Lietuviai traukiasi iš karo zonos Ukrainoje

Publikuota: 2014-05-13
Atnaujinta 2015-06-01 12:55
svg svg
Nuotrauka: Mark H. Milstein ("Bloomberg")
 

Rizika, nesiliaujant neramumams Donecke ir Luhanske, tapo per didelė, kad būtų verta tęsti verslą, svarsto lietuviai, turintys įmonių šiose apskrityse. Bet noro prekiauti šūviai neišbaidė.

„Verslo sąlygos labai sudėtingos, nes nesame apsaugoti, o pastaruoju metu pasirodė pranešimų, kad ginkluoti asmenys puldinėja krovinines mašinas, vežančias maisto produktus. Tai pavadinčiau net nebe prastomis verslui sąlygomis, o jokių sąlygų nebuvimu“, – teigia Valdas Ladavičius, Donecke turintis šakočių kepyklą.Anksčiau dirbusi šešias dienas per savaitę, dabar kepykla veikia tik vieną dieną per savaitę. Joje iš keliolikos liko dirbti 3 darbuotojai.„Pardavimas, palyginti su praėjusiais metais, sumenko net penkis kartus. Šiuo metu mano verslas nuostolingas“, – neslepia p. Ladavičius.Anot jo, kai aidi šūviai, žmonės skuba apsirūpinti pirmojo būtinumo prekėmis: arbata, cukrumi, kruopomis, makaronais, duona, o ne saldumynais. Tiesa, nuolatiniai klientai vis dar šakočių užsisako. Be to, savo kepyklos produkciją p. Ladavičius tiekia į didžiuosius prekybos tinklus, kaip „Amstor“, „Varus“ ir kt. Bet kepti nedideliais kiekiais jam neapsimoka.Pasak verslininko, produktų kainos kyla kaip ant mielių. Pavyzdžiui, per kelis mėnesius parduotuvėse gaminiai pabrango 20–30%. Brangsta ir žaliava, gerai tik tai, kad nusipirkti miltų ar kiaušinių nesunku.Ponas Ladavičius sako, kad sėdėti ir laukti, kol politinė padėtis Donecke stabilizuosis ir ekonomika vėl pradės augti, jis nelinkęs, nes tai gali trukti metų metus. Todėl ieškos kitokių veiklos būdų.Tiesa, norėjo pasinaudoti galimybe eksportuoti šakočius į Lietuvą, bet liko nusivylęs: Europos Komisija skelbia vienašališkai nutraukusi importo iš Ukrainos muitus, tačiau Lietuvos muitininkai aiškina, kad muitą privalu mokėti.„Jeigu neliktų muitų, perkelčiau kepyklą į Lvovą ir dirbčiau ne tik vietiniams, bet ir  lietuvių ar kitų ES šalių užsakymu. Kiaušiniai, darbo jėga, elektra Ukrainoje perpus pigesni negu Lietuvoje, tokia gamyba pasiteisintų“, – aiškina šakočių kepėjas.Tokią galimybę jis jau yra aptaręs su UAB „Zarasų paukštyno produktai“ atstovais.

Verslas po truputį stoja

Neramumų purtomoje Donecko srityje verslą yra įsteigę ir kiti lietuviai. Rimanto Šegždos, komercijos atašė Ukrainoje žiniomis, vienas lietuvis turi įsteigęs statybų bendrovę, įrengiančią baseinus, kitas Donecke užsiima baldų gamyba. Luhanske dirbančių lietuvių komercijos atašė sako nežinantis, jie dėl pagalbos į jį nesikreipė.„Manau, jeigu padėtis nesikeis, turintys įmones lietuviai trauksis iš kariaujančių sričių, juolab kad viena po kitos gamybą stabdo ir didžiosios pramonės kompanijos“, – prognozuoja p. Šegžda.„Group DF“ praėjusią savaitę sustabdė trąšų gamyklos „Azotas“ veiklą Luhansko srityje, baimindamasis dėl dirbančiųjų saugumo amoniako gamybą laikinai nutraukė ir  koncernas „Stirol“. Dėl suniokotų 19 bankomatų ir nusiaubtų 14 bankų skyrių veiklą Donecke yra apribojęs „PrivatBank“. „Raiffeisen“ laikinai Donecke uždarė 22 savo banko skyrius. O tai sunkina atsiskaitymus tarp įmonių.Pasak p. Šegždos, verslininkus baugina ir pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje vis dažniau skelbiama informacija apie ginkluotų plėšikų išpuolius prieš verslą.

Suaktyvėjo konsultantai

Tačiau lietuvių verslo ryšiai su Ukraina nenutrūksta. Komercijos atašė neslepia sulaukiantis prašymų iš Lietuvos rasti partnerių, kurie galėtų eksportuoti sulčių koncentratą, saulėgrąžų aliejų, medžio granules, akmens anglis.Be to, kartu su ES parama Kijevui šalyje aktyviai ėmė kurtis lietuvių konsultacinės bendrovės, turinčios patirties, kaip parengti projektus įvairiai ES paramai gauti.Pasak p. Šegždos, didesnių bėdų kol kas Ukrainoje nepatyrė šildymo katilus gaminantis „Kalvis“, parduotuvėse apstu „Vičiūnų“ prekių ženklo produkcijos, baldų salonai siūlo „Narbuto“ ir kitų lietuvių gamintojų baldų ir pan.„Ruptela“, kaip ir anksčiau, sėkmingai dirba su vietos vežėjais, „Rubineta“ prekiauja  santechnika, „Snaigė“ tiekia šaldytuvus, dirba „Grigiškių“ antrinė įmonė“, – vardija komercijos atašė. Po to, kai Rusija laikinai buvo sustabdžiusi lietuviškų pieno produktų importą, po Ukrainą žvalgėsi „Pieno žvaigždžių“ atstovai – ligi šiol šios įmonės produktų Ukrainoje nebuvo.Investicinio projekto Ukrainos vakarinėje dalyje nėra atsisakęs ir „Arvi“ koncernas, jis planuoja pastatyti kalakutų auginimo fermų, kalakutienos perdirbimo ir atliekų utilizavimo įmonių.„Tiesa, dėl nestabilios politinės padėties kurį laiką buvo įstrigęs didelės vertės Ukrainos finansų ministerijos projektas, kuriame dalyvauja „Alna“. Tačiau neabejoju, kad nauja valdžia šį projektą tęs“, – įsitikinęs p. Šegžda.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku