VMI rado būdą, kaip valstybės biudžetą papildyti 1,5 mlrd. Lt

Išmanioji elektroninių kasos aparatų sistema ne tik leistų mokesčių administratoriui internetiniu (online – angl.) režimu gauti duomenis apie vykstančias operacijas, bet ir panaikintų prievolę verslui pildyti kasos žurnalus, įvairias ataskaitas bei generuotų preliminarias mokėtojų deklaracijas.Pasak Evelinos Butkutės-Lazdauskienės, ministro pirmininko atstovės spaudai, itin svarbu ne tik didinti pajamas, bet mažinti administracinę naštą verslui, o ši, VMI pasiūlyta, sistema sudaro galimybę to siekti.„Premjeras Algirdas Butkevičius linkęs kaip įmanoma greičiau įdiegti naująją sistemą. Vyriausybės vadovo nuomone, ji padės kovoti su šešėline ekonomika ir surinkti daugiau mokesčių į biudžetą“, – ministro pirmininko žodžius perpasakoja p. Butkutė-Lazdauskienė.Vadinamoji i. MAS – išmanioji mokesčių administravimo sistema – preliminariais ekspertų skaičiavimais, verslui leistų sutaupyti ir tuo pačiu mokestines valstybės pajamas padidintų apie 1,5 mlrd. Lt.Vyriausybės duomenimis, vieninga sistema apjungtų išmaniąsias elektroninių kasos aparatų, elektroninių faktūrų, elektroninių važtaraščių sistemas, standartizuoto audito failo sistemą, akcizinių prekių apskaitos bei rizikos valdymo sistemas. Koncepcija parengta išanalizavus Portugalijos, Gruzijos, Švedijos, Olandijos bei kitų Europos šalių taikomas modernias elektronines mokesčių administravimo priemones, atsižvelgta į užsienio mokesčių administratorių identifikuotas klaidas.

Renkasi išmaniuosius kasos aparatus

Pasak Dariaus Butos, VMI viešųjų ryšių skyriaus vedėjo, skirtingose šalyse naudojami ne vienodi kasos aparatų modeliai. Populiarūs tokie, kuriuose įdiegtos vadinamosios juodosios dėžės, kurių pats verslininkas ištrinti neturi galimybės, jos fiksuoja visus įrašus.Tačiau tai – ne vienintelis privalumas. Sistema gali šifruoti vykdomas operacijas, internetiniu (online – angl.) režimu galima patikrinti, kokias operacijas įmonė vykdo tam tikru metu.„Pavyzdžiui, privažiuoja prie parduotuvės, kavinės ar kažkur kitur mokesčių inspektoriaus automobilis, įsijungia aparatą, kuris parodo, kokias operacijas verslininkas atlieka. Galima stebėti, kiek yra klientų“, – apie naujovę pasakoja p. Buta.Iš gautų duomenų būtų galima formuoti preliminarią ataskaitą, įmonėms nebereikėtų pildyti apskaitos knygų.

Skaičiuos akcizines prekes

Ministras pirmininkas palankiai vertina ir siūlymą diegti akcizinių prekių apskaitos sistemą. Ši naujovė, bendradarbiaujant su tabako gamintojais, leis identifikuoti legalioje ir šešėlinėje rinkoje parduodamų gaminių kilmę. Bet kuriuo metu bus galima operatyviai stabdyti nelegalios produkcijos kontrabandą, gamintojai įsipareigoja iškart nutraukti bendradarbiavimą su tokiais tiekėjais.„Pirmiausia kalbame apie cigaretes, o vėliau sistema bus pritaikyta alkoholio pramonėje, kitoms akcizinėms prekėms. Tabako gamintojai diegs vadinamąsias produkcijos sekimo sistemas visuose savo padaliniuose. Radus kontrabandinį pakelį Lietuvoje būtų galima nustatyti, iš kokios valstybės, iš kokios gamyklos jis atkeliavęs“, – pasakoja p. Buta.Šiame etape, anot jo, apie sankcijas nekalbama. Pirmiausia siekiama įdiegti sistemą.

Vyriausybė svarstys, kiek investuoti

Rizikos valdymo sistema, veiksianti VMI, apdoros visus gaunamus duomenis bei padės mokesčių mokėtojams pasitikrinti jų pateiktos informacijos korektiškumą. Sistema galės naudotis tiek VMI, tiek ir kitos šalies institucijos, t.y. inspektoriai, neišeidami iš kabineto, netrukdydami įmonių, matys, ką jos veikia, o įmonės galės pasitikrinti, ar dirba sąžiningai ir nedaro klaidų.Ponas Buta neabejoja, kad sistema galėtų naudotis „Sodra“, Muitinės departamentas, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, kitos institucijos.„Preliminarūs skaičiavimai atlikti ir pateikti Vyriausybei. Atsižvelgta į technologijas, taikomas skirtingose šalyse. Vyriausybė spręs, kokie asignavimai galėtų būti skirti“, – potencialios sumos nedetalizuoja p. Buta.VMI pirmąjį, optimalųjį sistemos etapą įgyvendinti planuoja per dvejus metus.VŽ rašė, kad į nacionalinį biudžetą pernai planuota surinkti 21,390 mlrd. Lt pajamų, o faktiškai įplaukė 21,805 mlrd. Lt. Tai yra 1,9% daugiau nei laukta ir 2,8% daugiau nei 2012 m. Pernai valstybės biudžetas pajamų gavo 282 mln. Lt daugiau nei planuota, o savivaldybių – 133 mln. Lt daugiau. Daugiausiai virš plano gauta pelno mokesčio, didžiausias trūkumas – pridėtinės vertės mokesčio pajamų.