Ieškojo kūrinio sau, padovanojo – visiems

Pasak muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio, „visą gyvenimą medicinos mokslų daktarė S. Mičelytė gydė žmones, bet šiandien muziejus ją prisimena pirmiausia kaip meno žmogų, padovanojusį didelę ir vertingą dailės kolekciją. /.../ Jos kūriniai alsuoja ne tik kukliu noru pagražinti namų aplinką (natiurmortai, peizažai), bet ir meno kalbos eksperimentais, liaudies meno tradicijų gyvastimi, lietuvybe, aukštais idealais.

Daugelis šios kolekcijos kūrinių dar niekada nerodyti. Pirmą kartą eksponuojamas dailininko Rimanto Gibavičiaus kūrinių ciklas „Pilnaties langai“ tapo ir visos pristatomos kolekcijos parodos pavadinimu“.Tradicija ir maištas
Chronologiškai rinkinys, be vienos kitos išimties, prasideda prieškario lietuvių tapybos darbais, arsininkais: ekspresionistiniais A. Gudaičio, V. Vizgirdos, A. Galdiko kūriniais. Šeštajam dešimtmečiui atstovauja V. Kairiūkščio ir A. Žmuidzinavičiaus peizažai.
Anot parodos kuratorės Nijolės Nevčesauskienės, „7–8 dešimtmečio daile intensyviau domėtis S. Mičelytė pradėjo neramiu jos modernėjimo procesu, Vilniuje jis buvo matomas ne tik oficialiose, bet ir privačiose erdvėse. To laikotarpio kolekcijoje yra V. Antanavičiaus, S. Džiaukšto, A. Martinaičio, M. T. Rožanskaitės, G. Petrovos, K. Zimblytės tapybos, atspindinčios alternatyvią meno raišką, kūrinių.Kiek vėlesniame dailės kontekste geometriškomis kontrastingų spalvų struktūromis išsiskiria bekompromisė V. Kisarausko tapyba. Ištikimybe Vilniaus temai galutinai įtikina A. Stasiulevičius, tapybos bei koliažo priemonėmis ir netikėtais kompoziciniais sprendimais perteikiantis įvairias miesto nuotaikas. R. Bičiūnas pavergia žiūrovus paveiksluose vos juntama riba tarp tikrovės ir fantazijos, tarp rimtos kalbos ir kalbėjimo pusiau juokais. Tie, kam buvo svetimi tuo metu madingi pakilūs romantiniai siužetai, pasirinko kitokį tapybinės raiškos kelią. S. Mičelytei tiko D. Kasčiūnaitės, A. Kuro, M. Skudučio, A. Švėgždos meninė mąstysena. Šitas sąžalynas tik patvirtina išlavintą kolekcininkės skonį, jai priimtini tiek tradiciniai, tiek alternatyvūs plastiniai sprendimai.Gydytojos namuose dailė vis drąsiau atsiverdavo skirtingomis plastinėmis tendencijomis – grakščia stilizacija, bebaime deformacija, atvira abstrakcija. Įdomi kolekcijos grafika – daugiaplanės, ritmiškos R. Gibavičiaus kompozicijos, A. Kmieliausko, S. Kisarauskienės, V. Valiaus technikos ir formos eksperimentai, stilingas B. Žilytės modernumas, R. Kepežinsko ekspresija, santūrus V. Daniliauskaitės konceptualumas. S. Mičelytei, regis, buvo svarbu pažinti kuo platesnį XX a. pabaigos dailės spektrą“.
S. Mičelytė, formavusi kolekciją beveik 60 metų, sukūrė tarsi neoficialios dailės metraštį. Ieškodama kūrinio sau, ji beveik visada pataikydavo į tuos autorius, kurie nesiveržė ryškiau prisidėti prie esamos sistemos šlovinimo. Daugumai maištautojų jos supratingumas tapo moraline parama, o namai – savotišku paguodos užutekiu.
Paroda veiks iki rugpjūčio 24 d.