Jeanas Claude'as Junckeras: „Esu šiek tiek nusivylęs bankais“

Publikuota: 2014-05-14
Atnaujinta 2015-06-01 13:07
 

Europos bankai turi vykdyti savo pareigas ir kredituoti sunkumus patiriančias bendroves. Tokios nuomonės laikosi kandidatas į Europos Komisijos pirmininko postą, didžiausios ES politinės partijos – Europos liaudies partijos – narys Jeanas Claude'as Junckeras.

Jis neabejotinai yra Europos politikos veteranas, kritiką skiriantis bankams. Buvęs Liuksemburgo ministras pirmininkas ir finansų ministras, ilgametis euro grupės prezidentas 59-erių p. Junckeras šiuo metu yra Europos liaudies partijos (Krikščionių demokratų ir konservatorių partijos, kaip ir Angelos Merkel partija Vokietijoje, ir didžiausios partijos Europos Parlamente) kandidatas į Europos Komisijos pirmininko postą.

Mastrichtas

Ponas Junckeras yra susirūpinęs, kad net tokioje situacijoje, kai Europos centrinio banko (ECB) palūkanos beveik nulinės, Europos verslo įmonėms – ypač mažosioms ir vidutinėms – sunku gauti paskolą. O jei ir gauna, dažnai turi mokėti dviženkles palūkanas.Remiantis naujausiais duomenimis, paskolos verslui euro zonoje mažėja daugiau nei 3% per metus. Ponas Junckeras teigia, kad dabar atėjo laikas bankams vykdyti savo įsipareigojimus: „Manau, kad bankai turi atlikti pareigą ir atiduoti duoklę ekonomikai. Kartais jaučiuosi jais šiek tiek nusivylęs. Politikos kūrėjai deda daug pastangų, remdami bankus, tačiau bankai elgiasi netinkamai skolindami arba atsisakydami skolinti mažosioms ir vidutinėms įmonėms, todėl reikia ką nors daryti.“Tačiau ar nemanote, kad bankai tiesiog stengiasi laikytis taisyklių, kurias sukūrė politikai? „Jei Europos bankininkystės taisyklės būtų priimtos dar prieš krizę, nebūtume atsidūrę tokioje situacijoje, kokioje esame šiandien. Vis dėlto, nepaisant naujų taisyklių, manau, jog įmanoma skirti daugiau lėšų mažosioms ir vidutinėms įmonėms“, – teigia p. Junckeras.

Laikytis drausmės

Šiuo metu ES apklausose pirmauja Europos liaudies partija, bet nuo jos nedaug atsilieka socialdemokratai. Ponas Junckeras teigia, jei jis laimėtų šiuose rinkimuose ir užimtų Europos Komisijos pirmininko postą, atmestų bet kokius mėginimus sušvelninti mokestinės drausmės reikalavimus ir taip siektų atkurti ekonomikos augimą. Šį siūlymą vis labiau palaiko ir neseniai paskirti Prancūzijos ir Italijos socialdemokratų ministrai pirmininkai.„Turime laikytis mokestinės konsolidacijos. Daugiau nėra kitų būdų deficitui ir įsiskolinimams mažinti; nemanau, kad galima pasiekti tvarų augimą su netvariais viešaisiais finansais“, – aiškina p. Junckeras. Jis siūlo spręsti šią problemą, pasitelkiant jau svarstomas idėjas. Pirmiausia būtina įgyvendinti Komisijos skaitmeninę darbotvarkę, kurią sudaro 101 iniciatyva. Siekiama sukurti bendrąją skaitmeninę rinką, kuri, kaip tikisi p. Junckeras, galės konkuruoti su jau gerokai pažengusia šioje srityje Amerika. „Jei pavyks ją įgyvendinti, Europos ekonomika sulauks 250 mlrd. EUR pridėtinės vertės. Tai savo ruožtu sustiprins Europos ekonomiką ir duos atitinkamų rezultatų darbo rinkoje“, – prognozuoja jis.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tinkamas derinys

Net jei atrodo, kad Europa iš lėto atsigauna, šis atsigavimas gali būti nesubalansuotas, nes Vakarų ir Šiaurės Europos šalims sekasi geriau, o kitos šalys vis dar kovoja su deficitu ir didelėmis skolomis, todėl atsigavimas šiose šalyse bus matomas dar negreitai.Dėl to kai kurie ekonomistai įrodinėja, kad tokiose šalyse reikėtų didinti išlaidas ir taip skatinti paklausą visoje ES. Tačiau jie taip pat primena, kad tai turėtų būti daroma suderintai, nes nė viena šalis negalėtų užsikrauti ant pečių tokios naštos. Ponas Junckeras sutinka, kad bent jau euro zonos šalys turėtų daugiau tarpusavyje kalbėtis.„Tai koordinavimo ir bendradarbiavimo klausimas. Ekonominės politikos derinimą turėtų vykdyti euro grupė, o mes turėtume tikrinti, ar pagerėjimas vienoje šalyje negali dar padidinti sunkumų, kurių patiria kitos šalys “, – teigia pašnekovas.

Taigi manote, kad vis dar lieka neišspręstų koordinavimo klausimų?

„Aštuoniolikai euro zonos valstybių narių reikėtų derinti klausimus tarpusavyje, kad galėtų pasitikrinti, kuri gali išleisti daugiau, neklampindama savo šalies į dar didesnę skolą ar nedidindama šalies deficito.“

Energetinė sąjunga

Kandidatas į EK vadovus sako, kad Ukrainos krizė turėtų būti pamoka ES ir kad ES šalys pagrindiniu prioritetu turėtų laikyti energetinę nepriklausomybę: „Atėjo metas kurti tikrą energetinę sąjungą, atsižvelgiant į Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko siūlymus, kuriuos remia ir Prancūzijos prezidentas. Nepaprastai svarbu mažinti priklausomybę nuo Rusijos ir energijos tiekimą organizuoti kitaip.“ Ar krizė Ukrainoje paskatino energetinės sąjungos kūrimą?„Pirma, ką turime išmokti iš įvykių Ukrainoje, yra tai, kad Europoje turime pertvarkyti energijos tiekimą. Kai kurios šalys 100 procentų priklausomos nuo dujų ir naftos importo iš Rusijos. Esame tokioje situacijoje, kai nuo Rusijos priklausome ne tik ekonominiu ir prekybiniu, bet ir politiniu požiūriu.“ Tačiau šios skaudžios aplinkybės galbūt galėtų tapti didžiausiomis augimo ir darbo vietų kūrimo galimybėmis. „Tai paskatins naujų investicijų energetikos sektoriuje, o jos savo ruožtu didins augimą ir darbo vietų kūrimą “, – mano J. C. Junckeras.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku