Lietuva urzgia prieš Europos Komisiją

Europos Komisijos (EK) diskusijos su „Gazprom“, energetikos sektoriaus analitikų požiūriu, vis labiau primena ritualinius šokius. EK delsia užbaigti Konkurencijos generalinio direktorato atliekamą antimonopolinį tyrimą ir paskelbti pareiškimą dėl pretenzijų.„Mes nežinome priežasčių, kodėl Komisija neskelbia tyrimo rezultatų“, – prieš kelias savaites VŽ sakė vienas aukštas Lietuvos valstybės pareigūnas. Lietuvos atstovai nekantrumą aiškina tuo, esą EK oficialiai suformuluotos pretenzijos padėtų šaliai derybose su „Gazprom“.„Tai, kad EK Konkurencijos direktoratas iki šiol nepriėmė šio tyrimo sprendimo, silpnina dujų tiekimo saugumą ypač tose valstybėse, kurios daugiau kaip 50% priklauso nuo dujų tiekimo iš vienintelio tiekėjo, ir daro neigiamą poveikį energetinio saugumo priemonėms įgyvendinti“, – VŽ sakė tas pats pareigūnas, pageidaujantis, kad jo pavardė nebūtų paviešinta.Anot jo, atidedamas EK sprendimo priėmimas naudingas tik Rusijai, tai yra siekis nutolinti galimų sankcijų taikymą.Antoine'as Colombanis, ES konkurencijos reikalų komisaro Joaquino Almunios atstovas spaudai, VŽ teigia ką kita: „Komisija palaiko nuolatinį ryšį su Lietuvos institucijomis, nes Lietuvos skundas yra atliekamo tyrimo dalis.“ Tačiau p. Colombanis atsisako komentuoti tyrimo eigą.Paskutinį oficialų pareiškimą p. Almunia šiuo klausimu paskelbė prieš mėnesį – balandžio 2 d. Jame darsyk sakė, kad EK tyrimas prieš „Gazprom“ nėra politizuotas. „Kaip pilietis ir politikas aš suprantu Europos energetinio saugumo problemas, tačiau (...) galiu pakartoti, ką sakėme Rusijai prieš dvejus metus: mes atliksime šį tyrimą remdamiesi tik antimonopolinių veiksmų tyrimo kriterijumi, ne kokiu nors kitu.“EK atstovė Celine Gauer dar kovo 18 d. pareiškė, esą nenorėdama tapatinti antimonopolinio tyrimo pabaigos su įvykiais Ukrainoje, EK kol kas neskelbs oficialių pretenzijų sąrašo. Ji nepaaiškino, ar bus laukiama krizės Ukrainoje pabaigos, ar laikų, kada Vakarų šalys atšauks Rusijos piliečiams ir įmonėms pritaikytas ekonomines sankcijas. Michailas Korčemkinas, konsultacinės kompanijos „East European Gas Analysis“ partneris, VŽ kelia versiją, esą EK greičiausiai tebesiunčia signalus, kad, nepaisant nepalankaus politinio konteksto, „Gazprom“ tebeturi galimybę susitarti: išvengti baudų ir mainais prisiimti įsipareigojimus laikytis naujoviškų, III ES energetikos paketo nuostatas atitinkančių verslo taisyklių rinkoje.Tačiau jeigu p. Almunia ir jo komanda įsivaizdavo, kad „Gazprom“ derybininkai ištirps sulaukę tokio gesto, smarkiai klydo. Praėjusią savaitę Rusija kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) oficialiai prieštaraudama dėl „Gazprom“ verslui ES trukdančių III energetikos paketo nuostatų reikalaujant atskirti dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo verslus.

Dantis už dantį

„Gazprom“ nuosekliai siekia, kad Europoje galėtų veikti koncerno ir antrinių jo įmonių vertikalūs verslo dariniai, kontroliuojantys visą dujų logistiką: nuo verslovių Sibire gavybos, transportavimo magistralių iki skirstomųjų tinklų su prieiga prie kiekvieno ES šalių vartotojo. III energetikos paketas vertikaliai integruotas elektros energijos, dujų verslo struktūras draudžia.„Tai psichologinio poveikio priemonė“, – Rusijos vyriausybės veiksmų potekstės neslepia Aleksejus Grivačas, Nacionalinio energetinio saugumo fondo vadovo pavaduotojas. „Šansai (Rusijos – VŽ) nedideli: ES laikysis požiūrio, kad III energetikos paketas yra išimtis iš PPO taisyklių, grindžiama nacionalinio saugumo tikslais“, – „Interfax“ žinių agentūrai sako Olga Nartova, energetikos ir konkurencijos politikos PPO sąlygomis specialistė.Ponas Korčemkinas svarsto, kad PPO neturėtų dėl „Gazprom“ interesų blokuoti tų ES teisės normų, kuriomis specialiai puoselėjama konkurencinė aplinka. „Gazprom“ tikslas yra konkurenciją siaurinti, todėl tikiuosi, kad jokie teisiniai žaidimėliai nepadės apriboti ES energetikos rinkos liberalizavimo krypties“, – sako analitikas.Tačiau nepaisant miglotos tikimybės, kad Rusijai pavyktų naudojantis PPO procedūromis ES priversti atšaukti „Gazprom“ nenaudingas III paketo nuostatas, ginčo svarstymas užims laiko. Per 60 dienų Rusijos ir ES pareigūnai mėgins išspręsti nesutarimus derybomis. Jeigu susitarti nepavyktų, PPO paskirtų arbitrų kolegiją, kuri išnagrinėtų ginčo bylą ir galėtų skirti sankcijas.„Tai mūšis remiantis principu „dantis už dantį“, – rašo interneto portalas „EurActiv“ ir primena, kad tai antrasis Rusijos šiemet PPO keltas ieškinys, skiriamas ES. Pirmuoju siekiama atšaukti ES mokesčius plienui ir trąšų gamybai naudojamam amonio nitratui.

III paketo nauda

Pono Korčemkino požiūriu, „Gazprom“ Europoje neturi daug jam priklausančios dujų perdavimo infrastruktūros. Koncernui priklauso trečdalis Baltijos šalių dujų vamzdynus valdančių įmonių akcijų, taip pat pusė magistralės „Jamal-Europa“ ruožo, kurį valdo nepriklausomas Lenkijos operatorius „Gaz-System“, taip pat dalis požeminės dujų saugyklos Haidache (Austrijoje).Tačiau labiausiai „Gazprom“ verslo plėtrą ES pančioja tai, kad III ES energetikos paketas draudžia valdyti magistralinius sausumos dujotiekius. Dėl nuostatos, užtikrinančios „trečiosios šalies prieigą“, Rusijos koncernas skundžiasi negalintis išnaudoti viso Baltijos jūra nutiesto dujotiekio „Nord Stream“ projektinio 55 mlrd. kubinių metrų per metus pajėgumo. EK priešinasi, kad planuojamo Juodosios jūros dugnu nutiesti „South Stream“ dujotiekio vamzdynai sausumoje teisiškai būtų laikomi jo tąsa, kuriai nebūtų taikomas reikalavimas užtikrinti prieigą kitiems tiekėjams.Vis dėlto trečiosios šalies prieigos taisyklė ES šalių vartotojams, p. Korčemkino nuomone, yra naudinga. „Tarkime, tai, kad „Jamal-Europa“ vamzdį Lenkijoje valdo nuo „Gazprom“ nepriklausomas operatorius, šios šalies dujų tiekėjams leidžia taikyti „virtualaus reverso“ galimybę, – sako p. Korčemkinas. – Jeigu Lenkijos tiekėjas turi sutartį su „Gazprom“, tačiau už brangesnę kainą, nei iš „Gazprom“ perka vokiečių tiekėjai, Lenkijos įmonė gali pasirašyti sutartį su Vokietijos tiekėju ir pasiimti pigiau dujų iš to paties vamzdžio.“

Šis straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".