Finansų vadovo sėkmės formulė

Publikuota: 2014-05-17
Atnaujinta 2015-06-01 10:43
Nuotrauka: Aušros Barysienės („Verslo žinios“)
„Verslo žinios“

Joks kitas darbuotojas neturi tiek informacijos apie bendrovę kaip finansų direktorius. Pasinaudojęs ja, jis turėtų prognozuoti bendrovės ateitį, sverti įvairių veiksmų alternatyvas. Tokiu būdu jis tampa strateginiu vadovo partneriu, o nuo tokio vaidmens netoli ir iki vadovo pareigų, pabrėžta „Verslo žinių“ organizuotoje finansų vadovų konferencijoje.

„Finansų vadovas 60% savo laiko turi praleisti žiūrėdamas į priekį: prognozėms ir strategijoms kurti, o 40% – vertindamas praeities įvykius“, – teigia Martinas Esenburgas, „Runnymede International Advisors“ vadovas, BMI profesorius. Buhalteris, priešingai, 90% savo laiko skiria tvarkydamas su praeitimi susijusius duomenis.„Ateities prognozavimas didina bendrovės pajamas ir pelną. Finansų vadovas turi tinkamai susidėlioti prioritetus, ieškoti sąveikų, valdyti ir mažinti bendrovės rizikas“, – už finansus atsakingo darbuotojo uždavinius vardija p. Esenburgas. Anot jo, labai svarbu, kad toks asmuo parodytų aiškų gebėjimą kurti vertę įmonei ir tokiu būdu pelnytų vadovo pasitikėjimą. Vertę reikia kurti ne tik akcininkams, bet ir visoms suinteresuotoms pusėms: klientams, darbuotojams, visuomenei.

Jeigu neinvestuosime

„Tik 50% įmonės sėkmės priklauso nuo produkto, kitą jos dalį lemia korporatyvinė kultūra. Reputacijai sukurti reikia daug laiko, o ją sugriauti galima labai greitai. Darbuotojai mokosi iš vadovų ir jei vadovai nesilaikys bendrovės kultūrą formuojančių taisyklių, jos liks tik popieriuje, jomis nesivadovaus ir darbuotojai“, – patikina p. Esenburgas.Priimant sprendimus dėl investavimo, nereikėtų žiūrėti tik į finansines ataskaitas: ar investicija dėl skaičiuojamo nusidėvėjimo sumažins įmonės pelną, ar pablogins bendrovės balansą. Anot profesoriaus, reikia savęs paklausti, o kas atsitiks, jei neinvestuosime.„Buhalteris gali paklausti: kam mums mokyti savo darbuotojus, jeigu jie vis tiek paliks įmonę, o finansų vadovas turėtų iškelti klausimą, o kas bus, jeigu mes jų nemokysime ir jie liks dirbti bendrovėje“, – pateikia tokio mąstymo pavyzdį p. Esenburgas.Finansų vadovas turi ieškoti balanso tarp ilgalaikio tvaraus augimo ir trumpalaikių tikslų turinčių akcininkų. Jis kaip niekas kitas įmonėje prieina prie didelio informacijos apie įmonę srauto, o tai leidžia kurti strategijas. Jeigu valdymo informacijos įmonėje nėra, reikia tuo pasirūpinti.„Ponas Esenburgas dar kartą patvirtino ir aiškiau atskyrė finansų vadovo funkcijas nuo vyriausiojo finansininko. Lietuvos įmonėse dažnai  finansų direktoriai yra tik geriau mokami vyriausieji finansininkai. Todėl, mano manymu, svarbu patiems vadovams aiškiai įsivardyti, kokių funkcijų jie pageidauja iš finansų direktorių. Tokiu būdu abiem pusėms bus ir aiškiau, ir lengviau siekti tikslų“, – teigia Eladijus Kirijanovas, Finansų analitikų asociacijos prezidentas.

Tampa vadovais

„Tyrimai rodo, kad įmonės, turinčios duomenų analizės sistemas, auga 33% greičiau už tas, kurios tokių sistemų neturi“, – teigia p. Esenburgas. Finansų vadovas neturėtų pasyviai stovėti vartuose, kad kas neįmuštų įvarčio, jis turi ieškoti naujų įplaukų, lyginti alternatyvas, galvoti, kada ir ką pirkti, o kada parduoti, kokią veiklą skatinti, kada investuoti. „Strategiškai mąstantis finansininkas dažnai tampa įmonės vadovu“, – tokio mąstymo svarbą pabrėžia p. Esenburgas.Anot jo, esmės skirtumo tarp Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV)  ir Vakarų Europoje dirbančio finansų vadovų nėra – pasaulis tapo mažas ir visos naujienos greitai pritaikomos abiejose Atlanto pusėse.Jis taip pat sutinka, kad Lietuvoje kol kas nemažai verslų valdo šeimos, kurios linkusios labiau kontroliuoti ir finansų vadovui tokioje įmonėje sunku tapti strateginiu savininko partneriu. Anot p. Esenburgo, finansų vadovas, pakliuvęs į tokią bendrovę, vis dėlto turėtų stengtis įgyti pagarbą, kad į jo patarimus įsiklausytų. Jeigu to nebus, nebus ir augimo, o be jo vargu ar verslas galės išlikti.„Jeigu nepavyko įtikinti įmonės vadovų, finansininkas galėtų savęs paklausti, o ką jis čia veikia. JAV ar Europoje normalu keisti darbą kas penkerius metus“, – teigia p. Esenburgas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku