Saugojo nuo grėblio, bet pamovė ant dalgio

Publikuota: 2014-05-10
Atnaujinta 2015-06-01 13:22
Nuotrauka: Rimanto Šilagalio
 

Vos savaitę galiojančius vadinamuosius prekybos žemės ūkio paskirties sklypais saugiklius jau planuojama keisti. Dėl to, kad įstatymas faktiškai įšaldo žemės ūkio rinką, dabar už galvų griebiasi ir patys saugiklių nuo užsieniečių invazijos į rinką reikalavę žemvaldžiai bei ūkininkai.

„Dabar galiojanti teisės akto redakcija nepasiekė jokių jos autorių deklaruotų tikslų. Tiesiog sukūrė nereikalingų ribojimų Lietuvos fiziniams ir juridiniams asmenis“, – konstatuoja Vladas Bagavičius, „Agrowill Group“ valdybos pirmininkas.Verslininkas įvardija padarinius – žemės ūkio paskirties rinkoje juntama įtampa, sklypus pirkti sunkiau, jų kaina pradeda mažėti, nes daliai potencialių pirkėjų įsigyti naujų valdų tiesiog uždrausta.Premjeras Algirdas Butkevičius sudarė darbo grupę, ji parengs teisės akto pataisas, tačiau valdininkai patį įstatymą vertina teigiamai. Stambios žemės ūkio verslo grupės (neformaliai įstatymas buvo nukreiptas ne tik prieš užsieniečius, bet ir prieš jas) poveikio nepajuto, tačiau nukentėjo mažesni ūkininkai ir žemės savininkai.

Per daug suvaržymų

„Įstatymas buvo priimamas skubiai. Žemės ūkio ministerija pateikė savo pasiūlymų, tačiau svarstant Seime jie buvo pakeisti. Politikų argumentai buvo emociniai, ne teisiniai ar ekonominiai“, – prisimena Rytis Šatkauskas, žemės ūkio viceministras, jis teiks pasiūlymų ir premjero formuojamai darbo grupei.Anot jo, teisės aktas palyginti geras, tiesiog reikia pakoreguoti kai kuriuos perteklinius reikalavimus. Dabar skubiai rengiami įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai.„Mano nuomone, paties įstatymo kardinaliai keisti nereikės, tačiau galima peržiūrėti kelis punktus, dėl kurių žemės įsigijimas per daug suvaržytas neūkininkaujantiems asmenims“, – dėsto p. Šatkauskas.Viceministras abejoja, ar verta palikti nuostatą, kad savivaldybės arba Žemės tarnyba turi išduoti leidimą pirkti sklypą. Kitas klausimas, kas turi pirmumo teisę – nuomininkas ar kaimynas, nes tikslas yra kurti kuo didesnius dirbamų plotų masyvus. Be to, neūkininkaujantis žmogus iš esmės negalės pirkti didesnio žemės ploto ir kurti naujo ūkio.„Neaišku, kaip elgtis su akcijomis. Pavyzdžiui, ar bus galima parduoti bankų, valdančių daugiau kaip 500 ha, akcijas?“ – vardija p. Šatkauskas.Pati didžiausia blogybė – pataisų kompleksas sumažino galinčių pirkti žemę skaičių ir kartu krito jos kaina.

„Agrowill“ neribos

Ponas Bagavičius sako, kad trukdo nepagrįstas ribojimas valdyti 500 ha žemės. Tai stabdo augalininkystės ūkių plėtrą. Išimtis palikta gyvulininkyste užsiimančioms įmonėms – jos gali įsigyti didesnius plotus, nei numatyta norma.„Mūsų valdomos bendrovės turi pakankamai gyvulių, kad prireikus dar galėtų pirkti žemės. Nuolat reikia įsigyti plotų, kuriuos prieš tai dirbome kelerius metus“, – teisės akto studijų išvada pasidalija p. Bagavičius ir kartu priduria, kad javus, daržoves ar sodus auginantys žmonės, kurie jau turi 500 ha, taip tiesiog praras dirbamą žemę.Nors formaliai savininkai privalės pasiūlyti ją pirkti, tačiau iš esmės plotų, kuriuos nuomoja ir dirba, stambūs ūkiai įsigyti negalės.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Paskendo popieriuose

„Kol kas niekas nevyksta, tik bendrovės skęsta popieriuose. Priėmus naują įstatymą, įvairioms institucijoms reikia pateikti daugybę pažymų ir ataskaitų. Laukiame, kokie bus šio įstatymo pakeitimai ir išaiškinimai“, – dėsto Jeronimas Kraujelis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas.Jam neaišku ir kiek karvių reikia turėti, kad galėtum valdyti daugiau kaip 500 ha. Tikslesnių naujo įstatymo išaiškinimų nėra.500 ha ir daugiau valdo 17 žemės ūkio bendrovių, asociacijos narių. Tačiau jos laiko gana daug gyvulių ir jei reikės įsigyti papildomų dirbamų plotų, bėdų nebus.Asociacija prašo notarų ir valdininkų rengti mokymus, kaip teisingai paruošti įvairius prašymus bei pažymas.„Iki šiol, norint parduoti pajų, sandorį įformindavo bendrovės administracija. Dabar jo pirkimo ir pardavimo tvarka bus tokia pat, kaip perkant žemę. Tiesiog papildomas niekam nereikalingas vargas“, – apie pokyčius pasakoja p. Kraujalis, jis neprisimena, kad nors viena bendrovė žemę būtų pardavusi užsieniečiui.„Absurdas, kai žemės plotus valdančių įmonių akcijų pardavimas prilygsta žemės sklypo pardavimui. Įstatymas atsisuko prieš Lietuvos žmonės ir jie negali savo turto parduoti už teisingą rinkos kainą. Be to, sustabdė normalių prekinių ūkių plėtrą“, – aiškina p. Bagavičius.

Šis straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku