Politologai: konservatorių sėkmę EP rinkimuose lėmė Rusijos agresija

Publikuota: 2014-05-26
Atnaujinta 2015-06-01 13:23
svg svg
Nuotrauka: Jock Fistick/Bloomberg
„Verslo žinios“

Opozicinių partijų – konservatorių ir liberalų – iškovotus mandatus Europos parlamento (EP) rinkimuose galima sieti su Rusijos agresija, mobilizavusia rinkėjus ir mažesniu socialdemokratų rinkėjų aktyvumu, mano politologai.

Politologas Ramūnas Vilpišauskas Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sėkmingą pasirodymą EP rinkimuose sieja su aštresne saugumo situacija regione ir Rusijos agresija. Be to, pasak analitiko, konservatorių elektoratas, dalyvaujantis rinkimuose, išlieka stabilus, priešingai nei socialdemokratų.„Susiklosčiusią situaciją galima aiškinti ir tuo, kad dalis socialdemokratų rinkėjų tiesiog neatėjo į rinkimus, o konservatorių rinkėjai balsuoja stabiliai“, – pažymi p. Vilpišauskas.Politologas Vytautas Dumbliauskas fakto, kad konservatoriai pelnė daugiausiai rinkėjų balsų, nevadina šios partijos pergale. TS-LKD, anot pašnekovo, tiesiog išlaikė savo elektoratą. Vienas rimčiausių veiksnių, paskatinusių palaikyti konservatorius, yra Rusijos grėsmė.„Konservatoriai nuolat kalbėjo apie Rusijos grėsmę ir šios šalies sulaikymo strategiją. Manyta, kad jie be reikalo skambina pavojaus varpais, tačiau jų kalbos pasitvirtino, jie pasirodė esą teisūs. Neprognozuojamas Rusijos elgesys galėjo sutelkti rinkėjus“, – įsitikinęs p. Dumbliauskas.Anot jo, Rusijos elgesys protu nesuvokiamas – Kremlius nusprendė susipykti su Europos Sąjunga ir eiti į sąjungą su Kinija, kur jie taps net ne trečiu ar ketvirtu, o penktu broliu.

Nepasiteisino dvigubas žaidimas

Daugelį analitikų nustebino tai, kad opozicinės partijos gavo tiek daug balsų ir netgi pralenkė socialdemokratus. Juolab kad didžioji dalis visuomenės apklausų buvo palankesnės socialdemokratams.Pono Vilpišausko vertinimu, nepasiteisino socialdemokratų taktika jų sąrašo pirmajam žmogui, t.y. Zigmantui Balčyčiui, dalyvauti iškart dvejuose rinkimuose. Gali būti, kad nemažai rinkėjų nesuprato šio dvigubo žaidimo – tai paaiškina, kodėl p. Balčytis buvo nureitinguotas į antrą vietą. Jį aplenkusi Vilija Blinkevičiūtė, pasak p. Vilpišausko, dar prisimenama kaip žmogus, pakėlęs pensijas ir labai tikėtina, kad būtent dėl to išsaugo savo pozicijas. Tačiau šio populiarumo, jo vertinimu, politikei nebūtų pakakę laimėti prezidento rinkimų.„Ponia Blinkevičiūtė rinktųsi kitus akcentus, daugiau susijusius su socialine apsauga, nors tokiais klausimais prezidento galios ribotos, o jos kaip ginkluotųjų pajėgų vadovės daugelis rinkėjų, ko gero, neįsivaizduoja“, – vertina p. Vilpišauskas.Ponas Dumbliauskas sako, kad be gilesnės analizės sunku spręsti, kodėl socialdemokratai prarado dalies rinkėjų palaikymą.„Kai kurie nauji socialdemokratai viešai pasisako už homoseksualias santuokas. Tradicinius rinkėjus, ypač tuos, kurių vertybės susijusios su heteroseksualia šeima, tokie pareiškimai galėjo išgąsdinti. Koją socialdemokratams galėjo pakišti modernumas“, – svarsto p. Dumbliauskas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Liberalai pritraukė jaunimą

Dar nė vienuose rinkimuose tokio didelio rinkėjų palaikymo nesulaukė Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS). Už juos šiuose EP rinkimuose balsavo 188.628 rinkėjai.Pono Vilpišausko nuomone, šie rinkimai liberalams suteikė daugiausia džiaugsmo. Tai politologas pirmiausia sieja su intensyviu darbu – ko gero, liberalams pavyko pritraukti dalį jaunimo, kuris paprastai balsuoja pasyviai arba nedalyvauja rinkimuose. Be to, už LRLS savo balsą galbūt atidavė ir kitų liberalių partijų rinkėjai.„Netikėtas ir reitingavimo rezultatas. Nesitikėjau, kad Antanas Guoga bus pakeltas į pirmą vietą. Tai gali rodyti, kad balsavo nemažai jaunimo, o jiems svarbiau žinomumas, tai, ką žmogus yra nuveikęs kitose srityse, o ne politinė jo veikla“, – svarsto p. Vilpišauskas.O Petro Auštrevičiaus iškovotas mandatas – visiems suprantamas dalykas, nes šis politikas LRLS siejamas su ES, šioje srityje jis turi daugiausiai patirties. Sąrašo lyderis Gintaras Steponavičius ketvirtoje vietoje atsidūrė galbūt dėl to, kad rinkėjai jo nesieja su ES institucijomis ir europine politika.„Galbūt rinkėjai mano, kad jam labiau tinka dalyvauti nacionalinėje politikoje“, – vertina p. Vilpišauskas.Ponas Dumbliauskas liberalų sėkmę sieja su įdomia rinkimų kampanija. Už p. Guogą, jo nuomone, balsavo žmonės, mėgstantys sėkmės istorijas.„Praėjusiais rinkimais liberalams iškovoti mandatą padėjo intelektualas Leonidas Donskis, o dabar jų pasirinkimas – sėkmingas verslininkas“, – apie taktiką kalbėjo p. Dumbliauskas.

Darbo partijos saulėlydis

Darbo partija šiuose EP rinkimuose surinkusi 146.527 balsus iškovojo vieną mandatą. Politologų vertinimu, toks rezultatas rodo, kad šis polinis darinys praranda savo populiarumą.„Darbo partija stipriai prakišo. Seimo rinkimuose už ją balsavo 270.000 rinkėjai, o dabar – dukart mažiau. Panašu, kad po truputį leidžiasi Darbo partijos saulelė“, – sako p. Dumbliauskas.Ponas Vilpišauskas įsitikinęs, kad dviejų mandatų, apie kuriuos svajojo darbiečiai, iškovoti nepavyko ir dėl besitęsiančio teisminio proceso – šešėlis po truputį mažina partijos rinkėjų gretas.„Matyti, kad realus lyderis šioje partijoje išlieka Viktoras Uspaskichas, nepaisant jo formalaus statuso“, – dėsto p. Vilpišauskas.

Padėjo menkas aktyvumas

Politologų vertinimu, Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“, taip pat ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga po vieną mandatą EP iškovojo vien dėl to, kad bendras rinkėjų aktyvumas nesiekė 50%.„Jeigu rinkėjų aktyvumas būtų buvęs didesnis, tai, ko gero, būtų sumažinę tokių partijų galimybes turėti bent vieną atstovą EP. Valstiečiams – žaliesiems galbūt padėjo diskusijos dėl referendumo, daugelis palaikiusiųjų iniciatyvą balsavo už šią partiją“, – kalbėjo p. Vilpišauskas ir pridūrė, kad veikiausiai ši partija rungėsi su Tautininkų sąjunga.Lenkų rinkimų akcijai, anot jo, pavyko mobilizuoti savo rinkėjus ir tokį rezultatą buvo galima prognozuoti.„Jeigu rinkėjų aktyvumas būtų buvęs didesnis, galbūt ir tam vienam mandatui būtų pritrūkę balsų“, – svarsto p. Vilpišauskas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku