Lietuvos bankas sumažino šalies augimo prognozę iki 3,3%

Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas sako, kad makroekonominės prognozės perspektyvos šiemet ir kitąmet keičiasi nedaug.„Bet jeigu būtų eskaluojama  padėtis tarp Rusijos ir Ukrainos, tai natūralu, kad  perspektyvos pablogėtų, stotų investicijos. Kol kas mes to nematome“, - sako p. Kuodis.Pasak jo, euro projekte kriterijus tenkiname su nemaža atsarga, tad kokių nors siurprizų dėl 2015 m. planuojamo euro įsivedimo centrinis bankas nelaukia.Savo ruožtu Rūta Rodzko, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė atkreipia dėmesį, kad Rusijos ekonomika, kuriai centrinis bankas šiemet prognozuoja „tik kiek daugiau nei 0%“ augimą, turi tendenciją stipriai svyruoti.Per dvidešimt metų Rusijos ūkio plėtra svyravo nuo 10% (po 1997-1998  m. krizės) ir -13% (po Sovietų Sąjungos iširimo).Todėl LB ekonomistų nuomone, jei įvykių eskalacija Ukrainoje reikšmingai padidėtų BVP kritimo rizika.„Svarbu paminėti, kad jei Rusija kristų -5%, tai Lietuvos ekonomikai atsilieptų 1,5% mažesniu augimu“, - sakė p. Rodzko. (1 proc. punkto Rusijos BVP plėtros sulėtėjimas lemia 0,3 proc. punkto mažesnį Lietuvos ūkio augimą).

Prognozių nežinomieji - Ukraina ir dujos

Tad pasak p. Kuodžio pagrindinis Lietuvos banko prognozių neapibrėžtumas kyla iš sunkiai prognozuojamų įvykių Rytuose.„Rimtesnio karinio konflikto atveju viskas gali atsitikti. Veiks ne tik prekybą, bet ir lūkesčius. Mūsų prognozės kol kas negali įkalkuliuoti karinio konflikto tikimybės. Esant tokiai situacijai bet kas atidėtų investicijas“, - sako p. Kuodis.Prognozių nežinomasis taip pat yra dujų kaina.„Kol kas mes nežinome, kokia kaina suderėta (su „Gazprom“  - VŽ), tad negalime žinoti tikrojo BVP augimo.  Bet galiu pasakyti, kad infliacijos perspektyvos bus geresnes dėl dujų kainos sumažėjimo“, - sako p. Kuodis.VŽ jau rašė, kad tas mažėjimas gali siekti 20-30%.Kai dujos krenta „greitai augimo pagreitį pagauna maisto pramonė, paslaugų sektorius“, atsigauna vartojimas, kadangi gyventojams lieka daugiau laisvų lėšų sumokėjus mažiau už šildymą.

MMA reikia naudoti su protu

Ponas Kuodis kalbėdamas apie laukiamą minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) pakėlimą nuo 2015 sausio 1 d. (greičiausia iki 300 EUR arba 1036 L - VŽ), sako, kad MMA kėlimas yra vienas kontraversiškiausių klausimų.Jos didinimas linkęs pagyvinti ekonomiką, tačiau šį procesą būtina depolitizuoti.Jis pastebi, kad augantis MMA suaktyvina ekonomiką, pirmiausiai todėl, kad mažiausiai  gaunantys perka daugiau maisto, kitų pirmojo būtinumo prekių, taip auga vartojimas.„Atsakingai naudojant MMA institutą galima pasiekti daugiau. Daug šalių MMA neturi, tačiau nemažai ypač besivystančių šalių, kurios jį įsiveda“, - sako p. KuodisDepolitizuoti MMA klausimą jis siūlo jį  automatiškai susiejant su vidutinio atlyginimo dydžiu (VDU).„Reikia MMA naudoti su protu.  Europa kalba apie MMA automatizavimą, tarkim, jo dydį susiejant 50-60% VDU lygiu“, - sako p. Kuodis.Statistikos departamento duomenimis, MMA (1.000 Lt) Lietuvoje gauna 20,7% dirbančiųjų, tačiau pilną dieną dirbančiųjų tarpe MMA gauna perpus mažiau - 10,5%.

Defliacija – rimtas iššūkis

Ponia Rodzko nurodo, kad šiemet laukiama 0,9% metinė infliacija yra nepaprastai žema, ji Lietuvoje galėtų būti apie 3%. O tai lemia maisto žaliavų, tokių kaip grūdai, kitų prekių grupių kainų mažėjimas.„Kitąmet tikimės 1,5% kainų didėjimo, bet tai Lietuvai labai maža infliacija“, sako - p. Rodzko.Paklaustas, kaip vertina defliacijos euro zonoje, į kuria taiko Lietuva poveikį mūsų ūkiui, p. Kuodis sakė, kad Lietuvoje kol kas turime gerąją infliaciją, bet Europoje turime kitą situaciją, kuri gali atvesti į Japonijos stiliaus kainų mažėjimo spiralę, jei nebūtų nieko daroma paskatinant kainų augimą.„Turime klausti, kaip pajamos priklauso nuo žemos infliacijos. Kai kainos neauga įmonės, vyriausybės ir gyventojai susiduria su skolų mokėjimo problemomis. Žmonės atideda stambesnių pirkimų planus laukiant kainų mažėjimo“, - defliacijos neigiamas pasekmes vardija p. Kuodis.Pasak jo, Europos centrinis bankas, išnaudojus palūkanų mažinimo rezervą, savo arsenale turi ir gali taikyti kitas priemones, pvz. turto (obligacijų, nekilnojamojo turto) supirkimą, kurios   padėtų užkirsti kelią kainų mažėjimui euro zonoje.*Prognozė