Vienišiai – ekonomikos variklis

Publikuota: 2014-05-01
Atnaujinta 2015-06-01 13:13
svg svg
Nuotrauka: "Matton" nuotr.
 

Pusė žmonių, kasdien zujančių Manhatano gatvėmis, gyvena po vieną. Ne tokiame mums tolimame Stokholme gyvenančių po vieną skaičius siekia 60 procentų. Vienišiai – tai jauni, karjeros siekiantys žmonės, nenorintys niekam aukoti savo laisvės ir savo noru apsisprendžiantys gyventi vieni.

Įtakingi užsienio leidiniai ir tinklaraščiai vienišius laiko naujuoju ekonomikos varikliu, mat jie turi pakankamai pajamų, kad galėtų vieni įpirkti būstą, o leisdami laisvalaikį ir linksmindamiesi su savo tokiais pat viengungiais draugais išleidžia gerokai daugiau negu pasiturinčios šeimos su vaikais.Žmogumi, bene geriausiai lig šiol išstudijavusiu vienišių kultūrą, galima vadinti Ericą Klinenbergą,  JAV sociologijos profesorių. Savo knygą „Gyventi vienam: neįtikėtinas populiarumas ir stebėtinas patrauklumas“ („Going Solo: The Extraordinary Rise and Surprising Appeal of Living Alone“) jis pradeda cituodamas Senąjį Testamentą:  Dievas, kurdamas pasaulį, kiekvieną savo kūrinį įvertina kaip gerą ir tik sukūręs žmogų – Adomą – pareiškia, kas negerai. „Negera žmogui būti vienam“, – taria Dievas  ir sukuria Adomui Ievą.E. Klinenbergas remiasi 1957 m. JAV Mičigano psichologijos profesorių atliktu tyrimu, kuriuo norėta išsiaiškinti amerikiečių požiūrį į vienišus, nesusituokusius asmenis. Išvados pribloškė – 80 procentų tiriamųjų tvirtino, kad žmonės, kurie pasirenka būti nesituokę, yra nesveiki, ištvirkę, neurotiški. Tad nenuostabu, kad tuomet žmonės rinkdavosi vedybas. Tokia panieka gerokai šokiruoja žiūrint iš šių dienų pozicijų.Dabar laikai gerokai pasikeitė – menkas procentas skiria nuo to, kad JAV būtų galima vadinti nesituokusiųjų tauta – tik 51 procentas suaugusiųjų šiandien anapus Atlanto yra susituokę.  O 28 procentus namų ūkių sudaro vienas žmogus. Nors  pastarasis skaičius ne toks dramatiškas, bet jis keičiasi kur kas greičiau – nuo 1960 m. amerikiečių, gyvenančių po vieną, skaičius padvigubėjo.

E. Klinenbergas vartoja labai taiklų terminą šiuolaikiniams vienišiams apibūdinti – „singleton“ (angl. single – vienas, ton – mada). Turbūt geriausiai šis apibūdinimas žinomas iš „Bridžitos Džouns dienoraščio“, kuriame nusako trisdešimtmetės moters, neturinčios širdies draugo, gyvenimo būdą ir stilių.Sociologas pabrėžia svarbiausią šiuolaikinių vienišių aspektą: tradicinė išmintis byloja, kad tie, kas gyvena po vieną, yra vieniši ir izoliuoti, dažnai – ir visuomenės atstumtieji, o šių dienų viengungiai tokį gyvenimo būdą pasirenka patys. Gyventi vienam yra madinga ir patrauklu. Jauniems profesionalams tai yra sėkmės ir išskirtinumo ženklas, būdas būti laisvam. Tam, kuris neseniai patyrė skyrybas, tai galimybė vėl kontroliuoti savo gyvenimą.
„Kyla klausimų, ar žmonija ima gyventi po vieną, nes žmonės tapo per daug orientuoti į save ir nebegali sutarti su kitu asmeniu. Svarstoma, ar gyvenimas po vieną nereiškia, kad dabartiniai suaugusieji vis negali suaugti“, – žurnalo „Fortune“ straipsnyje samprotauja E. Klinenbergas.
Anot jo, vienišių madą lemia ir individo kultas, kai asmuo jaučia daugiau įsipareigojimų sau pačiam negu šeimai ar vaikams.Genties nebereikia
Psichologijos mokslų daktarė Edita Dereškevičiūtė, UAB „Žmogaus studijų centro“ Mokymų padalinio vadovė, sako, kad vienišių gyvenimo būdo populiarėjimą pasaulyje galima paaiškinti remiantis evoliucijos psichologija.
„Žiūrint iš evoliucijos psichologijos perspektyvos, mes paveldime tuos  psichologinius mechanizmus,  kurie išsivystė kaip evoliucijos rezultatas, nes padėjo prisitaikyti ir išlikti natūralios atrankos procese. Mūsų elgesio modeliai, savybės formavosi prieš keletą milijonų metų savanoje. Tuomet mes gyvenome grupėmis – gentimis, nes grupės padėjo tenkinti mums svarbius poreikius“, – dėsto pašnekovė.
Tik gentyje žmogus buvo saugus, galėjo apsiginti nuo kitų grupių – gyvūnų ar žmonių. Tik grupėje jam pavykdavo apsirūpinti maistu.  Be to, grupėje buvo galima pajusti savo vertę ir galią, patenkinti emocinius, bendravimo, pripažinimo poreikius.„Buvimas su kitais turėtų būti mums natūralus, nes turi pagrįstą evoliucinę prasmę. Tačiau gyvenimas per keliolika pastarųjų tūkstantmečių pasikeitė – daugeliui iš mūsų nebereikia kautis dėl maisto arba aplinka nekelia fizinių grėsmių, su kuriomis reikėtų kovoti tikrąja to žodžio prasme. Mums nereikia priklausyti grupei, kad išgyventume. Atsiradus žemdirbystei ir gyvulininkystei, mes esame gerokai mažiau priklausomi nuo grupės apsirūpindami maistu, kaip ir pasistačius būstą nėra tokios baisios išorinės grėsmės. Pramonės, technikos revoliucija kuo toliau, tuo labiau daro mus savarankiškesnius, gebančius pasirūpinti savo poreikiais“, – aiškina E. Dereškevičiūtė.
Taigi, sako pašnekovė, mes patys galime užsitikrinti fiziologinių, saugumo poreikių patenkinimą, netgi bendravimo poreikį galime patenkinti nebūdami su kitais, o bendraudami mobiliaisiais telefonais, internetu.Šiek tiek skaičių
Kad sociologų kalbos apie plintančią madą gyventi po vieną neatrodytų iš piršto laužtos, pasižiūrėkime į statistiką.
JAV 28 procentus namų ūkių šiuo metu sudaro po vieną žmogų. Tai aukščiausias rodiklis per visą istoriją, jis reiškia apie 30 mln. žmonių. 18 mln. iš jų – moterys. Londone, Paryžiuje, Niujorke beveik pusėje namų ūkių skaičiuojama po vieną žmogų, Stokholme fiksuotas aukščiausias rodiklis – 60 procentų, Norvegijoje, Suomijoje, Danijoje žmonių, gyvenančių po vieną, skaičiai sukasi apie  40–45 procentų. Pasaulyje vieni iš viso gyvena 277 mln. žmonių.
Vienišių ekonominę galią taip pat puikiai iliustruoja skaičiai. 2010 m. JAV kiekvienas vienišius išleido po 34 000 USD per metus.  Tai 6500 dolerių daugiau negu susituokusios šeimos be vaikų ir 11 500 USD daugiau negu sutuoktiniai su vaikais.Ekonominė gerovė ir pajamos, kurios leidžia vienam žmogui kuo puikiausiai apsirūpinti, yra vienas svarbiausių veiksnių, kodėl gyvenimas po vieną tampa vis populiaresnis. E. Klinenbergas teigia, kad žmonės kursis vieni tada, kai tik galės tokį gyvenimo būdą įpirkti. Anot jo, gal mūsų tėvų kartai  būti vienišam reiškė nesėkmę, o dabar toks pasirinkimas suvokiamas kaip didžiausia prabanga.
Vienišių sąskaitos tuštėja greičiau ir dėl to, kad, pasak žurnalisto Ethano Watterso, jie priklauso miesto gentims. Tai artimos vienišų draugų grupės, kurios pakeičia tradicinę šeimą.
„Palyginti su susituokusiais žmonėmis, vienišiai, labiau tikėtina, pietaus ir vakarieniaus kavinėse ir restoranuose, sportuos klubuose, lankys įvairiausius kursus, dalyvaus masiniuose renginiuose ir savanoriaus“, – priduria p. Klinenbergas. O eiti linksmintis į miestą dažniausiai kainuoja daugiau negu likti namuose. Tad dauguma vienišių paneigia stereotipą  – kenčia ne nuo vienatvės, o nuo per didelės socializacijos.Pakelkite dešinę ranką
Vienišių išleidžiamų pinigų  kiekis auga taip sparčiai, kad didžiosios bendrovės ima į juos taikytis savo reklaminėse kampanijose.
Vieną kontroversiškiausių žingsnių žengė deimantų rinkoje dominuojanti „De Beers“, pristačiusi dešinės rankos žiedą (ang. right hand ring) netekėjusioms moterims. Šiuo nauju produktu ir požiūriu „De Beers“ taikosi į jaunas, dideles pajamas turinčias ir aukštus postus užimančias moteris, kurios nesiruošia tekėti, tačiau turi pakankamą sumą sąskaitoje, kad galėtų sau leisti nusipirkti žiedą su deimantu paaukštinimo, gimtadienio proga ar tiesiog šiaip sau.
„De Beers“ dešinės rankos žiedo reklamos aptariamos ne viename tinklaraštyje. Iš reklaminių plakatų žvelgia jaunos moterys, o tekstas skelbia: „Tavo kairioji ranka sako „mes“, dešinioji taria – „aš“. Tavo kairioji ranka mėgsta žvakių šviesą, o dešinioji renkasi būti dėmesio centre. Tavo kairioji ranka supa lopšį, o dešinioji valdo pasaulį.“ Ir „De Beers“, deimantų, nuo seno kalbančių apie amžiną sutuoktinių meilę, gamintoja ir prekiautoja, užbaigia: „Pasaulio moterys, pakelkite savo dešinę ranką.“Deimantų pardavėjai ne vieninteliai atkreipė dėmesį į vienišių ekonominę galią. JAV remonto ir buities reikmenų tinklas „Lowe’s“ išleido TV reklamą, kuri vaizduoja vieną moterį, atnaujinančią vonios kambarį. „Chevrolet“ paleido reklamą, kurioje netekėjusi moteris po nevykusio pasimatymo važinėjasi Malibu pakrante su drauge.
Maisto ir alkoholio prekybininkai taip pat orientuojasi į draugų grupes ir kavinėse bei restoranuose vis daugėja didelių staliukų, prie kurių gali susėsti būrys žmonių. IKEA skelbia, kad išaugo nedidelių baldų komplektų paklausa, o šie, tikėtina, skirti mažiems būstams, kuriuose įsikuria po vieną gyventoją.  Kruizinių kelionių organizatorė „Norwegian Cruise Line“  siūlo studijos tipo kajutes viengungiams keliautojams.„Verslas dar tik pradeda orientuotis į vienišius. Manau, bendrovės vienišius vis dar traktuoja kaip nišą, ne kaip daugumą. Bet jei statistika toliau keisis į tą pačią pusę, vienišiai taps dauguma. Europoje, JAV daug žmonių jau gyvena po vieną, be to, viengungių skaičius auga ir besivystančiose rinkose, tokiose kaip Kinija, Indija, Brazilija. Tai leidžia spėti, kad žmonės renkasi gyventi vieni, jei tik turi pakankamai lėšų, ir tai jiems reiškia komfortą. Jiems tai nėra bausmė – tai išsilaisvinimas“, – Davidą Eastmaną, JAV reklamos milžinės JWT generalinį direktorių, cituoja „Fortune“.Stogas vienam
Tai, kad vis daugėja po vieną gyvenančių žmonių, reiškia, kad jiems reikia ir tinkamų, vienam žmogui skirtų būstų. E. Klinenbergas rašo, kad būstai vienam gyventojui, nors ir buvo siūlomi anksčiau,  JAV visiškai įprastu dalyku tapo nuo 7-ojo dešimtmečio. Susikūrė ištisi vienišių rajonai, pavyzdžiui, Lakeview Čikagoje, The Marina District  San Franciske, Belltownas Sietle. Tai buvo bohemiškų vienišių rajonai ir gyventi po vieną staiga tapo madinga.Į turtingus vienišius  JAV dabar taikosi ir NT plėtotojai. JAV bendrovė „Related Companies“ investavo į prašmatnius, nuomai skirtus būstus ir džiaugiasi neįtikėtina sėkme, nors būsto rinka vos juda. 2011 m. gegužę „Related“ atidarė  „MiMA“ projektą, jo pavadinimas reiškia „Vidury Manhatano“ (angl. Middle of Manhattan). Tai 63 aukštų daugiabutis į vakarus nuo Times aikštės Niujorke. Pastate – 814 nuomojamų būstų, 641 iš jų  – studijos ir vieno miegamojo butai. Modernus pastatas su triukšmingu baru, teatru, sporto klubu, saulės terasomis, lauko kino teatru, bilijardo sale, trimis vakarėlių erdvėmis, SPA centru netruko sulaukti dėmesio.  Nors gyventi „MiMA“ nėra pigu – studijos kaina prasideda nuo 3600 USD per mėnesį – po pusmečio nuo atidarymo 90 procentų būstų buvo išnuomota. 65 procentai žmonių čia gyvena vieni.Vienišiai ne tik nuomojasi, bet ir įsigyja butų. Nevedę žmonės nuperka trečdalį JAV būstų. Didesnioji jų dalis – moterys. E. Klinenbergas teigia, kad dailiosios lyties atstovių finansinė sėkmė yra tik viena priežastis, kodėl jos tampa vis aktyvesnėmis būsto rinkos dalyvėmis.  Kita priežastis – jos tuokiasi kur kas vėliau. JAV pusė moterų pirmą kartą išteka sulaukusios 27-erių. Tad anksčiau moters perėjimas į suaugusiųjų pasaulį buvo vedybos, o dabar savarankiškumo žingsniu tampa nuosavo būsto įsigijimas. Niekada nesituokusiems žmonėms gyventi savo būste yra neabejotinos sėkmės ženklas.Užuomazgos Lietuvoje
Pasižvalgę po tendencijas anapus Atlanto, persikelkime į Lietuvą. Nors statistikai dar neapibendrino 2011 m. surašymo duomenų pagal namų ūkius ir šeiminę padėtį, 2001 m. Lietuvoje buvo 28,7 procento namų ūkių, kuriuos sudarė vienas žmogus. Prieš gerą dvidešimtmetį, sovietiniais metais,  skyrėsi  namų ūkių apibrėžimas (tada  nebuvo įskaičiuojami partneriai), bet, visuotinio surašymo duomenimis, vienišų asmenų buvo kur kas mažiau – 7,5 procento.
Vyrų ir moterų, niekada nesudariusių santuokos, skaičiai Lietuvoje irgi kopia į viršų – 2001 m. tokių vyrų buvo 28,3 procento, o 2011 m. – 32,2 procento. Niekada netekėjusių moterų skaičius per dešimtmetį padidėjo nuo 21,2 iki 23,5 procento.Kalbant apie studijos tipo mažus būstus, kokiuose užsienyje kuriasi viengungiai, čia tokius naujus, nesiekiančius 35 kv. m ploto leista statyti visai neseniai – prieš gerus dvejus metus. Ir lig šiol tokius savo naujai keliamuose pastatuose siūlo vos vienas kitas NT plėtotojas.
„Jau kelerius metus mažesnio ploto butai sulaukia daugiausia dėmesio. Senus tokius apskritai perka geriausiai, o nauji iki 35 kv. m butai sudaro apie penktadalį iš visų parduodamų. Tad galima daryti išvadas, jog ir Lietuvoje populiarėja gyvenimas po vieną. Pastebime, kad ir apžiūrėti būstų ateina po vieną. Lietuviai dabar daug keliauja, turi draugų užsienyje, tad pamažu perima jų gyvenimo būdą, stilių“, – dėsto Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius.Lietuvoje, ypač sostinėje, pastaraisiais metais vienas po kito dygsta nauji loftų – atnaujintų ir naujam gyvenimui prikeltų gamybinių patalpų – projektai. Pas mus, priešingai nei Vakarų šalyse, loftų tipo būstai įrengiami ne kelių šimtų kvadratinių metrų, o projektuojami ir visai mažučiai – lofto-studijos tipo. Tokie, įkurti nestandartinėse erdvėse,  dažnai – centre ar netoli jo,  turėtų būti bene patraukliausi būstai karjeros siekiantiems vienišiams. Lina Stasiukynienė, sotinėje plėtojamo projekto „Loft Town“ atstovė, patvirtina, kad pirkėjų, kurie kuriasi po vieną, sulaukia.
„Svarbu tai, kad pasikeitė jaunų pirkėjų suvokimas – anksčiau jie būstą rinkdavosi visam gyvenimui, o šiandien jauni žmonės įvertina, kad jų gyvenimas keisis, ir būstą renkasi tik tam tikram etapui, o nebe keturiasdešimčiai metų, kaip anksčiau“, – palygina ji.Kad  ir Lietuvoje vienišių kultūra ir mada po truputį plinta, pritaria ir psichologijos daktarė E. Dereškevičiūtė.
„Lietuva kuo toliau, tuo labiau artėja prie išsivysčiusių šalių, taigi ir žmonių elgesio modeliai neturėtų būti labai skirtingi“, – apibendrina pašnekovė.

Daugiau panašių straipsnių rasite „Verslo klasėje“ –  žurnale mąstantiems ir smalsiems žmonėms, kurie brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi. Prenumeruoti žurnalą galite čia.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Ukrainiečiai atsisveikino su pirmuoju nepriklausomos šalies prezidentu L. Kravčuku

Rusijos invazijos krečiama Ukraina antradienį atsisveikino su Leonidu Kravčuku, pirmuoju nepriklausomos...

Laisvalaikis
2022.05.17
Prasideda Kanų kino festivalis

Šiandien Kanuose, Prancūzijoje, prasideda 75-asis tarptautinis Kanų kino festivalis ir kino industrijai...

Laisvalaikis
2022.05.17
„Dizaino sparnai“ pradedantiesiems augins sparnus

Lietuvos kultūros tarybos (LKT) projektas „Dizaino sparnai“ pradedančiuosius kviečia teikti paraiškas...

Laisvalaikis
2022.05.17
Rusijos premjeras iš R. Tumino atėmė vyriausybinį apdovanojimą 1

Rusijos premjeras Michailas Mišustinas nurodė buvusį Maskvos Vachtangovo teatro meno vadovą režisierių Rimą...

Laisvalaikis
2022.05.17
G. Pruskus: į darbą reikia žvelgti kaip į žaidimą Premium

Gediminas Pruskus, nekilnojamojo turto paslaugų grupės „Inreal“ vadovas, šiuo metu bendrovėje integruoja...

Vadyba
2022.05.15
J. D. Haidtas: apsigavome manydami, kad užtikrinti liberaliąją demokratiją lengva Premium

„Žinau, kad niekada nebuvo aukso amžiaus, kai visi mylėjome vieni kitus ir kalbėjome ta pačia kalba“, – sako...

Laisvalaikis
2022.05.15
Karą iš slėptuvės aprašinėjantis redaktorius: labiausiai šokiruoja mažos detalės Premium

Rusijos invazija į Ukrainą smogė visiems Ukrainos pramonės sektoriams ir kol kas nepanašu, kad šalis...

Verslo aplinka
2022.05.15
Rusijos klaida: neįvertintas oro pajėgų faktorius Premium

Oro pajėgos turėjo būti vienas pagrindinių Rusijos pranašumų kariaujant prieš Ukrainą. Turėdamos daugiau kaip...

Laisvalaikis
2022.05.14
A. Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei D. Kuodytei

Penktoji Adolfo Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei Daliai Kuodytei, taip įvertinta jos „visuomeniškai...

Laisvalaikis
2022.05.14
Iššūkiai, kuriuos Lenkijai kelia nuo karo bėgantys ukrainiečiai Premium

Lenkija plačiai atvėrė savo duris nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Tačiau vietos politikai ir įvairių...

Verslo aplinka
2022.05.14
Partnerystės įstatymą parašais parėmė per 250 akademikų

Per 250 Lietuvoje ir užsienyje dirbančių mokslo daktarų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir doktorantų pasirašė...

Laisvalaikis
2022.05.13
M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ premjera – Kanuose

Mariupolio mieste, Ukrainoje, kovo pabaigoje nužudyto kino režisieriaus, kultūros antropologo Manto...

Laisvalaikis
2022.05.12
Psichiatras prof. D. Pūras: Romas Kalanta buvo apsisprendęs 4

Gegužės 15 d. minimos Romo Kalantos (1953–1972) mirties 50-osios metinės – 1972-ųjų gegužės 14 d. Kauno...

Laisvalaikis
2022.05.12
„Stiprūs kartu“ kreipėsi į policiją dėl sukčiavimo atsiradus įstaigai „Mes stiprūs kartu“

Ukrainiečiams padėti įkurta iniciatyva „Stiprūs kartu“ kaltina beveik identišku pavadinimu neseniai...

Laisvalaikis
2022.05.12
Deimantas „The Rock“ aukcione parduotas už 21 mln. Eur, bet tai ne rekordas

Ženevoje vykusiame „Christie's“ namų aukcione parduotas didžiausias kada nors aukcione pristatytas baltasis...

Laisvalaikis
2022.05.12
Internetas 3.0: kaip protokolai ateity gali pakeisti technologijų įmones Premium 2

Pernai visuomenės susidomėjimo sulaukę nekeičiamieji žetonai (NFT) atvėrė naujų būdų uždirbti skaitmeniniams...

Inovacijos
2022.05.11
Statistika: brangiausios sulaikytos Rusijos superjachtos Premium 5

Po Rusijos invazijos į Ukrainą pasipylė dešimtys pranešimų apie įšaldytas arba sulaikytas Rusijos...

Laisvalaikis
2022.05.10
Liepoja taps viena iš 2027-ųjų Europos kultūros sostinių

Paskelbta, jog Liepoja taps viena iš 2027-ųjų Europos kultūros sostinių.

Laisvalaikis
2022.05.10
V. Putino reitingai nekrenta, bet rusai nerimauja

Gegužės 9-ąją, kai Rusija švenčia Pergalės dieną, kurią Vladimiras Putinas, šalies prezidentas, įsivaizdavo...

Laisvalaikis
2022.05.09
Nematerialaus paveldo sąvadą papildė FiDi, ripka, aludarystė Biržuose ir Kupiškyje

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė devynios Lietuvos regionų tradicijos, tarp jų  –...

Laisvalaikis
2022.05.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku