„Rail Baltica“: nutiesta penktadalis geležinkelio, darbus stabdo Marijampolė

Publikuota: 2014-05-20
Atnaujinta 2015-06-01 11:51
Nuotrauka: Renaldo Jakubausko („Verslo žinios“)
 

Pernai rudenį visose atkarpose nuo Lenkijos pasienio iki Kauno pradėto tiesti europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ darbai, anot aukščiausių šalies vadovų, nežymiai atsilieka dėl Marijampolės savivaldybėje lėčiau derinamų sprendimų, tačiau esą grafikas vykdomas ir darbų pabaiga įvyks, kaip ir numatyta, 2015 m. pabaigoje.

Šiuo metu, anot susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus, Lietuvos teritorijoje yra nutiesti 22-25 km "Rail Baltica" vėžės. Lietuvoje iš viso bus nutiesti 123 km tokios vėžės.Į Kaune vykusį pasitarimą antradienį atvykęs premjeras Algirdas Butkevičius, susisiekimo ministras p. Sinkevičius, "Rail Baltica" projekto darbų užsakovų AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai aptarė projekto eigą, taip pat išvyko į statybų vietą įvertinti atliktų darbų.Premjeras p. Butkevičius po pasitarimo Kaune atsakė į žiniasklaidos klausimus.

Kaip vyksta „Rail Baltica“ projekto Lietuvoje įgyvendinimas?

Darbai yra vykdomi etapais. Visoje atkarpoje nuo Kauno iki Lenkijos sienos vyksta darbai ir planas įsisavinimo darbų yra įvykdytas.Šiandien išryškėjo problemos Marijampolės mieste dėl viadukų statybų projekto įgyvendinime. Noras yra, kad jau kitame pasitarime būtų pateiktas Marijampolės savivaldybės planas, kaip jie integruosis į bendrą „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą.Kad neatsitiktų taip - „Rail Baltica“ geležinkelio tiesimo darbai bus užbaigti laiku, o Marijampolės savivaldybė nebus dar privedusi kelių iki viadukų. Tačiau, aš manau, kad pavyks susitarti su Marijampole.Šiuo metu yra tam tikras atsilikimas dėl Marijampolės, dėl to, kad tam tikri leidimai buvo derinami truputėlį ilgiau, bet, manau, kad susitarsime.

Ar „Rail Baltica“ terminų yra laikomasi – kad darbai būtų atlikti iki ateinančių metų pabaigos?

Tikrai viskas vyksta pagal planą. Netgi „Lietuvos geležinkeliai“ kaip užsakovai yra dar pasilikę terminus rezervui, jei būtų kokių nenumatytų atvejų.

Buvo susitikimų su Lenkijos atstovais dėl galimo krovinių pervežimo būsimąja „Rail Baltica“ vėže. Kokie tų susitikimų rezultatai? Ar yra konkrečių susitarimų, memorandumų?

Ne tik su Lenkijos atstovais buvo susitikimai, bet ir su Vokietija. Iš Vokietijos gauti netgi kai kurie pasiūlymai. Atidarius šitą projektą krovinių srautas iš Vokietijos per Lenkiją tikrai padidėtų. Ir per Lietuvą kai kurie kroviniai keliautų. Bet konkrečiai šiandien pasakyti dar būtų sudėtinga apie krovinių kiekius. Bet tokių norų yra. Ketinimų protokolai (su Vokietija – Red.) yra pasirašyti. Su Lenkija kol kas apčiuopiamų rezultatų nematau.

Kokia optimistinė „Rail Baltica“ atidarymo data?

Optimistinė prognozė yra ateinančių metų spalio 1 d. ir kaip žinote statybose gali atsirasti nenumatytų darbų. Tas, kas yra ir su vandentiekio trasa į Kauno senamiestį. Taip pat, kaip žinote, buvo surasta kapavietė, kai reikėjo sustabdyti tam tikrus darbus.

Pagreitį įgavo pernai

VŽ yra rašiusi, jog pernai rudenį „Rail Baltica“ geležinkelis pradėtas tiesti visose atkarpose nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno. Konkurso keliu išrinkti penki generaliniai rangovai 123 km ilgio geležinkelio liniją beveik už 1,3 mlrd. Lt baigs tiesti iki 2015 m. pabaigos.„Rail Baltica“ geležinkelio atkarpoje nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno rangovai turės nutiesti naują 1.435 mm pločio europinio standarto ir rekonstruoti esamą 1.520 mm rusiško standarto geležinkelio vėžes, atnaujinti geležinkelio ir inžinierinių tinklų infrastruktūrą, rekonstruoti stotis, kelynus, peronus, atlikti kitus rangos darbus.Europinis 1.435 mm vėžės pločio geležinkelis bus pritaikytas 120 km/h greičiu važiuojantiems keleiviniams bei 80 km/h greičiu judantiems prekiniams traukiniams. Šiuo metu visi traukiniai važiuoja iki 70 km/h greičiu.Projekto rangovais yra 5 bendrovės - UAB Geležinkelio tiesimo centras, AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Mitnija“ konsorciumas, AB „Panevėžio keliai“, EUROVIA CS ir AB "Eurovia Lietuva" konsorciumas, UAB „Hidrostatyba“. Rangovams projekte talkina daugiau kaip 15 subrangovų.Visų darbų metu bus rekonstruota, įrengta ir pastatyta: 18 tiltų ir 4 viadukai, 125 iešmai, 34 pervažos, 90 pralaidų. Rangovai taip pat sutvarkys 6 geležinkelio stotis, 18 peronų, 61 kelyną.

Ieško terminalo Kaune operatoriaus

Numatoma, kad „Rail Baltica” paskatins krovinių vežimą geležinkelių transportu Šiaurės-Pietų kryptimi ir taip padidins eksporto, importo bei tranzito galimybes. „Rail Baltica“ projekto parengiamieji darbai buvo pradėti dar 1998-aisias.„Norint, kad „Rail Baltica“ koridorius būtų patrauklus, reikia ne tik infrastruktūros, terminalų, bet ir operatorių bendradarbiavimo“, - yra sakęs Mindaugas Butnorius, viešųjų logistikos centrų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje projektus įgyvendinančios AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Logistikos projektų skyriaus viršininkas.Ateinančiais metais turėtų paaiškėti Kauno intermodalinio krovinių terminalo Palemone operatorius, kurio paieškos jau prasidėjusios. 88 mln. Lt kainuosiančio logistikos objekto, užimančio 3 ha, statybos Kaune, Palemone, prasidėjo pernai rudenį. Pagal generalinės rangos sutartį terminalo statybas UAB „Fegda“ turėtų baigti metų pabaigoje.Kauno intermodalinį terminalą bus siekiama išnaudoti,  aptarnaujant krovinių srautus nuo Centrinės Europos iki Azijos. Efektyviam terminalo darbui užtikrinti būtina nuo Šeštokų iki Kauno nutiesti „Rail Baltica“ europinę vėžę.„Kaune galėsime aptarnauti krovinius, atvykusius per Lenkiją iš Vokietijos ir kitų šalių. Kaune perskirstyti ir ant rusiškosios vėžės perkelti kroviniai iškeliaus į Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną, Šiaurės šalis. Konteinerinio traukinio „Saulė“ pagalba galėsime pasiekti net Kiniją“, - kalba p. Butnorius.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau