė į šalies prezidento postą, tapo jo dukterų krikštatėviu, o jį patį paskyrė Valstybės saugumo tarybos vadovu, vėliau – užsienio reikalų ministru.Vis dėlto p. Porošenko nepavyko pasiekti pagrindinio savo tikslo – tapti arba ministru pirmininku, arba parlamento vadovu. Jau tada jis aiškiai laikėsi Vakarų krypties: „Jei pakaks valios, Ukraina gali įstoti į NATO per vienerius ar dvejus metus“, – sakė jis 2009 m.Tačiau po valdžios pasikeitimo p. Porošenko, iš pradžių pasitraukęs, vėliau perėjo į oponento p. Janukovyčiaus stovyklą. 2012 m. jis gavo prekybos ir ekonominės plėtros ministro portfelį, tuo nustebindamas Oranžinės revoliucijos rėmėjus. Vienas Kijevo parlamentaras sakė, kad „taip jis greičiausiai siekė apsaugoti savo verslą“. Tuo metu pats p. Porošenko tvirtino, kad pasiūlymą priėmė tikėdamasis priartinti Ukrainą prie Europos Sąjungos ir išlaisvinti Juliją Tymošenko iš kalėjimo. Bent jau antrąja teiginio dalimi patikėti sunku.Net jei p. Janukovyčius sutiko su jo sąlygomis, tą dieną kai p. Porošenko įžengė į biurą, jis nusiuntė mokesčių inspekciją į milijardieriaus gamyklas – tai buvo perspėjimas jam laikytis prezidento „šeimos“, kurios turtai jau prilygo jo paties, taisyklių.Vis dėlto p. Porošenko pasisekė – nuversto prezidento Janukovyčiaus ministru išbuvo vos kelis mėnesius. Po parlamento rinkimų tais pačiais metais, jis vėl tapo ministru pirmininku ir privertė p. Porošenko atsisakyti ministro portfelio. Nuo to laiko jis dirbo Europos integracijos komitete. Mažiau nei po metų p. Janukovyčius atšaukė Asociacijos sutarties su ES pasirašymą ir šalyje kilo Euromaidano revoliucija.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Maidanas

Maidano protestuose milijardierius pasirodė dar gruodžio 1 d., kai aikštėje dar nebuvo barikadų. Žmonės protestavo prieš prezidentą Janukovyčių, kuris prieš tais vykusį protestą išvaikė jėga.Ponas Porošenko norėjo derėtis. Jis stovėjo priešais prezidentūrą kartu su sūnumi Oleksėjumi, kai viena grupuotė –arba kraštutiniai dešinieji, arba Rusijos provokatoriai – išrėkė „atsiknisk, žydiška šiukšle“. Tarp radikalų yra plačiai paplitęs įsitikinimas, kad p. Porošenko yra žydas ir jo tikroji pavardė yra Walzmanas. Įrodymų apie tai nėra.Daugiau Nepriklausomybės aikštėje p. Porošenko praktiškai nebesirodė. Tačiau visuomet suteikdavo finansavimo „malkoms ir katilams, kad žmonės galėtų sušilti“. Jo televizija – 5 kanalas – iš aikštės transliavo gyvai.Kita vertus, būtent dėl to, kad netapo Maidano lyderiu, jam nereikėjo susilaukti Vladimiro Klyčko, Olego Tiangibuko ir Arsenijaus Jaceniuko likimo – šiems Maidanas vis dar neatleido už su Janukovyčiumi pasirašytą taikos sutartį.Milijardierius pamatė šią galimybę ir kovo pabaigoje p. Kličko jau ragino savo rinkėjus balsuoti už Porošenko.Per pastaruosius mėnesius kandidatas daug keliavo po visą šalį – buvo ir Simferopolyje, kur buvo paskandintas šūkiuose „Rusija, Rusija“, kai užsiminė apie kompromisą. Buvo ir Odesoje, kur pagerbė profsąjungų rūmų gaisre žuvusius žmones.Dabar jis atsargesnis su savo politiniais pranešimais. Jis sako, kad Ukraina gali tapti ES nare 2025 m., o apie galimybes stoti į NATO jis nebekalba. Jis atmeta federalizacijos galimybę, ketina stiprinti šalies ekonomiką, kad Krymo gyventojai patys norėtų sugrąžinti regioną šaliai. Ponas Porošenko tiki kompromiso su Maskva galimybe.Kita vertus, Maskva jam iki šiol darė didžiulį spaudimą. Jo fabrikas Lipetske iki šiol yra uždarytas, dvi jo banko sąskaitos, su, skaičiuojama 53 mln. EUR indėliais, suspenduotos.Yra ir. kalbančių, kad p. Porošenko pergalė – tai Rusijos pergalė.Viena tokių – Julia Tymošenko, rinkimuose likusi antra. Nors p. Porošenko teigė svarstysiąs pasiūlyti jai premjerės postą, ši sako nenorinti su juo turėti nieko bendra. Jei žmonės balsuos už p. Porošenko, tai sukels „trečią revoliucijos bangą“, sakė p. Tymošenko, „revoliucijos prieš oligarchus“.

Svarsto parduoti

Pats p. Porošenko tikina, kad nėra oligarchas. O kad tai įrodytų, savo šokolado fabrikus ketina parduoti.„Šalies prezidentas negali užsiimti verslu. Todėl parduosiu savo šokolado korporaciją ir rūpinsiuosi tik  valstybės ir žmonių gerove“, – leidiniui „Bild“ tvirtina p. Porošenka.Britų specializuoto žurnalo „Candy Industry“ duomenimis, 2013 m. korporacija „Roshen“ įėjo į pasaulio didžiausių konditerijos gamintojų dvidešimtuką. Jos pardavimo pajamos pernai siekė apie 1 mlrd. JAV dolerių (apie 2,5 mlrd. Lt). Per 2013 m. korporacijos apyvarta dėl prekybinių karų su Rusija sumažėjo maždaug 0,3 mlrd. JAV dolerių.Įvairūs analitikai tiek Rusijos, tiek Ukrainos spaudoje spėlioja, kad už „Roshen“ p. Porošenka galėtų gauti nuo 1,3 ik 1,9 mlrd. JAV dolerių. Jei korporacija būtų parduodama dabar, jos kaina, pasak analitikų, nesiektų 900 mln. JAV dolerių. Tačiau kadangi tokie sandoriai paprastai trunka ne vieną mėnesį ar net metus, susiklosčius palankioms politinėms aplinkybėms, už korporaciją galėtų būti sumokėta ir daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių.Klaipėdoje įsikūręs karamelės fabrikas „Roshen“ yra viena iš aštuonių korporacijai priklausančių gamybos įmonių. Uostamiestyje veikia ir korporacijos produkciją platinanti UAB „Roshen Nord“. UAB „Roshen“ apyvarta 2012 m. siekė 14 mln Lt, „Roshen Nord“ – 30 mln. Lt, 2013 m. duomenų bendrovės dar nėra pateikusios.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku