„Skype“ pionierius tradiciniams bankams žada liūdną pabaigą

Publikuota: 2014-05-24
svg svg
Nuotrauka: Andras Kralla („Aripaev“)
„Verslo žinios“

Vienas „TransferWise“ – bendrovės, kuri šiemet gavo „Financial Times“ apdovanojimą už drąsą versle „Boldness in Business“ – įkūrėjų Taavetas Hinrikusas netiki, kad tradiciniai, „dinozaurų laikus“ menantys bankai, kurių gyvybė palaikoma dirbtinai, paskatins ekonomikos augimą Europoje.

„Sakyčiau, ekonomikos varikliu turėtų tapti alternatyvios (finansinės) paslaugos“, – sako jaunasis verslininkas (32 m.), su kuriuo susitikome naujų įmonės patalpų Taline susitikimų kambaryje, nudažytame viščiuko geltonumo spalva. Europos Parlamento pavadinimas čia nuvilnija tarsi aidas iš kito pasaulio. Ponas Hinrikusas ne ypač nori kalbėti šia tema, tik užsimena, kad jam liūdna, jog jaunimas atitrūkęs nuo demokratijos ir nesugeba įvertinti rinkimų svarbos jų kasdieniam gyvenimui.

Atims rinką iš bankų

2002 m. Taavetas Hinrikusas tapo pirmuoju „Skype“ darbuotoju. Tuomet pašiepiamas nemokamų skambučių internetu paslaugos teikėjas dabar užima 40% tarptautinių skambučių rinkos ir kuria, anot jo, „pinigų perlaidų „Skype“. Besinaudojantieji šia paslauga galės pervesti pinigus į užsienio šalis tik už mažą dalį mokesčio, kokį už tokią paslaugą taiko bankai.„Esu įsitikinęs, kad po 5–10 metų naujos įmonės bus „atėmusios“ 30–40% bankų teikiamų paslaugų rinkos“, – sako jis.Jungtinėje Karalystėje, kur p. Hinrikusas gyvena ir dirba pusę savo laiko, socialinio (angl. peer to peer) skolinimo platforma „Funding Circle“ jau gauna lėšų iš vietos valdžios, kad ši (iš kitų įmonių pasiskolintų lėšų) suteiktų paskolas įmonėms. Mat bankai neskolina. Kitaip įmonės būtų priverstos užsidaryti ir tiesiog bankrutuotų. „Tai puikus pavyzdys, kaip bankininkystės paslaugos išslysta iš tradicinių bankų rankų kontrolės “, – teigia p. Hinrikusas. Jis pats, būdamas verslo angelu, investuoja į „startuolius“. Bankininkystė pribrendo proveržiui. O Europa, plačiąja prasme, turėtų skatinti augimą ir sudaryti geresnes sąlygas steigtis naujoms įmonėms.„Paprastai stambiosios įmonės daro įtaką kuriant politiką, kad galėtų apsaugoti savo rinkos dalį“, – sako p. Hinrikusas ir pritaria, kad šią tendenciją puikiai įrodo vienas pastarojo meto pasipriešinimo naujoms idėjoms atvejų – „Uber Taxi“ programėlės atsisakymas Prancūzijoje ir Belgijoje. Daug telekomunikacijų įmonių blokavo ir „Skype“ programą. „Turėtume viską peržvelgti ir pradėti mąstyti itin radikaliai, norėdami atrasti, ką reikia pakeisti, kad būtų skatinama smulkiojo ir vidutinio verslo veikla. ES galėtų dažniau įsiklausyti į mažųjų ir vidutinių įmonių atstovų nuomonę, formuodama politikos strategijas“, – sako jis.

Perspektyvos

Didelio nedarbo lygio problemą Europoje p. Hinrikusas pradėtų spręsti, klausdamas švietimo sistemos atstovų, kokie pokyčiai būtini, kad bedarbiai galėtų užpildyti laisvas darbo vietas, į kurias darbuotojų nerandama dėl tam tikrų įgūdžių stokos visoje Europoje. Skubiai susimąstyti verčia ir prognozės, kad per 20 metų 47% dabartinių darbo vietų išnyks, nes darbą perims kompiuteriai. „Kaip pasiruošime tam? Kaip prie to turėtų prisitaikyti švietimo sistema?“ – klausia p. Hinrikusas ir priduria, kad tikras absurdas, jog net ir šiandien kai kurie absolventai baigia gimnazijas, neturėdami kompiuterinių įgūdžių. Kaip tai įmanoma amžiuje, kai informacinių ir komunikacinių technologijų srities darbuotojų paklausa auga visame pasaulyje? Pono Hinrikuso nuomone, ES institucijos turėtų planuoti, galvodamos apie ilgalaikes perspektyvas, net jei joms būdingi savi rinkimų ciklai.Žmones reikėtų labiau šviesti verslo klausimais, kad jie geriau suprastų, ką reiškia būti verslininku, ir sumažėtų su tuo susijusių baimių. „Jei pakankamai mokysime ir skatinsime žmones – nors ir tiek, kad kiekvienas mokyklą baigęs jaunuolis žinotų, kaip įkurti įmonę, ir turėtų tokios patirties, gal net ir nelabai sėkmingos, vien tai turėtų didelį poveikį visuomenei“, – mintimis dalijasi p. Hinrikusas.

Bendroji rinka?

Galimybių yra net ir bendroje ES rinkoje, turinčioje 500 mln. vartotojų, žinoma, jei tik ji būtų reali. Tiek estai, tiek rumunai patyrė, ką reiškia, kai ribojamas laisvas darbo judėjimas, PVM skiriasi kiekvienoje šalyje, tad įmonės priverstos nustatyti skirtingas kainas. Bendroji rinka ne visada iš tikrųjų yra bendra. Taip pat kyla klausimas, ar tikrai būtinos ir ar vartotojams patinka taisyklės, kuriomis dėl griežtai reglamentuojamo darbo laiko draudžiama santechnikui nedelsiant išspręsti jūsų problemą, arba taisyklės, kuriomis draudžiama sekmadienį nusipirkti televizorių.„Reikia paprastesnių taisyklių“, – teigia verslininkas. Jis ir toliau didintų laisvą darbo jėgos judėjimą, nors tai pastaruoju metu kelia pasipiktinimą ir tampa puikia dirva tarpti ekstremistinėms partijoms Europos Sąjungoje. „Ilgalaikėje perspektyvoje visi laimės iš realiai veikiančios ES bendrosios rinkos. Jei kyla problemų, jos turi būti sprendžiamos, užuot leidus joms plisti ir apimti visą ES“, – sako p. Hinrikusas. Jis nurodo EP priimtus įstatymus, kuriais užtikrinamas neutralumas, ir pabrėžia, kad laiko juos labai geru ES žengtu žingsniu. Šiais reglamentais neleidžiama telekomunikacinėms bendrovėms blokuoti interneto, nesvarbu, kokiais tikslais jis naudojamas.„Reikia užtikrinti, kad internetas liktų neutralia aplinka, kurioje jokia šalis arba jokia jėga negalėtų trukdyti augimui“, – sako verslininkas, tuo pat metu jaučiantis ir palengvėjimą, ir susirūpinimą.Pavyzdžiui, Estijos ekonomika galėtų gauti daug naudos iš elektroninės pilietybės idėjos, kuri šiuo metu kuriama ir kuria pasinaudoję Estijos tapatybės kortelę galės gauti net ir nepiliečiai. Ilgalaikėje perspektyvoje šia idėja siekiama, kad Estijoje būtų galima labai lengvai įsteigti įmonę tiesiog internetu. „Iš tiesų tai galėtų būti taikoma visoje Europoje, – mąsto jis. – Tai atvertų daug naujų galimybių.“

Daugiau protingesnės Europos

Paklaustas, ar mums reikia daugiau Europos, jis atsako, kad mums reikia protingesnės Europos. ES išmintingai pasielgė, ES lygmeniu finansuodama mokslinių tyrimų ir plėtros projektus, kurie privačiajam sektoriui arba per brangūs, arba eikvojantys pernelyg daug laiko. Kitas geras pavyzdys – Europos investicinio fondo indėlis, kuriant Europos rizikos kapitalo bendruomenę. Fondas jau įgijo gebėjimų rizikos fondams vertinti ir skirti jiems lėšų.„Viskas veikia labai gerai ir valstybėms narėms nereikia visko pakartotinai atlikti“, – teigia p. Hinrikusas. Tačiau klausimai, su kuriais geriausia tvarkytis valstybės lygmeniu, ir turėtų būti palikti spręsti valstybėms.Grįžtant prie „TransferWise“, bendrovė jau pervedė pirmąjį milijardą svarų, leisdama savo klientams sutaupyti 45 milijonus svarų paslaugos mokesčių. „Gali būti, kad po penkerių metų vienas milijardas sudarys įmonės dienos apyvartą“, – sako p. Hinrikusas, kartu užsibrėždamas naują tikslą.Straipsnis publikuotas „VŽ Premium“.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus