Misiūnas: nuo šiol „Lietuvos dujų“ akcininkai sieks ne vien pelno

Nuo trečiadienio „Lietuvos dujų“ akcijų paketą valdančios valstybinės įmonės vadovas kelia tikslą didinti jų vertę. Todėl esą ateityje investicijų naudos gali tikėtis ir tie investuotojai, kurie dabar jos negavo. Netrukus „Gazprom“ ir kiti akcininkai gaus privalomąjį siūlymą dėl trijų bendrovių akcijų išpirkimo, tačiau „Lietuvos energija“ nesiekia, kad rusų dujų monopolininkas pasitrauktų iš „Lietuvos dujų“.

– Ar galima sakyti, kad nuo trečiadienio bendrovė „Lietuvos dujos“ (LD) tapo dar viena antrine bendrovės „Lietuvos energija“ (LE) grupės įmone? – Galima sakyti tai, kad mes turime LD kontrolinį akcijų paketą.

– LE įmonių grupė turi savo korporacinę struktūrą, kurioje kontroliuojančiosios įmonės valdybos nariai yra antrinių įmonių stebėtojų tarybų nariai. Ar sieksite tą valdymo modelį įgyvendinti LD? – Pirmiausia mes ketiname sulaukti kitų LD akcininkų sprendimo, ar jie toliau ketina dalyvauti LD versle, ar priims mūsų privalomąjį siūlymą dėl akcijų išpirkimo, kurį pateiksime netrukus. Žinoma, nepriklausomai nuo jų apsisprendimo, mes siūlysime įvesti mūsų korporacinio valdymo principus. Klausimas: ar dėl to turėsime tartis su svarią dalį akcijų turinčiais bendraturčiais, ar veiksime savarankiškai, jei valdysime kontrolinį paketą.

– Ar sukaupti savo rankose LD kontrolinį akcijų paketą yra LE siekinys? – Aš to nevadinčiau siekiniu. Nekeliame sau tikslo siekti, kad „Gazprom“ pasitrauktų iš įmonės. Bet kuriuo atveju esame pasirengę ją plėtoti. Patys arba kartu su kitais akcininkais.

– Lietuvos teismai nagrinėja teisėsaugos institucijų iškeltas bylas LD vadovams dėl neveiklumo ar prisidėjus manipuliuojant kainodaros formulėmis. Koks bus LE požiūris į šią problemą? – Šiuo metu mums svarbiausia, kad LD veiktų skaidriai. Kiekviena teisminė byla kelia susirūpinimą, tačiau į tuos procesus vis dar nesame įsigilinę taip gerai, kad turėtume sprendimą. Teisiniai procesai turi vykti ir teismų sprendimai galbūt diktuos mūsų kaip akcininkų sprendimus.

– LD administracija visada pabrėždavo, kad įmonė dirba pirmiausia savo akcininkams. Iki šiol tai iš esmės reiškė du didžiuosius akcininkus: „E. On Ruhrgas“ ir „Gazprom“. Lietuvos politikai visada primena, kad įmonės su vyraujančiu valstybės kapitalu turi atsižvelgti į platesnius interesus: valstybės energetikos, finansų, socialinę strategijas. Kaip keisis LD veikla? – Nemanau, kad įmonės administracijos požiūris turėtų keistis, – veikla turi atitikti akcininkų interesus. Svarbu tik tai, kad nuo šiol pagrindinis akcininkas sieks ne vien pelno.

– LE, kaip naujoji kontrolinio LD akcijų paketo savininkė, susidurs su tos įmonės įstatų punktu, kad valdyboje sprendimai turi būti priimami keturiais balsais iš penkių valdybos narių. Vieną valdybos narį LE turėjo, iš „E. On“ nusipirko dar du balsus, tačiau vis vien svarbiausiems sprendimams teks ieškoti dviejų „Gazprom“ atstovaujančių valdybos narių pritarimo. Galime prognozuoti aklavietę? – Šią situaciją žinome ir vertiname įvairius būdus, kaip ją spręsti. Akivaizdu, kad tokia sprendimų priėmimo konstrukcija buvo pritaikyta buvusiai akcininkų struktūrai. Mes neturime poreikio tą sistemą išsaugoti. Tačiau kadangi vienašališkai to pakeisti negalime, kai paaiškės, kaip kiti akcininkai vertina mūsų privalomąjį siūlymą supirkti akcijas, su jais sėsime prie stalo ir tai aptarsime.

– Tačiau ar ši padėtis nerodo, kad už akcijas buvo permokėta: įsigijus 38,9% ir suformavus kontrolinį paketą, valdyboje neįmanoma priimti sprendimų nesutikus „Gazprom“ – partneriui, kuris pastaruosius penkerius ar šešerius metus nebuvo itin draugiškas mūsų šaliai? – Vertinant įsigytų akcijų kainą, sakyčiau, kad ji yra gera ir palanki. Ji gerokai mažesnė už tą, kuri iki susitarimo buvo biržoje. Tikiu, kad susitarimai su mažesniaisiais akcininkais yra įmanomi. Tai yra darbas, kurį turėsime nuveikti. Kita vertus, Lietuvos valstybė turi teisinių normų korekcijos galimybę. Teisėkūra yra vienas iš sprendimo būdų. Man atrodo, kad LD įstatuose numatyta sprendimų priėmimo konstrukcija tam tikra prasme yra perteklinė ir reikalą reglamentuoja šiek tiek kitaip, nei to reikalauja akcinių bendrovių įstatymas ir standartiniai įstatai. Tačiau pradėkime nuo derybų ir mėginkime susitarti, kokie sprendimai mums svarbūs ir kad jie nebūtų blokuojami.

– Įgyvendinant III ES energetikos paketą ir atskiriant dujų perdavimo veiklą nuo skirstymo bei tiekimo verslo, dar užpernai „Gazprom“ LD balsavo už antrąjį pasirinkimą. Jeigu jų pozicija iki šiol yra nuosekli, kur galima rasti sąlyčio taškų? – Spėju, kad dėl einamosios įmonės veiklos, investicijų, skirstymo tinklo palaikymo didelių nuomonių skirtumų nebus. Manau, kad LD ir LESTO gali nesunkiai derinti savo veiklą, pradedant tuo, kad kontroliuoti skaitiklių duomenis, taip pat sąskaitas vartotojams už dujas ir elektrą gali nešti vienas žmogus, o ne du. Didžiausias iššūkis – dujų tiekimas įmonei nuo 2016 m. Kuo anksčiau pradėsime kalbėtis šia tema, tuo geriau. Apie kiekį, kainodarą, sutarties trukmę. Tikimės, kad „Gazprom“ kaip akcininkai yra suinteresuoti, jog LD būtų konkurencinga įmonė.

– Ar atitinka tikrovę tai, kad, balsuojant dėl LD susitarimo su „Gazprom“ dėl kainos nuolaidos, LE susilaikė? Jei taip, tai kodėl? – Valdybos sprendimai ir juos grindžianti medžiaga yra konfidenciali informacija. Ta tema galiu pasakyti, kad sprendimas dėl nuolaidos yra geras ir aš jį palaikau.

– LE metų pabaigoje turės du gamtinių dujų tiekimo šaltinius – vamzdžiu iš Rusijos ir per suskystintųjų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje. Alternatyva yra teigiamas dalykas. Kita vertus, tarp tiekimo šaltinių ir tuo užsiimančių įmonių bus neišvengiama konkurencija, įtarus akcininkų požiūris. Kaip suderinti tuos dalykus? – Atsakymas yra aiškus: tiekimo šaltinius reikia derinti, mažinti tiekimo riziką. Didžiausią naudą vartotojams teikia ne tik priimtina kaina, bet ir tiekimo saugumas. Niekas nenorėtų turėti pigių dujų, bet jų negauti vieną mėnesį žiemos metu. Ieškant analogijų su elektros energijos sektoriumi, kurį geriau pažįstu: pastaruoju metu didžiausią naudą turėjo tie, kurie galėjo gaminti įvairių tipų jėgainėse ir pirkti iš kuo gausesnių tiekimo šaltinių. Tarkime, Japonija po Fukušimos prarado apie trečdalį savo elektros gamybos (uždarius atomines elektrines) ir sugebėjo praradimus kompensuoti dujų jėgainėse. Tai reiškia, kad turėjo ir pakankamai tam pritaikytų jėgainių, ir užtektinai SkGD terminalų. Grįžtant prie dujų, SkGD ir „vamzdinių“ dujų rinkos yra labai skirtingos – kainas jose lemia labai skirtingi veiksniai. Tačiau abi viena kitą papildo ir teikia lankstumo galimybių.

– Du trečdaliai vartotojų pasakys, kad kalbate apie sudėtingas konstrukcijas. Problema esą yra daug paprastesnė: „Gazprom“ dujų tiekimas į Lietuvą niekada nebuvo nutrūkęs, o jeigu vamzdžiu gaunamų dujų kaina yra patrauklesnė, turi būti aiškus pasirinkimas... – Na, visai neseniai, šio amžiaus pradžioje, Lietuva pirko dujas už 84 USD. Atrodė, kad viskas yra gerai. Šiandien niekas nežino, kokių galimybių mums suteiks rinkos ateityje. Išplėtoti infrastruktūrą taip greitai, kaip keičiasi sąlygos rinkose, neįmanoma. Todėl, mano nuomone, subalansuota ir lanksti dujų importo politika yra LE tikslas, kurio ir sieksime. Dar svarbu yra tai, kad mūsų terminalas Klaipėdoje neišvengiamai taps regioninis, nes turėsime konkurencinį pranašumą prieš Latviją ir Estiją projekto įgyvendinimo trukmės požiūriu – kaimynai dar tik ruošiasi gauti ES paramą, nekalbant apie statybas. O mes kitais metais galėsime pasiūlyti alternatyvą.

– Lietuvos dujų rinka mažėja. Privalomieji 540 mln. kubinių metrų pirkimai per terminalą atitinkamai didins pasiūlą rinkoje, paklausai mažėjant. Kieno sąskaita? – Teisės aktai suformavo aiškią sistemą: per terminalą atvežtos dujos bus skirtos valstybės remiamai elektros ir reguliuojamai šilumos gamybai. Manome, kad dujų vartojimas ligi šiol mažėjo ir dėl nepatrauklios kainos. Kai ji bus mažesnė, dujų vartojimas stabilizuosis. Dujos tebebus labai svarbios šilumos gamybai didžiausios paklausos laikotarpiu – vien atliekomis, biokuru neišsiversime. Mes taip pat turime galvoti apie degalų rūšių balansą. Dėl tariamo pertekliaus rinkoje: privalomojo įsigyti per terminalą dujų kiekio rodiklis – 540 mln. kub. m maždaug atitinka Lietuvos tiekėjų įsipareigojimus pagal „pirk arba mokėk“ (angl. take-or-pay) sąlygą sutartyse su „Gazprom“. Paprastai įprasti pirkėjų įsipareigojimai siekia 80–85% sutartyse numatyto kiekio. Kita vertus, SkGD terminalas techniškai yra lankstesnis importo šaltinis: nusipirkęs dujų nepriklausai nuo vamzdžio ir, jeigu tai naudinga, gali parduoti turimas dujas nebūtinai Lietuvoje, o ten, kur naudingiau.Interviu publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.