Dolomito kelias į kelius ir kelininkų širdis

Šiandien šimtus milijonų metų skaičiuojantis dolomitas labiausiai praverčia Lietuvos kelininkams. Mat dolomito skalda yra palyginti nebrangi ir tvirta medžiaga, puikiai tinkanti suformuoti kelio dangos pagrindui – vidutiniškai 50 cm storio sluoksniui, ant kurio klojama asfalto danga.„Kelio pagrindo medžiaga turi būti tam tikro stiprumo, ji turi atlaikyti visą keliui tenkančią apkrovą. Žinoma, tam geriausia būtų naudoti granito skaldą, tačiau Lietuvoje granitas nekasamas, todėl atvežtinė granito skalda brangesnė nei pagaminta iš vietos dolomito. Tiktų ir žvyras, tačiau tinkamų keliams savybių žvyro Lietuvoje nepakanka“, – kelininkų pasirinkimą naudoti kokybišką lietuvišką dolomito skaldą grindžia Rimvydas Gradauskas, asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius.

Vieni iš keturių

Lietuvoje dolomitą kasa ir skaldą gamina keturios įmonės. Jų naudojami telkiniai yra Šiaurės Lietuvoje – Pakruojo ir Joniškio rajonuose, kur slūgso dolomito atodangos ir uolienas nesunku pasiekti.Lankomės Klovainių telkinyje, kurį eksploatuoja UAB „Klovainių skalda“ (KS). Ši bendrovė – viena didžiausių šalies dolomito skaldos ir jos mišinių tiekėja. Produkcijos gamybai kasmet sunaudoja apie 450.000 kub. m dolomito uolienos, ir, kaip skaičiuoja Vitolis Urmonas, KS generalinis direktorius, užima apie 40% šalies dolomito skaldos rinkos.„Turime daugiau nei 30 ha jau išžvalgytų plotų, išteklių turėtų užtekti daugiau nei 30 metų. O jei būtų kruopščiai išžvalgyti ir aplinkiniai plotai, matyt, ir per šimtą metų viso dolomito neiškastume“, – ranka į tolius moja mus į dolomito karjerą lydintis Arūnas Rimkus, KS gamybos cecho viršininkas.Per sezoną, kuris prasideda atšilus žemei – kovą arba balandį, o baigiasi prasidėjus šalčiams, dolomito žaliavos KS iškasa maždaug iš 7–8 ha ploto, pasakoja jis. Per metus įmonė pagamina apie 1 mln. t dolomito žaliavos, o iš jos – apie 800.000 t įvairių frakcijų dolomito skaldos.

Kaip iš vadovėlio

Važiuojant p. Rimkaus visureigiu karjeru, įspūdis – lyg riedėtum didžiulio dubens dugnu. Jo šlaitai, kurių dar nepalietė kasėjai, atrodo kaip piešinys iš vadovėlio, iliustruojantis geologinę žemės sandarą: pačiame viršuje matyti plonutis sluoksnis juodžemio, žemiau – keli metrai molingos žemės, o po ja – šviesiai rusva skaldos gamybai tinkama dolomito uoliena.Anot p. Rimkaus, skaldos gamybai tinkamos uolienos sluoksnio storis paprastai siekia 5–6 m, kai kuriose vietose jis sustorėja iki 9 m. Giliau esanti dolomito uoliena  nekasama – ji per minkšta ir skaldos gamybai netinka.„Dabar nuimame viršutinį molingą sluoksnį, tada galėsime pradėti kasti žaliavą“, – besidarbuojantį vikšrinį ekskavatorių rodo p. Rimkus.Molinga žemė išpilama karjero dugne, o kai įmonė karjerą baigs naudoti ir jis bus rekultivuojamas, žemės bus išlygintos, šlaitai tvarkingai suformuoti ir apsodinti medžiais, ir užtvindžius vandeniu vietoj karjero atsiras tvenkinys.„O čia dolomitas kasamas“, – p. Rimkus moja link galingo „Volvo“, kuris semia didžiulius dolomito gabalus ir krauna į sunkiasvorį „Belazą“, specialiai karjerų pramonei kaimynų baltarusių gaminamą automobilį.Pakrautas „Belazas“ sparčiai ropščiasi keliuku į kalnelį, sustoja prie karjere 2009 m. įrengtos naujos – antrosios technologinės linijos, apsisuka ir daugiau nei 30 t sveriantį krovinį triukšmingai išverčia į apačioje grobio laukiančio trupintuvo gerklę.Iš jos gerokai pasmulkinti akmenys keliauja į kitus trupintuvus, paskui sijojami, kad atsiskirtų skirtingų dydžių dolomito gabalėliai.

Aukso medalis

Pirmoji – senoji gamybos linija įrengta greta karjero, arčiau KS administracinių pastatų. Skaldos gamybos principas panašus: dolomito žaliava pirmiausia patenka į galingas trupintuvo žiaunas, vėliau transporteriais važiuoja iki kitų trupinimo įrenginių, pakui sijojama skirtingo dydžio sietais.„Iš viso gaminame 21 skirtingų frakcijų skaldą – nuo pačios smulkiausios iki stambiausios“, – įvairaus dydžio akmenukų kalnus rodo p. Rimkus.Skalda netrukus bus išvežta į dolomito atsijų ir skaldos mišinių gamybos liniją, kurią KS pradėjo eksploatuoti 2011 m. Ji įrengta už karjero ribų, greta pirmosios technologinės linijos ir geležinkelio atšakos, kuria išgabenama didesnioji dalis KS produkcijos.„Mūsų mišiniai pelnė konkurso „Lietuvos metų gaminys 2013“ aukso medalį“, – nepraleidžia progos pasigirti pašnekovas.Šiais laikais kelininkams reikia vis kokybiškesnių skaldos mišinių, kurie turi būti pagaminti kuo tiksliau laikantis ES standartų. Tai užtikrina naujoji kompiuterizuota mišinių gamybos linija, kuri preciziškai dozuoja laboratorijoje (beje, irgi neseniai modernizuotoje) ištirtas, išplautas dolomito skaldas ir jas dar du kartus permaišo – taip užtikrinamos standartais nustatytos mišinio savybės. O kelių statybos įmonėms tokius mišinius lengva sutankinti, tam prireikia mažiau darbo ir energijos sąnaudų.

Sprogimas

„O ten darbams ruošiasi sprogdintojai iš „Detono“, – karjero pakraštyje raudonomis vėliavėlėmis atskirtą sklypą rodo p. Rimkus. Viršutinis molingasis sluoksnis čia jau nukastas, „Detono“ (kaip žinoma, tai vienintelė šalies įmonė, civilinėms reikmėms atliekanti sprogdinimo darbus) vyrai iš automobilio kelia maišus su sprogmenimis, pila juos į dolomito sluoksnyje išgręžtus gręžinius.„Per vieną sprogdinimą subyra apie 3.000 t žaliavos. Tada mes galime ją lengvai pasemti ir nuvežti į skaldos gamybos liniją. Iškasę žaliavą viename sklype, imamės kito“, – pasakoja p. Rimkus.Sprogdinimą stebime kiek vėliau – saugiu atstumu, nuo priešingo karjero krašto, drauge su KS darbuotojais ir svečiais, kurių dauguma – klientai iš kelių statybos įmonių, atvykę į įmonės organizuotą technologijų dieną.Tiesą sakant, įmonės darbuotojų tokiais sprogdinimais nenustebinsi, sezono metu jie atliekami 2–3 kartus per savaitę. Tačiau svečiai ir VŽ žurnalistės sprogimo laukia sulaikę kvapą.Albertas Julius Pilipauskas, AB „Detonas“ Pakruojo padalinio vyriausiasis darbų vykdytojas, stebėtojus apipila informacija: kas 5 m išgręžti 68 gręžiniai, kiekvienas jų – 6 m gylio ir 230 mm skersmens, iš viso bus sunaudota 6,5 t sprogstamosios medžiagos (lietuviškos „Diamonas ROS“), į kiekvieną gręžinį jos supilta beveik po 100 kg. Sprogimas turėtų sujudinti 9.300 kub. m dolomito žaliavos.„100 kg sprogstamosios medžiagos užima beveik 3 metrus gręžinio, ji supilama palaida. Maždaug per vidurį gręžinio įleidžiamas sprogdiklis, į jį įdedamas neelektrinis detonatorius, kuris turi 8 m ilgio bangolaidį“, – detales vardija p. Pilipauskas.Anot jo, „Detonas“ jau 10 metų naudoja vieną pažangiausių pasaulyje technologijų, leidžiančią gręžinius susprogdinti ne vienu metu, o kas kelias milisekundes – sprogdinant skirtingu laiku sumažinamas seisminis poveikis aplinkai, aiškina specialistas.Užkaukia pirmas pavojaus signalas, informuojantis, kad tuoj įvyks sprogimas, netrukus – antrasis. O tada – griausmas, po kojomis suvirpa žemė, akimirką į viršų šokteli uolienos, pakyla gelsvi dūmai. Dolomito siena subyra į gabalus.

Kokybė ir kokybė

Su p. Urmonu, KS generaliniu direktoriumi, kalbame ne apie sprogdinimus, o apie įmonės prioritetus, konkurencinę aplinką ir padėtį rinkoje. Prioritetai aiškūs – kokybė ir dar kartą kokybė, akcentuoja KS vadovas.Pernai 26 mln. Lt apyvartą pasiekusi įmonė 5 mln. Lt investicijų skyrė dolomito skaldos kokybei gerinti, 2012 m. tam buvo skirta 2 mln. Lt.„Visos investicijos skiriamos išgauti gerai dolomito skaldos kokybei, kuri nustatoma  ES standartais. Pagrindiniai reikalavimai – atsparumas dilimui, smūgiams, granulometrinė sudėtis, minimalus užterštumas“, – aiškina jis.Anot p. Urmono, reikalavimai aukšti ir griežti, todėl skaldos gamintojai privalo taikyti tokias technologijas, kurios leistų išgauti tinkamiausių kelių statybai savybių akmenukus – antraip kelininkų užsakymų nėra ko tikėtis.Gediminas Mozūras, KS technikos direktorius, vardija per pastaruosius penkerius metus įgyvendintus investicinius projektus.„2009 m. karjere buvo pastatyta nauja čekiška linija, našumas – 200 t per valandą, gali gaminti 9 frakcijų skaldą vienu metu. 2011 m. buvo investuota į mišinių dozavimo ir maišymo įrenginį, jį projektavo ir pastatė danų bendrovė. 2012 m. buvo visiškai rekonstruotas pirmosios technologinės linijos ketvirtasis gamybinis korpusas – senos, griozdiškos, neekonomiškos juostinių transporterių galerijos buvo demontuotos ir pakeistos kompaktiškais čekiškais transporteriais. Pernai žiemą visiškai rekonstravome trečiąjį gamybinį korpusą – visos konstrukcijos ir įrengimai, kurių mastas – maždaug kaip 4 aukštų gyvenamojo namo, buvo išmontuoti ir pastatyti nauji. Kieme griozdiškas transporterių galerijas pakeitėme naujomis, kompaktiškomis. Automatizavome pakrovimo į geležinkelio vagonus mazgą“, – pirštus lenkia jis.Didžiąją dalį pajamų įmonė uždirba vietos rinkoje, o vienintelė jos eksporto rinka – Latvija, ten nuperkama apie 5–7% KS produkcijos. Didesniais atstumais vežti dolomito skaldos neapsimoka, nes dėl transportavimo sąnaudų produktas taptų nekonkurencingas.