Vartojimo paskolų kaina nepalieka dviženklių procentų „zonos“

Publikuota: 2014-05-18
Atnaujinta 2015-06-01 13:23
svg svg
Nuotrauka: Algimanto Kalvaičio ("Verslo žinios")
 

Pastaruoju metu tarpbankinių paskolų ar obligacijų rinkose laikosi itin žemos palūkanos, tačiau vartojimo paskolos bankuose nepinga. Bankininkai sako, kad dviženkliais procentiniais skaičiais matuojama paskolų kaina susidaro dėl aukštos jų rizikos, tačiau neatmetama galimybė, kad vartojimo kreditų palūkanos nemažėja ir dėl griežtesnio paskolų rinkos reguliavimo.

Lietuvos banko duomenimis, naujai išduodamų vartojimo paskolų eurais vidutinės palūkanos šių metų kovą sudarė 11,69%, 0,33 proc. punkto daugiau nei pernai kovą, ir daugiau kaip dvigubai nei 2007-ųjų kovą. Paskolų litais vidutinės palūkanos šių metų kovą viršijo 15% ir buvo maždaug 1 proc. punktu didesnės nei prieš metus.„Ir bankai, ir vartotojai išmoko krizės pamokas. Vartojimo paskolos nėra draustos turtu, tad jos daug rizikingesnės nei, pavyzdžiui, būsto paskola, dažnesni nemokumo atvejai. Dėl to palūkanos yra aukštos“, – komentuoja Jūratė Nedzinskienė, „Danske Bank“ Asmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.Anot jos, žemos prieš keletą metų buvusios vartojimo paskolų palūkanos, tesiekusios 5–7%, buvo bankų tarpusavio konkurencijos išdava, kai maža paskolų kaina buvo stengiamasi pritraukti kuo daugiau klientų.„Po 2007-ųjų įvyko nemažai bankų sektoriaus reguliavimo pokyčių, o tai lėmė visų rūšių paskolų brangimą. Vartojimo kreditų atveju palūkanų didėjimas susijęs ir su didesne tokių kreditų rizika, nes šių kreditų grąžinimas nėra užtikrinamas papildomu įkeitimu“, – aiškina Jaunius Marinskas, banko „Nordea“ Mažmeninės bankininkystės departamento vadovas.Jam antrina ir Mantas Valužis, verslo konsultantas, Socialinių mokslų kolegijos Finansų katedros dėstytojas. Jo teigimu, šiuo metu tebegalioja patronuojančių bankų ir centrinio banko, išleidusio atsakingo skolinimo nuostatus, padiktuotas kreditavimo politikos sugriežtinimas – bankai dar neatleidžia varžtų, ypač teikdami vienas iš rizikingiausių paslaugų – vartojamąsias paskolas.„Be to, bankai, nustatę aukštas palūkanų normas vartojamosioms paskoloms, greičiausiai dalį uždirbtų palūkanų skiria specialiesiems probleminių paskolų atidėjiniams, suformuotiems daugiausia krizės laikotarpiu, nes dar galutinai neišvalė savo balansų“, – teigia p. Valužis.Taip pat, anot jo, bendrą vartojimo paskolų palūkanų lygį kelia palūkanos už sąskaitos limito viršijimą kredito kortelėse, iš esmės esančios greitoji vartojamoji paskola, o jai visuomet yra taikomos didelės palūkanos. Dar viena palūkanų augimo priežastis gali būti ir tai, kad bankai reaguoja į fizinių asmenų bankroto įstatymo įsigaliojimą Lietuvoje, tačiau gali būti ir taip, kad šiuo įstatymu naudojamasi tik kaip dingstimi didinti palūkanas.

Skolino mažiau

Šių metų kovą Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai ir jų filialai gyventojams suteikė 52,1 mln. Lt vertės vartojimo paskolų, 13% mažiau nei pernai kovą ir net 3,5 karto mažiau nei 2007-ųjų kovą, kai gyventojams buvo išduota 182,5 mln. Lt vertės vartojimo paskolų, rodo Lietuvos banko duomenys.Per mėnesį išduodamų vartojimo paskolų mastai staigiai krito 2008-ųjų pabaigoje ir pastaruosius penkerius metus toliau mažėjo. 2009–2011 m. per mėnesį suteikiamų vartojimo paskolų vertė sudarė 60–70 mln. Lt, o 2012–2014 m. ši riba jau nebebuvo pasiekta.„Pastaraisiais metais vartojimui skolinamasi mažiau, nes pasikeitė klientų požiūris į skolinimąsi. Po krizės gyventojai prisiimamus įsipareigojimus vertina gerokai atsakingiau ir labiau pasveria sprendimus dėl kreditų ėmimo, o bankams taip pat kartais tenka atsisakyti suteikti vartojimo paskolą dėl prastos gyventojo kredito istorijos ar įsipareigojimų kitoms kredito bendrovėms“, – komentuoja Lijana Žmoginaitė, DNB banko Pardavimų valdymo departamento vadovė.Pasak jos, šiuo metu vartojimo paskolos dažniausiai imamos būstui įrengti ar remontui, buitinei technikai ar įrangai, kartais nenaujiems automobiliams pirkti, tačiau ne egzotinėms atostogoms, kaip pasitaikydavo anksčiau. Regionuose, kur būsto kainos yra mažesnės, vartojimo paskolos imamos ir būstui pirkti.„Vartojimo paskolų mažėjimą galima iš dalies sieti ir su būsto kreditų rinka, kuri iki krizės išgyveno piką ir kartu didino vartojimo paskolų rinką, nes dalis vartojimo paskolų buvo imama pradiniam įnašui už įsigyjamą būstą mokėti ar įsikūrimo naujame būste išlaidoms padengti. Šiuo metu būsto kreditų rinka dar nėra pasiekusi 2007 m. lygio, o ir pradinio įnašo finansavimą vartojimo kreditais riboja bankų atsakingo skolinimo nuostatos“, – aiškina p. Žmoginaitė.Pasak p. Nedzinskienės, mažesni vartojimo paskolų mastai iš dalies yra teisinio reguliavimo atsiradimo pasekmė, tai yra teigiama tendencija, nes rinka tapo sveikesnė.

Greitieji kreditai

Bankininkai tvirtina, kad greitųjų kreditų rinkos augimas ir stiprėjimas turi menką įtaką bankų išduodamų vartojimo paskolų dydžiui, nes bankai ir greitųjų kreditų bendrovės teikia paslaugas skirtingiems klientams. Nedidelę dalį vartojimo paskolų rinkos iš bankų greitųjų kreditų bendrovės galėjo atsiriekti nebent dėl gero savo pasiekiamumo.„Greitųjų kreditų bendrovės yra labiau prieinamos vartotojams, pavyzdžiui, prekybos centruose, ir tai kartais paskatina vartotojus skolintis ne iš banko, bet iš greitųjų kreditų bendrovės“, – sako p. Nedzinskienė.Tačiau p. Valužis tvirtina, kad nuosaikus vartojimo paskolų išdavimo bankuose lygis sietinas ne tik su greitųjų paskolų tiekėjų atsiradimu, bet ir su suaktyvėjusia kredito unijų veikla šiame segmente.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Grįžo prie litų

Prieš krizę, 2007–2008 m., gyventojai didžiausias sumas vartojimui skolindavosi litais, vėliau daugiau buvo linkę skolintis eurais, tačiau 2011-ųjų pradžioje grįžo prie skolinimosi litais. Pavyzdžiui, šių metų kovą bankai gyventojams litais suteikė 42,2 mln. Lt, o eurais – 9,9 mln. Lt vertės vartojimo paskolų. 2010 m. kovą gyventojai vartojimui eurais pasiskolino 42,6 mln. Lt, o litais – 28 mln. Lt.„Tendencijų pokytį galėjo lemti keletas aplinkybių, t. y. tiek gyventojų pasitikėjimas litu, tiek lūkesčiai dėl euro įvedimo bei paskolų litais ir eurais palūkanų skirtumai, kurie tam tikrais laikotarpiais buvo didesni, o tam tikrais – mažesni. Tačiau bendra tendencija yra tokia, kad trumpalaikiams ir mažesniems įsipareigojimams gyventojai mieliau skolinasi ta valiuta, kuria gauna pajamas, nes palūkanų skirtumas neturi tokios didelės įtakos kredito įmokai, kaip gerokai didesnėms būsto paskoloms, kur net nedidelis palūkanų skirtumas gali gerokai lemti įmokos dydį“, – aiškina p. Žmoginaitė.

Po truputį augs

Finansų specialistai sako, kad vartojimo paskolų rinkai euro įvedimas poveikio neturės, o ateityje laukiama nuosaikaus skolinimosi vartojimui augimo.„Euro įvedimas greičiausiai nepadidins nei vartojimo, nei būsto paskolų paklausos. Neseniai darėme vartotojų apklausą, jos rezultatai parodė, kad tik iki 10% vartotojų yra įsitikinę, kad prieš euro įvedimą dėl galimo kainų didėjimo ateityje reikia įsigyti nekilnojamojo ar kito turto, pasiimti paskolas“, – teigia p. Nedzinskienė.Anot jos, vartojimo paskolų paklausa daugiausia priklauso nuo ekonomikos sveikumo, t. y. nuo pragyvenimo lygio gerėjimo šalyje, nuo vartotojų pajamų augimo ir lūkesčių.„Ekonomikos augimo lūkesčiai yra gana neblogi, tad ir vartojimo kreditų rinka turėtų po truputį augti. Be to, ateityje vartojimo kreditų rinką turėtų pagyvinti nauji bankų sprendimai, pavyzdžiui, paskolų teikimas internetu“, – sako p. Nedzinskienė.Tačiau p. Valužis vartojimo kreditų rinkos perspektyvas vertina šiek tiek atsargiau.„Vidaus rinka šiek tiek atsigauna, tačiau augimas nėra tvarus, todėl didesnių pokyčių vartojimo kreditų rinkoje galėtume pamatyti, nebent jei suaktyvėtų pirmojo būsto įsigijimo rinka. Jei skolinimosi pirmajam būstui augimo tendencija išryškės, tikėtina, kad daugiau bus skolinamasi ir vartojimui, nes gyventojai vartojimo paskolomis finansuos būsto įrengimo išlaidas“, – svarsto p. Valužis.Tačiau, pasak jo, dėl neaiškių ekonomikos perspektyvų šiuo metu situacija išlieka neapibrėžta – lėtėjantis eksportas ir sunkumai Rytų rinkose po tam tikro laiko turėtų neigiamai paveikti ir vidaus paklausą.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku