Elektros gamyba: koncentruota, nekonkurencinga, subsidijuojama

Publikuota: 2014-05-19
Atnaujinta 2015-06-01 13:03
svg svg
Nuotrauka: Juditos Grigelytės ("Verslo žinios")
„Verslo žinios“

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) atliktas tyrimas rodo, kad elektros gamybos rinkoje, nepaisant dešimteriopo gamintojų skaičiaus augimo, išlieka stipri koncentracija. Beveik visus pajėgumus turi valstybė ir šilumos gamintojai, o didžioji dalis jų pagamintos elektros yra subsidijuojama.

„Konkurenciniai rinkos plėtros procesai nestebimi; gamintojų skaičius auga, tačiau rinka išlieka koncentruota“, – konstatuoja VKEKK savo atlikto tyrimo ataskaitoje.Nors tokia situacija greičiausiai nieko rinkoje – net pačios Kainų komisijos – nenustebino, matoma ir tam tikrų pokyčių. Per pastaruosius metus beveik nepakito dominuojančio subjekto – AB „Lietuvos energijos gamyba“ – vaidmuo, tačiau, vertinant pagal į tinklus pateikiamą energiją, sustiprėjo 10 didžiausių gamintojų padėtis. Tokios tendencijos nesustabdė net tai, kad nuo 2011 m. iki 2013 m. elektros gamintojų skaičius šalyje išaugo daugiau nei 10 kartų – nuo 148 iki 1.556.„Lietuvos energijos gamyba“, valdanti Elektrėnų, Kruonio hidroakumuliacinę ir Kauno hidroelektrines, pernai turėjo 68% rinkoje instaliuotų galių (ir jos vienos pajėgumų iš esmės pakaktų visam rinkos poreikiui), o į tinklus pateikė 46,9% visos Lietuvoje pagamintos elektros energijos. Nors pagal galią bendrovės reikšmė sumažėjo – nuo 69,7% 2011 m., į tinklus ji pateikė 0,7 proc. punkto daugiau elektros nei 2011 m., kai jos dalis siekė 46,2%.

Šilumininkai traukiasi

Kitų dviejų stambiausių gamintojų – Prancūzijos koncerno „Dalkia“ įmonių ir UAB Kauno termofikacijos elektrinės – rinkos dalis per pastaruosius metus sumažėjo. UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Litesko“ 2011 m. į tinklus pateikė 14,6% visos rinkoje pateiktos elektros, o 2013 m. – 13,6%. Kauno bendrovės dalis sumažėjo dar labiau – nuo 8,3% iki 5,9%.Pasak Nerijaus Mikalajūno, „Vilniaus energijos“ atstovo spaudai, mažėjančias šilumininkų rinkos dalis lėmė kasmet mažinamos kvotos elektrai.„Vilniaus energija“ gamina dviejų tipų elektrą – žaliąją (biokuro – VŽ) ir kvotinę iš dujų. Žaliosios gamybos kiekiai iš esmės yra stabilūs, o kvotinės elektros kiekiai priklauso nuo gaunamų kvotų. Jos iš esmės tolygiai mažėja“, – sako p. Mikalajūnas.Anot jo, tai, kad „Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ rinkos dalis 2013 m., palyginti su 2012 m., šiek tiek padidėjo, galėjo lemti nauja katilinė Alytuje ir tai, kad visoje rinkoje elektros buvo pagaminta  mažiau.Savo rinkos dalį bene labiausiai išplėtė ir ketvirtu pagal dydį gamintoju tapo Estijos „Nelja Energia“ Lietuvoje valdoma vėjo jėgainių parkų grupė. Jos dalis pernai sudarė 3,6% visos elektros rinkos, nors dar 2011 m. siekė 1%. Estijos bendrovė per pastaruosius metus daug investavo ir savo instaliuotą galią padidino nuo 26 MW iki 79 MW.Savo ruožtu labai sumažėjo Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių valdomų AB „Panevėžio energija“ ir UAB „Aukštaitijos vandenys“ rinkos dalis – nuo 4,2% 2011 m. iki 1,6% pernai.

Dominuoja, bet nesinaudoja

Kaip dėsto VKEKK, Finansų ministerijos valdoma AB „Lietuvos energija“, be gamybos valdanti ir tiekimo, ir skirstymo įmones, yra dominuojantis subjektas rinkoje. Tačiau iš esmės grupė turi nedaug svertų pasinaudoti šia dominuojančia padėtimi – beveik visos jos instaliuotos galios yra nekonkurencingos rinkoje. Pasak komisijos, „Lietuvos energijos gamybos“ kintamųjų kaštų savikaina siekia 29 ct/kWh – beveik dvigubai daugiau, nei importo kaina, kurios 2012 m. svertinis vidurkis buvo 15 ct/kWh.Dominuojančia padėtimi „Lietuvos energijos gamyba“, kaip rašo VKEKK, galėtų pasinaudoti nebent tuo atveju, jei į Lietuvą elektrą nebūtų importuojama apskritai, nes skirtingai nei kiti dalyviai, bendrovė gali elektra aprūpinti visą rinką. Tačiau tai jai pačiai būtų itin nenaudinga.„Gamintojai galimybės taikyti pernelyg dideles kainas importo ribojimo atveju neturi dėl Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo nuostatų, o kainų spaudimą galėtų taikyti tik didžiausias gamintojas – „Lietuvos energijos gamyba“, tačiau tiktai tuo atveju, jeigu į šalį būtų visiškai ribojamas importas, taip patirdamas nuostolius“, – išvadą daro komisija.Tačiau vis dėlto atlikusi tyrimą VKEKK „Lietuvos energijos gamybai“ ketina nustatyti keletą įpareigojimų: taikyti sąnaudomis pagrįstas kainas ir teikti komisijai sąnaudų ataskaitas; jas taip pat skelbti viešai; nuo kitų metų vesti apskaitą, atskiriant pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus pagal teikiamas paslaugas; sudaryti nediskriminacines sąlygas elektros pirkėjams.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Nesutinka

Kaip VŽ kalba Audrius Jurkūnas, komisijos elektros skyriaus vyr. specialistas, tyrimo išvadose pavojų įžvelgti nereikėtų, nes valstybinės energetikos bendrovės pasinaudojimas padėtimi galimas iš esmės tik teoriškai.„Pažeidimų neradome, tiesiog įvesta tokia prevencija, kad („Lietuvos energijos gamyba – VŽ) nediskriminuotų kitų dalyvių“, – sako p. Jurkūnas.Valentas Neviera, bendrovės atstovas spaudai, VŽ akcentuoja, kad dėl VKEKK išvadų „Lietuvos energijos gamyba“ dar teiks pastabas, o įpareigojimai dar nepriimti.„Patį tyrimą vertiname kaip netikslų, nes elektros energijos gamybos ir prekybos rinkos negali būti vertinamos atskirai ir privalo būti analizuojamos kartu. Be to, Lietuvai prisijungus prie „Nord Pool Spot“ elektros energijos biržos ir elektros energijos prekybos rinkai tapus regionine, VKEKK atlikto elektros energijos gamybos rinkos tyrimo geografine teritorija negali būti laikoma tik Lietuvos Respublikos teritorija“, – aiškina p. Neviera.Anot jo, atsižvelgiant į tai, kad rinkos yra regioninės, „Lietuvos energijos gamyba“ siūlys VKEKK šį tyrimą dar patikslinti. Kita vertus, kaip teigia p. Jurkūnas, komisija yra įpareigota atlikti 9 skirtingų energetikos rinkų tyrimus kartą per 5 metus ir šias rinkas vertina atskirai. Iki šiol elektros gamybos rinkoje tyrimas nebuvo atliktas.

Trys ketvirtadaliai – subsidijos

Beveik visa Lietuvoje pagaminama elektra yra vartotojų subsidijuojama per viešąjį interesą atitinkančių paslaugų (VIAP) sistemą. Iš VIAP biudžeto superkama visų iš atsinaujinančių išteklių elektrą gaminančių bendrovių energija, taip pat didžioji dalis kitos pagamintos elektros.Kaip nurodo VKEKK, 2011–2013 m. šilumą ir elektrą gaminančių termofikacinių elektrinių 91–95% elektros buvo pagaminta subsidijuojant. „Lietuvos energijos“ pagamintos elektros dalis, apmokėta iš VIAP biudžeto, sudarė 52–63% tuo pačiu laikotarpiu.Iš esmės taip yra todėl, kad Kauno hidroelektrinė ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė nėra subsidijuojamos – jų gaminama elektra rinkoje yra konkurencinga.Kaip teigia p. Neviera, dėl pernai rudenį susidariusio pasiūlos trūkumo, „Lietuvos energijos gamyba“ savo VIAP kvotą viršijo, todėl valstybės subsidijuota buvo 80% Elektrėnuose pagamintos elektros energijos.Viską susumavus, gamintojai 2013 m. gavo 873,3 mln. Lt pajamų už elektros energiją, iš jų 642,4 mln. Lt, VIAP administruojančios „Baltpool“ duomenimis, sudarė subsidijos. Taigi, 73,6% Lietuvos elektros gamintojų pajamų pernai sudarė VIAP biudžetas.Nors pagamintos elektros kiekis pernai buvo mažesnis nei 2011–2012 m., gamintojų pajamos per šiuos metus, augant kainoms, nuosekliai kilo.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Kabeliai - labai svarbus vėjo jėgainių parko patikimumo rodiklis Verslo tribūna

Pernai spalį Ekonomikos reikalų ir susisiekimo ministerija žiniasklaidos ir tyrimų bendrovei „Kantar“ užsakė...

Pramonė
06:30
Didžiausi mokesčių mokėtojai pramonėje: ir staigus augimas, ir kiek netikėtos tendencijos Premium

Biotechnologijų verslas su naftos produktų gamintoju varžosi ne tik dėl pirmosios daugiausia mokesčių per...

Pramonė
05:45
Ukrainos karo pamokos: atėjo metas žaliosios energijos proveržiui Verslo tribūna

Dėl prasidėjusio karo Ukrainoje Europos Sąjunga (ES) pasiryžo dar labiau skatinti žaliosios energijos...

Pramonė
05:00
ES ministrams nepavyko susitarti dėl 6-ojo sankcijų Rusijai paketo 4

ES užsienio reikalų ministrams pirmadienį nepavyko susitarti dėl šeštojo sankcijų Rusijai paketo, per spaudos...

Verslo aplinka
2022.05.16
M. Bartuška pradeda dirbti Nyderlandų „Gasunie“: padės statyti du SkGD terminalus 5

Buvęs „Lietuvos geležinkelių“ ir naftos ir SkGD terminalų operatorės „Klaipėdos nafta“ vadovas Mantas...

Vadyba
2022.05.16
ES dėl rusiškos naftos embargo pasirengusi nutiesti naftotiekį į Vengriją

Europos Sąjunga (ES) pasirengusi finansuoti naftotiekio į Vengriją tiesimą – tai dar vienas bandymas įtikinti...

Verslo aplinka
2022.05.16
Saudo Arabija iki 2027-ųjų žada išgauti 13 mln. barelių naftos per dieną

Saudo Arabija tikisi iki 2027 metų pradžios padidinti savo naftos gavybos pajėgumus daugiau kaip 1 mln.

Rinkos
2022.05.16
Kviečių kaina Europos rinkoje pašoko į naujas aukštumas 2

Indijai dėl derliui pakenkusios karščio bangos nusprendus uždrausti kviečių eksportą, šių grūdų kainos...

Pramonė
2022.05.16
JAV ir ES ketina glaudžiau koordinuoti puslaidininkių tiekimą bei kovą su Rusijos dezinformacija

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga pirmadienį planuoja paskelbti apie bendras pastangas laiku nustatyti...

Verslo aplinka
2022.05.16
G. Landsbergis: Vengrijai blokuojant naftos embargą, situaciją galėtų išspręsti pagalba Ukrainos energetinei nepriklausomybei

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad derybos dėl naujo sankcijų paketo...

Verslo aplinka
2022.05.16
„Saudi Aramco“ uždirbo 80% daugiau

„Saudi Aramco“, Saudo Arabijos valstybinė naftos bendrovė, pranešė pirmąjį ketvirtį gavusi 80% daugiau pelno...

Rinkos
2022.05.16
Maskva perima „Renault Russia“ fabriką – gamins „Moskvich“ 14

Rusijos sostinė perima „Renault Russia“ fabriką ir jame gamins automobilius su „Moskvich“ prekės ženklu.

Pramonė
2022.05.16
Didžiausi Lietuvos saulės ir vėjo parkai vienoje vietoje: VŽ žemėlapis Premium

Lietuvoje artimiausiais metais planuojama įgyvendinti daugiau nei 50 saulės ir vėjo jėgainių projektų, iš...

Pramonė
2022.05.16
„Lifosos“ administratore gali tapti skolų valdymo įmonė 2

Dėl Vakarų sankcijų Rusijai sustabdytos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ laikinąja administratore...

Pramonė
2022.05.16
Ištirti Baltijos jūros dugną vėjo parkui atsieis 3,4 mln. Eur

Vėjo elektrinių parkui Baltijos jūroje reikalingi jūros dugno tyrimai kainuos beveik 3,4 mln. Eur – tokios...

Pramonė
2022.05.16
Plieną naudojanti pramonė šiemet augs perpus lėčiau Premium

Europos plieno asociacija („Eurofer“) prognozuoja, kad plieną naudojančios pramonės sektoriai Europos...

Pramonė
2022.05.16
Sėkmingai metus užbaigusi Valstybinių miškų urėdija toliau investuoja į tvarų ūkininkavimą Verslo tribūna

Valstybinių miškų urėdija (VMU), praėjusiais metais fiksavusi rekordiškai gerus finansinius rezultatus,...

Pramonė
2022.05.16
Nepaisydama draudimo, Indija galės eksportuoti kviečių į šalis, kuriose trūksta maisto 2

Indija sekmadienį pareiškė, kad nepaisydama apribojimų, apie kuriuos paskelbė prieš dvi dienas, vyriausybės...

Pramonė
2022.05.15
Latvijos miško pramonės eksportas augo daugiau nei trečdaliu

Latvija miško pramonės produkcijos, kuri išlieka pirmoje pagrindinių šalies eksporto prekių sąrašo eilutėje,...

Pramonė
2022.05.15
„Audėjas“ didina pardavimus ir ieško sprendimų pelno augimui Premium

Baldinių audinių UAB „Audėjas“ dėl itin išaugusių energetikos kainų nesitiki padidinti grynojo pelno, tačiau...

Pramonė
2022.05.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku