Pramonė: lokomotyvą perėmė plastikų, gumos, maisto, baldų, pramonė

„Mineralinių produktų gamybos rezultatai atspindi ypač sunkią Lietuvos naftos perdirbimo milžinės „ORLEN Lietuva“ padėtį tiek dėl mažėjančios produkcijos paklausos, tiek dėl išaugusios rinkos konkurencijos ir kaštų spaudimo. Ir nors jos vaidmuo produkcijos apyvartoje ir eksporte yra didžiulė, tačiau Lietuvos BVP struktūroje tesudaro apie 2%.Chemijos pramonė, o tiksliau trąšų gamyba, jau beveik metus įstrigusi kaštų ir produkcijos kainų „žirklėse“. Dėl Rusijos ir Baltarusijos trąšų gamybos gigantų konflikto suiro trąšų kartelis ir ženkliai smuko kainos. Dujų kainos, kurioms yra ypač imli azoto trąšų gamybos AB „Achema“, taip pat nelepino. Tačiau tikėtina, kad Lietuvai sugebėjus persiderėti gamtinių dujų kainas su „Gazprom“, padėtis keisis ir šiai Lietuvos pramonės šakai pavyks atsitiesti“, – dėsto Indrė Genytė-Pikčienė, DNB banko vyr. analitikė.Tuo tarpu, Lietuvos apdirbamoji gamyba, išskyrus mineralinių produktų gamybą, 2014 m. I ketv. demonstravo 8,6% metinį augimą.Padidėjimui įtakos turėjo išaugęs guminių ir plastikinių gaminių gamybos, maisto produktų gamybos, baldų gamybos įmonių produkcijos eksportas.„Džiugu tai, kad vis sveikesnę raidą demonstruoja pagrindinė Lietuvos pramonės eksporto rinka – ES. Pernai iškopęs iš recesijos liūno, šis regionas rodo  atsigavimą. Pagrindinės Lietuvos eksporto partnerės –Vokietija, Švedija, Lenkija, Latvija – vienos sparčiausiai augančių ES ekonomikų tikrai neturėtų prarasti pagreičio, o drauge ir apetito lietuviškoms prekėms“, – atkreipia dėmesį p. Genytė-Pikčienė.Rusijos rinkoje, pasak analitikės, jau vien dėl nuvertėjusio rublio lietuviškos prekės praranda konkurencingumą. Tačiau bendriems apdirbamosios pramonės rezultatams Rusijos rinkos rizikos turi ribotą poveikį, nes lietuviškos kilmės prekių (be mineralinių produktų) eksporto į šią rinką svoris nėra didelis – 2013 m. šiai rinkai teko 7,1% visų lietuviškos kilmės prekių.