Pagal įstatymą namai pakyla nuo žemės

Teoriškai norint įsigyti žemės plotą iki 10 ha ribojimai kur kas mažesni nei didesniems sklypams, tačiau ir tokioms valdoms nuo sausio 1 d. taikoma taisyklė, kad plotas pirmiausia turi būti pasiūlytas jį nuomojančiajam, paskui – greta dirbančiam registruotam ūkininkui.Istoriškai daugumos kaimo sodybų pastatai ir sklypai „atskirti“: žemės ūkio paskirties plotas įformintas vienais dokumentais, pastatai – kitais. Jeigu ūkininkas įsigis sklypą, ant kurio stovi namas, pastato savininkui liks galimybė tik geranoriškai susitarti su juo, kad būtų leista nuomotis ar naudotis žemės gabalėliu. Tai papildoma problema žmonėms, kurie nori pirkti sodybas kaimo turizmo verslui, šeimos poilsiui ar nedideliam ūkiui.„Ieškantieji sodybų susiduria su sunkumais, kad sodybos, siekiant atpiginti žemės reformą, buvo formuojamos kaip žemės ūkio paskirties sklypai“, – aiškina Kęstutis Kristinaitis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys, UAB korporacijos „Matininkai“ prezidentas, buvęs žemės ūkio ministras.Jis pats turi namą, stovintį ant 6,5 ha žemės ūkio paskirties sklypo, nors formaliai šis plotas turėtų būti išdalytas į miško, žemės ūkio ir namų valdas.„Jei sodybos sklypas iki 10 ha, pirkėjui nereikia patirties žemės ūkyje ar išsilavinimo, tačiau tokį plotą privaloma pasiūlyti šalia žemę dirbančiam kaimynui. Jis gali pareikšti norą pirkti sklypą, o pastatai tarsi lieka kyboti ore“, – įstatymų vingrybes aiškina p. Kristinaitis.

Laimi popierizmas

Matininkas sako, kad suvaržymai priimti negalvojant, kokios bus pasekmės kitoms ūkio šakoms ir visai rinkai. Anot jo, tvarka naudinga tik visą informaciją valdantiems biurokratams, jiems paliktos galimybės uždirbti iš griežtai reguliuojamos rinkos. Be to, ši tvarka užtikrins papildomų pajamų kelioms valstybės institucijoms, kurios ims pinigus už duomenų rinkimą bei pateikimą, registruotų laiškų ir užklausų siuntimą, jų apdorojimą.„Saugikliai priimti baiminantis užsieniečių, kurie iki priimant saugiklius, mano žiniomis, buvo nupirkę beveik 900 ha žemės. Dabar į įstatymų spąstus ir suvaržymus pateko apie milijonas Lietuvos žmonių, kurie valdo žemę arba nori ją pirkti“, – aiškina p. Kristinaitis.Matininkas sako, kad žmonės vis dėlto ras kaip apeiti įstatymus ir imsis pusiau legalių būdų. Galbūt pardavimą įformins kaip dovanojimą, slėps kainas.„Kol kas praktiškai su ribojimais nesusidūrėme, nors jie nelogiški. Mūsų, kaip agentūros, pareiga būtų padėti surinkti reikalingus dokumentus, tačiau šios paslaugos bus gana brangios, nes popierių reikės daug“, – teigia Vidmantas Andriuškevičius, Marijampolės nekilnojamojo turto agentūros direktorius.Suvalkijoje sodybos su nedideliais vieno ar kelių hektarų sklypais paklausios, nes toks plotas gali būti papildomas šeimos pajamų šaltinis.„Nesusipratimas, kai negaliu kam noriu parduoti pastatų ir šalia esančios žemės. Dabar žmogus, kuris gyvena protėvių sodyboje su keliais hektarais žemės šalia jos, negali parduoti kam nori“, – teigia Simas Gudynas, advokatų kontoros LAWIN asocijuotasis partneris.

Šis straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".