Ir smulkųjį verslą galima parduoti

Vis dėlto daugelis smulkiojo verslo savininkų neišdrįsta tokiam žingsniui, nes verslas jiems – tarytum kūdikis. Tačiau pamynusieji sentimentus tikina, kad toks sprendimas pasiteisina.

Kuriantieji savo verslą dažniausiai dėlioja planus, kaip jį plėtos, galbūt papildys nauja veikla. Neretas supranta riziką, kad verslas gali ir nenusisekti, tada tektų jo atsisakyti. Vis dėlto smulkieji verslininkai dažnai nepagalvoja apie dar vieną galimybę – parduoti savo įkurtą verslą, nes manoma, kad tai daugiau stambių įmonių prerogatyva
Tačiau yra pavyzdžių, kai pardavus net smulkųjį verslą išlošia abi pusės. Pardavėjas atgauna visas investicijas ir dar kažkiek uždirba. O pirkėjas jau pradeda ne nuo nulio, bet turėdamas ir įmonės prekių ženklo žinomumą, ir nuolatinių klientų, ir patalpas, pritaikytas veiklai.

Įgyvendinta svajonė

Tokią istoriją pasakoja Daina Grinbergienė, prieš metus įkūrusi komiso parduotuvę „Vanilė“ Vilniuje, Antakalnio gatvėje. Moteris pasakojo, kad turėti tokią krautuvėlę buvusi jos svajonė. Ji kilo metus gyvenant Anglijoje, kur, anot pašnekovės, tokios krautuvėlės turi senų tradicijų ir klientų stoka nesiskundžia.
Grįžusi į Lietuvą, ji dirbo įvairius samdomus darbus, tai buvo vienas iš saviieškos etapų. Tačiau kartu ji vis puoselėjo savo verslo idėją, mesdavo akį į skelbimus apie patalpų nuomą. O ši buvo skurdoka: arba siūlomi dideli plotai, arba kaina tokia, kad pradedantįjį verslininką priverstų bankrutuoti jau pirmą mėnesį.
„Pagaliau radau patalpas apie 50 kv. m Antakalnyje. Nors jų nuomos kaina irgi viršijo sumą, kurią buvau suplanavusi mokėti, išdrįsau rizikuoti“, – beveik prieš metus pasakojo p. Daina (VŽ, 2013 05 27).
Moteriai verslas visai neblogai sekėsi, nes parduotuvės vieta gera – netoli Antakalnio poliklinika, tad į krautuvėlę užsukdavo daug mamų su mažais vaikais. Pagal lankytojas krautuvėlės savininkė net specializaciją pasirinko – daugiausia buvo prekiaujama vaikiškais drabužiais ir mažamečiams skirtais daiktais.

Tarpinė stotelė

Nors parduotuvės durys buvo dažnai varstomos, jos savininkė šiemet verslą pardavė. Priežasčių buvo keletas.
„Jaučiausi visas savo idėjas krautuvėlėje įgyvendinusi, taigi prasidėjo rutina. O galvoje jau knibždėjo mintys apie kitokią veiklą. Kadangi dirbau viena 6 dienas per savaitę, joms įgyvendinti neturėjau laiko. Be to, ėmiau jausti nuovargį, pajutau, kad pradedu išsikvėpti. Todėl nusprendžiau parduoti verslą ir padaryti šiokią tokią pertrauką“, – atvirai pasakoja pašnekovė.Samdyti kito žmogaus ji nenorėjusi, nes neabejoja, kad tokioje krautuvėlėje turi dirbti pats savininkas, antraip vargu ar ji bus pelninga. Todėl iš pradžių moteris pasiteiravo, gal pažįstami smulkieji verslininkai, užsiimantys panašia veikla, norėtų įsigyti šią krautuvėlę, o vėliau į internetą įdėjo skelbimą apie parduodamą verslą. Pirkėjo laukti ilgai nereikėjo, tad per mėnesį buvo sutvarkyti visi formalumai ir parduotuvės raktas atiduotas naujai savininkei.Šiuo metu p. Grinbergienė dirba pagal individualios veiklos pažymą draudimo konsultante.„Norėjau pasitikrinti, ką reiškia dirbti didelėje bendrovėje. Vis dėlto tenka pripažinti, kad dirbti sau yra paprasčiau ir smagiau. Todėl dabar derinu darbą ir naujo verslo idėjos įgyvendinimą, to padaryti dirbdama savo krautuvėlėje neturėjau galimybių“, – sako ji.

Keičia pagal save

Šiuo metu „Vanilėje“ šeimininkauja Violeta Chomskaja. Mergina sako, kad imtis nuosavo verslo ją paskatino aplinkybės.
„Baigiau ekonomikos studijas, tačiau darbo pagal specialybę nepavyko susirasti. Tada pradėjau svarstyti apie nuosavą verslą, ėmiau domėtis, kokie verslai parduodami. Pamačiusi skelbimą apie „Vanilės“ krautuvėlę, iš karto susidomėjau, nes ši veikla man buvo priimtina, o parduotuvės veikla jau įsivažiavusi. Verslo įsigijimas vyko sklandžiai“, – pasakoja p. Chomskaja.
Šiuo metu ji peržiūri daiktų priėmimo komiso pagrindais sąlygas, aiškinasi, ko pirkėjai dar pageidautų. Naujoji „Vanilės“ savininkė krautuvės vieta ypač patenkinta ir tikisi, kad verslą pavyks sėkmingai plėtoti.