„Skype“ pionierius tradiciniams bankams žada liūdną pabaigą

Publikuota: 2014-05-24
Atnaujinta 2015-06-01 13:03
Nuotrauka: Andras Kralla („Aripaev“)
„Verslo žinios“

Vienas „TransferWise“ – bendrovės, kuri šiemet gavo „Financial Times“ apdovanojimą už drąsą versle „Boldness in Business“ – įkūrėjų Taavetas Hinrikusas netiki, kad tradiciniai, „dinozaurų laikus“ menantys bankai, kurių gyvybė palaikoma dirbtinai, paskatins ekonomikos augimą Europoje.

„Sakyčiau, ekonomikos varikliu turėtų tapti alternatyvios (finansinės) paslaugos“, – sako jaunasis verslininkas (32 m.), su kuriuo susitikome naujų įmonės patalpų Taline susitikimų kambaryje, nudažytame viščiuko geltonumo spalva. Europos Parlamento pavadinimas čia nuvilnija tarsi aidas iš kito pasaulio. Ponas Hinrikusas ne ypač nori kalbėti šia tema, tik užsimena, kad jam liūdna, jog jaunimas atitrūkęs nuo demokratijos ir nesugeba įvertinti rinkimų svarbos jų kasdieniam gyvenimui.

Atims rinką iš bankų

2002 m. Taavetas Hinrikusas tapo pirmuoju „Skype“ darbuotoju. Tuomet pašiepiamas nemokamų skambučių internetu paslaugos teikėjas dabar užima 40% tarptautinių skambučių rinkos ir kuria, anot jo, „pinigų perlaidų „Skype“. Besinaudojantieji šia paslauga galės pervesti pinigus į užsienio šalis tik už mažą dalį mokesčio, kokį už tokią paslaugą taiko bankai.„Esu įsitikinęs, kad po 5–10 metų naujos įmonės bus „atėmusios“ 30–40% bankų teikiamų paslaugų rinkos“, – sako jis.Jungtinėje Karalystėje, kur p. Hinrikusas gyvena ir dirba pusę savo laiko, socialinio (angl. peer to peer) skolinimo platforma „Funding Circle“ jau gauna lėšų iš vietos valdžios, kad ši (iš kitų įmonių pasiskolintų lėšų) suteiktų paskolas įmonėms. Mat bankai neskolina. Kitaip įmonės būtų priverstos užsidaryti ir tiesiog bankrutuotų. „Tai puikus pavyzdys, kaip bankininkystės paslaugos išslysta iš tradicinių bankų rankų kontrolės “, – teigia p. Hinrikusas. Jis pats, būdamas verslo angelu, investuoja į „startuolius“. Bankininkystė pribrendo proveržiui. O Europa, plačiąja prasme, turėtų skatinti augimą ir sudaryti geresnes sąlygas steigtis naujoms įmonėms.„Paprastai stambiosios įmonės daro įtaką kuriant politiką, kad galėtų apsaugoti savo rinkos dalį“, – sako p. Hinrikusas ir pritaria, kad šią tendenciją puikiai įrodo vienas pastarojo meto pasipriešinimo naujoms idėjoms atvejų – „Uber Taxi“ programėlės atsisakymas Prancūzijoje ir Belgijoje. Daug telekomunikacijų įmonių blokavo ir „Skype“ programą. „Turėtume viską peržvelgti ir pradėti mąstyti itin radikaliai, norėdami atrasti, ką reikia pakeisti, kad būtų skatinama smulkiojo ir vidutinio verslo veikla. ES galėtų dažniau įsiklausyti į mažųjų ir vidutinių įmonių atstovų nuomonę, formuodama politikos strategijas“, – sako jis.

Perspektyvos

Didelio nedarbo lygio problemą Europoje p. Hinrikusas pradėtų spręsti, klausdamas švietimo sistemos atstovų, kokie pokyčiai būtini, kad bedarbiai galėtų užpildyti laisvas darbo vietas, į kurias darbuotojų nerandama dėl tam tikrų įgūdžių stokos visoje Europoje. Skubiai susimąstyti verčia ir prognozės, kad per 20 metų 47% dabartinių darbo vietų išnyks, nes darbą perims kompiuteriai. „Kaip pasiruošime tam? Kaip prie to turėtų prisitaikyti švietimo sistema?“ – klausia p. Hinrikusas ir priduria, kad tikras absurdas, jog net ir šiandien kai kurie absolventai baigia gimnazijas, neturėdami kompiuterinių įgūdžių. Kaip tai įmanoma amžiuje, kai informacinių ir komunikacinių technologijų srities darbuotojų paklausa auga visame pasaulyje? Pono Hinrikuso nuomone, ES institucijos turėtų planuoti, galvodamos apie ilgalaikes perspektyvas, net jei joms būdingi savi rinkimų ciklai.Žmones reikėtų labiau šviesti verslo klausimais, kad jie geriau suprastų, ką reiškia būti verslininku, ir sumažėtų su tuo susijusių baimių. „Jei pakankamai mokysime ir skatinsime žmones – nors ir tiek, kad kiekvienas mokyklą baigęs jaunuolis žinotų, kaip įkurti įmonę, ir turėtų tokios patirties, gal net ir nelabai sėkmingos, vien tai turėtų didelį poveikį visuomenei“, – mintimis dalijasi p. Hinrikusas.

Bendroji rinka?

Galimybių yra net ir bendroje ES rinkoje, turinčioje 500 mln. vartotojų, žinoma, jei tik ji būtų reali. Tiek estai, tiek rumunai patyrė, ką reiškia, kai ribojamas laisvas darbo judėjimas, PVM skiriasi kiekvienoje šalyje, tad įmonės priverstos nustatyti skirtingas kainas. Bendroji rinka ne visada iš tikrųjų yra bendra. Taip pat kyla klausimas, ar tikrai būtinos ir ar vartotojams patinka taisyklės, kuriomis dėl griežtai reglamentuojamo darbo laiko draudžiama santechnikui nedelsiant išspręsti jūsų problemą, arba taisyklės, kuriomis draudžiama sekmadienį nusipirkti televizorių.„Reikia paprastesnių taisyklių“, – teigia verslininkas. Jis ir toliau didintų laisvą darbo jėgos judėjimą, nors tai pastaruoju metu kelia pasipiktinimą ir tampa puikia dirva tarpti ekstremistinėms partijoms Europos Sąjungoje. „Ilgalaikėje perspektyvoje visi laimės iš realiai veikiančios ES bendrosios rinkos. Jei kyla problemų, jos turi būti sprendžiamos, užuot leidus joms plisti ir apimti visą ES“, – sako p. Hinrikusas. Jis nurodo EP priimtus įstatymus, kuriais užtikrinamas neutralumas, ir pabrėžia, kad laiko juos labai geru ES žengtu žingsniu. Šiais reglamentais neleidžiama telekomunikacinėms bendrovėms blokuoti interneto, nesvarbu, kokiais tikslais jis naudojamas.„Reikia užtikrinti, kad internetas liktų neutralia aplinka, kurioje jokia šalis arba jokia jėga negalėtų trukdyti augimui“, – sako verslininkas, tuo pat metu jaučiantis ir palengvėjimą, ir susirūpinimą.Pavyzdžiui, Estijos ekonomika galėtų gauti daug naudos iš elektroninės pilietybės idėjos, kuri šiuo metu kuriama ir kuria pasinaudoję Estijos tapatybės kortelę galės gauti net ir nepiliečiai. Ilgalaikėje perspektyvoje šia idėja siekiama, kad Estijoje būtų galima labai lengvai įsteigti įmonę tiesiog internetu. „Iš tiesų tai galėtų būti taikoma visoje Europoje, – mąsto jis. – Tai atvertų daug naujų galimybių.“

Daugiau protingesnės Europos

Paklaustas, ar mums reikia daugiau Europos, jis atsako, kad mums reikia protingesnės Europos. ES išmintingai pasielgė, ES lygmeniu finansuodama mokslinių tyrimų ir plėtros projektus, kurie privačiajam sektoriui arba per brangūs, arba eikvojantys pernelyg daug laiko. Kitas geras pavyzdys – Europos investicinio fondo indėlis, kuriant Europos rizikos kapitalo bendruomenę. Fondas jau įgijo gebėjimų rizikos fondams vertinti ir skirti jiems lėšų.„Viskas veikia labai gerai ir valstybėms narėms nereikia visko pakartotinai atlikti“, – teigia p. Hinrikusas. Tačiau klausimai, su kuriais geriausia tvarkytis valstybės lygmeniu, ir turėtų būti palikti spręsti valstybėms.Grįžtant prie „TransferWise“, bendrovė jau pervedė pirmąjį milijardą svarų, leisdama savo klientams sutaupyti 45 milijonus svarų paslaugos mokesčių. „Gali būti, kad po penkerių metų vienas milijardas sudarys įmonės dienos apyvartą“, – sako p. Hinrikusas, kartu užsibrėždamas naują tikslą.Straipsnis publikuotas „VŽ Premium“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Valstybės tarnautojų skaičius ima tirpti kiek sparčiau Premium 4

Sulig naujojo Valstybės tarnybos įstatymo įdiegimu ėmė kiek sparčiau mažėti valdininkų skaičius institucijose.

Verslo aplinka
2019.01.22
2018-ųjų biudžeto pajamų planas įvykdytas su nedideliu kaupu 2

2018 m. valstybės ir savivaldybių biudžetai pajamų kiek daugiau nei prognozuota, skelbia Finansų ministerija.

Verslo aplinka
2019.01.21
Finansų ministras: taršius automobilius anksčiau ar vėliau teks apmokestinti Premium 45

Pernykštis biudžetas įvykdytas, viešieji finansai ir vėl pertekliniai, šešėlis mažėja, mokestinių reformų...

Verslo aplinka
2019.01.21
Prezidentė vetavo lengvatinį tarnybinių butų pardavimą 6

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo prieš pusantros savaitės Seimo priimtas pataisas dėl tarnybinių butų...

Verslo aplinka
2019.01.21
Prezidento rinkimai: konstruktyvios diskusijos ilgesys 3

Visų šiemet vyksiančių rinkimų kampanijos, ypač prezidento, faktiškai prasidėjo dar prieš gerą pusmetį ir...

Verslo aplinka
2019.01.21
VŽ paaiškina: kada bus aiškus galutinis kandidatų į prezidentus sąrašas

Sulig šią savaitę paskelbtu premjero pareiškimu, kad jis dalyvaus gegužės mėnesį vyksiančiuose prezidento...

Verslo aplinka
2019.01.20
A. Tapino ir premjero kova įsibėgėja 41

„Laisvės TV“ įkūrėjas, žurnalistas Andrius Tapinas, nesulaukęs premjero Sauliaus Skvernelio atsiprašymo ir...

Rinkodara
2019.01.18
Trečias kartas nemelavo: Švedija pagaliau turi vyriausybę

Švedijoje po penkis mėnesius trukusios porinkiminės politinės sumaišties pagaliau pavyko suformuoti naują...

Verslo aplinka
2019.01.18
Savivaldos rinkimų biuletenyje pirmieji bus „tvarkiečiai“ 3

Penktadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) organizavo savivaldos rinkimuose dalyvaujančių partijų numerių...

Verslo aplinka
2019.01.18
Įstatymas leistų, bet valdžia tikina radikalaus žingsnio neruošianti Premium

Vyriausybė ramina, kad nepasinaudos nuo šių metų pradžios įsigaliojusia įstatymine galimybe stabdyti jau...

Verslo aplinka
2019.01.18
Gordijaus mazgo įkaitai 4

Jungtinės Karalystės (JK) parlamentarai, smogę premjerės Theresos May vyriausybei, „Brexit“ klausimą paliko...

Verslo aplinka
2019.01.17
Graikijos parlamentas pareiškė trapų pasitikėjimą premjeru

Graikijos parlamentas vos kelių balsų persvara pareiškė pasitikėjimą kairiųjų partijos „Syriza“ lyderio...

Verslo aplinka
2019.01.16
Chaotiškas „Brexit“ padidintų Lietuvos įmokas į ES biudžetą

Po Jungtinės Karalystės (JK) parlamento atmestos sutarties su Europos Sąjunga (ES) dėl „Brexit“ sąlygų...

Verslo aplinka
2019.01.16
V. Šapoka: šiųmetį Lietuvos BVP augimą „Brexit“ gali sulėtinti ir 0,7% Premium 20

„Brexit“, priklausomai nuo jo scenarijaus, Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą šiemet gali...

Verslo aplinka
2019.01.16
Europa raginama sparčiau kurti savavaldį transportą

Antradienį Europos Parlamentas (EP) paragino Europoje sukurti palankesnes sąlygas savavaldžiam transportui ir...

Technologijos
2019.01.16
Politikai viešumo kainos mokėti nelinkę 2

Kad ir kiek valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis dievagojasi, esą jokio apynasrio žiniasklaidai mauti...

Rinkodara
2019.01.16
Naujasis švietimo ministras paskirtas, prisiekė ir pradėjo eiti pareigas 6

Naujuoju švietimo, mokslo ir sporto ministru tapo ligšiolinis Mykolo Romerio universiteto rektorius Algirdas...

Verslo aplinka
2019.01.15
Valdantieji imasi pertvarkų sveikatos sistemoje, medikai prieštarauja 2

Seimas svarstys valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio...

Verslo aplinka
2019.01.15
Laukiama naujojo švietimo ministro paskyrimo

Valdantieji tikisi, kad jau antradienį pradės dirbti naujasis švietimo, mokslo ir sporto ministras. Juo...

Verslo aplinka
2019.01.14
Po A. Verygos fiasko sveikatos sistemos pertvarką siūlys R. Karbauskis 3

Savaitgalį Seimui atmetus sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos projektus dėl valstybinės sveikatos...

Verslo aplinka
2019.01.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau