Estiškos kvotos rusus paskatino gręžtis į Lietuvą

Publikuota: 2014-05-25
Atnaujinta 2015-06-01 11:47
Konstantinas Ivanovas, advokatų kontoros „Dominas ir Partneriai“ Rusijos teisės patarėjas.
Konstantinas Ivanovas, advokatų kontoros „Dominas ir Partneriai“ Rusijos teisės patarėjas. Nuotrauka: Juditos Grigelytės („Verslo žinios“)
 

Rusijos verslininkai susidomėjo Lietuva ne vien kaip vieta, kurioje galima palyginti pigiai įsigyti leidimą gyventi ir kartu gauti Šengeno vizą, bet ir kaip šalimi investicijoms bei verslo plėtrai.

„Iki šiol Rusijos verslininkai mieliau rinkdavosi Estiją. Tačiau padėtis pasikeitė. Estai įvedė leidimų gyventi išdavimo kvotas ir rusai pradėjo žvalgytis Lietuvoje“, – tikina Konstantinas Ivanovas, advokatų kontoros „Dominas ir Partneriai“ Rusijos teisės patarėjas.Jis aiškina, kad Rusijos investuotojus Estijoje domino ne vien judėjimo po Europą formalumai, bet ir aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Lietuva patraukli dėl tos pačios priežasties, darbuotojų pakanka, nors emigracija gana didelė. O Estijoje, p. Ivanovo žiniomis, per metus trečiųjų šalių piliečiams bus išduodami tik po 500 leidimų gyventi. Tiek neužtenka visiems norintiesiems.

Žinių dar nėra

„Su Rusijos verslininkais bendrauju nuolat, tačiau iš verslininkų didesnio susidomėjimo kol kas nematau. Galbūt tai, apie ką kalba p. Ivanovas, yra tendencijos pradžia ir apie aiškesnius pokyčius galėsime kalbėti po kelių mėnesių“, – svarsto Rimantas Šidlauskas, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius.Rūmų atstovas pripažįsta, kad teisininkai tendencijas gali pastebėti anksčiau nei kiti. Vis dėlto p. Šidlauskas siūlo nevadinti investicijomis butų ar įmonių pirkimo vien dėl leidimo gyventi ir Šengeno vizos.„Jei kalbėtume apie didesnes investicijas ne tik dėl leidimo gyventi, aiškaus sujudimo kol kas nematome. Tačiau gali būti, kad į teisininkus kreipiasi daugiau žmonių nei į mus“, – sako Remigijus Kabečius, komercijos atašė Rusijos Federacijoje, Maskvos mieste.

Langas į Europą

Atašė sako, kad šiandien deramasi su keliomis įmonėmis, kurios planuoja ateiti į Lietuvą. Nors statistiškai Rytų verslininkai pas mus investuoja vis mažiau, šie skaičiai ne visada atspindi realybę. Šiandien, p. Kabečiaus žiniomis, į mūsų pusę žvalgosi plastiko gamintojai, žaidimų kūrėjai, paslaugų centrų kūrėjai.Ponas Ivanovas įvardija, kad Baltijos šalys rusams patrauklios dėl geopolitinės padėties: prekiauti su ES šalimis lengviau nei iš Rusijos, nes nėra muitų, politinių sankcijų, kitų ribojimų, nebaugina biurokratiniai ir teisiniai suvaržymai.„Jeigu palygintume Rusijos ir Lietuvos biurokratiją, Lietuvoje biurokratijos tiesiog nėra“, – konstatuoja p. Ivanovas.* * *Tikslas – leidimas gyventi

  • 2013 m. Migracijos departamentas išdavė (pakeitė) 1.098 laikinus leidimus gyventi Lietuvoje asmenims, esantiems Lietuvoje registruotos įmonės akcininkais ir 1.228 – asmenims, esantiems įmonės vadovais. 2009–2013 m. tokių leidimų iš viso išduota atitinkamai 1.135 ir 1.244.
  • Užsieniečiai iš trečiųjų šalių galimybe gauti leidimą gyventi Lietuvoje naudojasi tapę Lietuvoje registruotos įmonės akcininkais ar jos vadovais. O gavus leidimą gyventi Lietuvoje jau galima nevaržomai keliauti visoje Šengeno erdvėje. Tarpininkai už dokumentų parengimą ima 2.500–3.500 EUR mokestį.
  • Latvijoje leidimas gyventi suteikiamas investavus į įmonę bent 36.000 EUR, į nekilnojamąjį turtą – 143.000 EUR.
Šaltiniai: Migracijos departamentas, VŽ Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau