Ežerų dumblas – ir kosmetikai

Sapropelis – ežerų dumblas, pasižymintis ypatinga chemine sudėtimi. Šis dumblas naudojamas kaip trąša, taip pat gyvuliams šerti ir kosmetikos srityje.„Galvojome, kokiu ekologišku verslu užsiimti. Šiaudų granulių gamyba, žilvičių, sraigių, grybų auginimas, vėjo jėgainės – svarstėme daug alternatyvų. Nusprendėme imtis sapropelio gavybos, nes kol kas panašiu verslu besiverčiančių nėra daug“, – pasakoja Martynas Žakevičius, UAB „Ecolotus“ direktorius. Kartu su dviem bendraminčiais prieš keletą metų jis ėmėsi verslo.

Žino, kur realizuos

Sapropelis siurbiamas iš išsinuomoto Gervinio ežero, esančio Druskininkų savivaldybėje. Šis ežeras pasirinktas, nes vandens telkinys švarus, šalia nėra gyvenviečių.
„Šiuo metu jau esame išgavę bandomąjį kiekį sapropelio – apie 4–5 tonas. Mūsų išgauto sapropelio galima įsigyti specializuotose parduotuvėse. Nuo birželio padidinsime gavybos apimtį, todėl ieškome būdų, kur galėtume realizuoti produktą. Kalbamės su kiaulių augintojais, nes sapropelį galima naudoti kaip pašarą. Taip pat sutarėme su SPA centru, kuris nori šį dumblą naudoti grožiui puoselėti. Beje, tik vasario mėnesį sapropelį ES patvirtino kaip ekologišką trąšą, todėl ja ima domėtis ir ekologiniai ūkiai“, – galimus klientus vardija p. Žakevičius.

Užtruko keletą metų

Pradinės investicijos į veiklą siekė apie 12.000 Lt, tačiau įmonė parašė paraišką gauti ES paramą.
„Gavome 600.000 Lt ES paramos, dar pasiskolinome lėšų iš bankų. Taigi bendra investicijų į verslą suma siekia per milijoną litų“, – skaičiuoja verslininkas.
Už šias lėšas įmonė įsigijo žemsiurbę, kitą reikalingą įrangą.
„Įvairių dokumentų, leidimų tvarkymas užtruko keletą metų. Pradiniam kiekiui gavome leidimą išsiurbti sapropelį nuo ledo. Tuo metu įrangos neturėjome, taigi procesas buvo primityvus – lipi ant ledo, išsigręži eketę, įdedi didžiulį plastikinį vamzdį, išsiurbi vandenį ir tada sapropelis pats ima kilti į viršų“, – pasakoja p. Žakevičius.
Nuo birželio dumblą įmonė siurbs žemsiurbe, kurios pajėgumas yra apie 120.000 t per metus. Iš šio kiekio, tinkamai sudžiovinus, rinkai galima pateikti apie 15.000–20.000 t produkcijos.
„Kaip pagrindines realizavimo rinkas matome dvi. Sapropelį parduoti kaip pašarą ir kaip trąšas. Taip pat investuojame į įvairius tyrimus, kaip dar būtų galima panaudoti šią medžiagą. Pavyzdžiui, sapropelis gerai sugeria įvairias chemines medžiagas organizme. Jis gali būti naudojamas statybų pramonėje kaip priedas statybiniuose briketuose. Ateityje planuojame ir kitų produktų su šia medžiagą kūrimą“, – vardija p. Žakevičius.
Vien vietine rinka įmonė apsiriboti neketina. Planuojama ieškoti būdų, kaip parduoti sapropelį Vokietijoje, Skandinavijoje, galbūt ir Arabų šalyse.„Lietuvoje žemė yra pakankamai derlinga, todėl jos papildomai tręšti nelabai reikia. Pradėjome bendrauti su Vokietijos, Skandinavijos ekologiniais ūkiais, kurie domisi šia ekologine trąša. Mūsų svajonė – rasti kelią į Arabų šalių rinkas, nes šiose šalyse itin aktualus dirvožemio gerinimo klausimas. Tose šalyse jau naudojamos lietuviškos durpės, tikimės, kad sudomins ir lietuviškas sapropelis“, – planais dalijasi p. Žakevičius.