ES parama Lietuvai mažės, bet ne iš karto

Publikuota: 2014-05-23
Atnaujinta 2015-06-01 13:12
svg svg
„Verslo žinios“

Lietuva jau šiemet gali pasiekti 75% nuo Europos Sąjungos (ES) išsivystymo lygio. Tai reiškia, kad Lietuva iš mažai išsivysčiusių šalių grupės pereis į besivystančių ES šalių grupę, o jos paramos iš ES biudžeto sulaukia gerokai mažiau. Tiesa, per 2014–2020 m. laikotarpį parama neturėtų sumažėti.

Kai Europos Sąjungos (ES) narės ūkis pasiekia 75% nuo ES vidurkio, galimybės gauti struktūrinę paramą iš ES biudžeto sumažėja, nes šalis iš mažiau išsivysčiusių šalių grupės pereina į pereinamojo laikotarpio grupę. Jai priklauso ES valstybės, kurių BVP vienam gyventojui skaičiuojant pagal perkamosios galio paritetą (atsižvelgiama  kainų lygio skirtumus tarp šalių) siekia nuo 75% iki 90% nuo ES vidurkio. „Eurostat“ duomenimis, 2012 m. Lietuvoje vienam gyventojui teko 72% BVP nuo ES vidurkio. Lietuva iš viso iš ES biudžeto gavo 42 mlrd. Lt paramos, iš jos struktūrinė parama sudarė didesnę dalį – 23,6 mlrd. Lt.„Tikėtina, kad 75% rodiklį pasieksime jau šiemet. Lietuvos ekonomikos augimas ir toliau išlieka vienas aukščiausių ES. Jei Rusijos ir Ukrainos konfliktas nepaaštrės, tai Lietuvos ekonomikos perspektyva ir toliau išliks viena šviesiausių ES,  – teigia Violeta Klyvienė, VU Ekonomikos fakulteto doktorantė, šiuo metu Briuselyje dirbanti ekonomikos ekspertė. – Tačiau negalima pamiršti, kad didelė Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos didina tokių prognozių neapibrėžtumą“.Finansų ministerija pažymi, kad visos ES valstybės narės gaus lėšų iš 2014–2020 m. ES sanglaudos politikos fondų (Europos regioninės plėtros fondo ir Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo). Joms skiriama lėšų dalis  labiausiai priklauso nuo ES valstybių narių ir jų regionų išsivystymo lygio. Daugiausiai lėšų gauna mažiausiai išsivystę regionai, o mažiausiai – išsivystę labiausiai.ES sanglaudos politikos lėšos skiriamos visam 2014 m.- 2020 m. laikotarpiui, tačiau pagal ES reglamentų nuostatas 2016 m. bus atlikta finansavimo peržiūra. Jos metu, anot FM, pasitelkiama naujausia statistika. Tačiau galima perskirstyti ne daugiau kaip 3,8 mlrd. EUR (13,8 mlrd. Lt) iš ES biudžeto.

Priklauso nuo derybų

„Vokas, kurį valstybė gauna septynerių metų laikotarpiui, gali keistis labai nežymiai priklausomai nuo BVP augimo. Dar nebuvo taip atsitikę, kad kuriai šaliai parama keistųsi. Praėjusį finansavimo laikotarpį Vengrijos BVP neaugo tiek, kiek prognozuota, todėl paramos jie gavo daugiau nei būtų gavę atsižvelgus į realų augimą. Parama jiems nesumažėjo“, – teigia p. Klyvienė.Jei būtų taikomos dabar galiojančios paramos skirstymo taisyklės, tai nuo 2021 m. parama Lietuvai sumažėtų, tačiau šios taisyklės prieš kiekvieną finansinę perspektyvą keičiamos. Pavyzdžiui, 2014-2020 perspektyvoje atsirado nauja regionu kategorija „Pereinamojo laikotarpio (tarpiniai) regionai“. Atitinkamai ir finansavimas buvo perpaskirstytas kitaip.„Daug kas priklauso nuo derybų – šis 75% ribos klausimas prieš keletą metu, tik pradedant kalbėti apie 2014-2020 perspektyva, buvo vienas karščiausiu derybiniu klausimu, nes pagal formulę, kurią pasiūlė pirminiame etape Europos Komisija, Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims finansavimo paketas mažėjo daugiau nei 14%. Taip atsitiko todėl, kad buvo imamas krizinio laikotarpio BVP, kai Baltijos šalyse kritimas buvo didžiausias, o nuo to priklausė ir paramos paketas“, – prisimena p. Klyvienė. Po intensyvių derybų Baltijos šalims buvo padaryta išimtis.2014–2020 m. vienokią ar kitokią struktūrinę paramą gauna ir besivystantys ir išsivystę regionai. Tarkime, prie mažiau išsivysčiusių regionų (BVP vienam gyventojui mažesnis kaip 75% nuo ES vidurkio) priskirti tokie Italijos regionai kaip Sicilija, Kampanija ar netoli Afrikos Prancūzijai priklausanti Reunjono sala.Prie pereinamojo laikotarpio regionų (BVP nuo 75% iki 90%) priskirtos kai kurios Vokietijos Brandenburgo žemės teritorijos, taip pat Rytų Vokietijos teritorijos: Tiuringija, Drezdenas. Į šią grupę pateko ir Malta, Šiaurės Airija. Išsivysčiusiems regionams (daugiau kaip 90% ES lygio) priskirta, pavyzdžiui, Praha, Berlynas, Hamburgas ar Bretanė Prancūzijoje.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku