Lietuva be ES būtų likusi Europos užkampis

Publikuota: 2014-05-01
Atnaujinta 2015-06-01 13:15
svg svg
Nuotrauka: Jasper Juinen („Bloomberg“)
„Verslo žinios“

Per dešimt Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) metų šalies BVP vienam gyventojui išaugo 40%. Tokio augimo šaltinis – mūsų gebėjimas mokytis, ES parama ir kreditai. Ši narystė neleido Lietuvai likti užkampiu bei suteikė daugiau saugumo, tačiau padėtis Lietuvoje būtų dar geresnė, jeigu visus minėtus pinigų srautus būtų pavykę investuoti tinkamai ir būtų atliktos struktūrinės reformos.

Gegužės 1 d. sukanka 10 metų, kai Lietuva yra visavertė ES narė. Anot ekspertų, vertinant pasiekimus, reikia atskirti du dalykus – kaip Lietuva tvarkėsi pati ir koks buvo stojimo į ES poveikis. „Lietuvos ekonomikos rezultatus per pastarąjį dešimtmetį vertinčiau patenkinamai, tačiau narystė ES, kaip, beje, ir NATO, yra vienas sėkmingiausių per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją įgyvendintų projektų. Tai neabejotinai suteikė didžiulį teigiamą postūmį šalies raidai visomis prasmėmis, – teigia Violeta Klyvienė, VU Ekonomikos fakulteto doktorantė, šiuo metu Briuselyje dirbanti ekonomikos ekspertė. – Jei ne šios narystės, daugiau nei akivaizdu – būtume Europos ekonominis užribis. O ekonomikos valdymo klaidos daugeliu atvejų buvo mūsų trumparegiškos ekonominės politikos, bet ne integracijos į ES padarinys.“ Pasak jos, viešųjų finansų, mokesčių, pensijų, valstybinių įmonių, švietimo, sveikatos, energetikos reformų rezultatai kol kas minimalūs. Neretai darome vieną žingsnį į priekį ir du atgal.Lietuvai įstojus į ES ir atsivėrus darbo bei kapitalo rinkoms, suveikė susiekiančiųjų indų dėsnis – gyventojai patraukė ten, kur galima daugiau uždirbti – į Vakarus, o pinigai pasuko link didesnės grąžos – į Lietuvą. Jie keliavo per bankus, ES paramą ir eksportą. Toli gražu nesugebėjome visų šių pinigų tinkamai investuoti. Jei tai būtų pavykę, jie sugrįžtų pas mus dar kartą kaip investicijų grąža. ES – tiek ekonominis, tiek politinis projektas.Anot p. Klyvienės, šiuolaikinė ekonomika glaudžiai susijusi su politiniais aspektais ir lūkesčių teorijomis. „Pastaroji finansų krizė puikiausiai atskleidė, kad be tvirto politinio pagrindo efektyviai reaguoti į neigiamą išorinį šoką neįmanoma. Kai neveikia rinkos, turi įsikišti politikai. Bendros ir greitos reakcijos ES, priešingai nei JAV, nebuvo, todėl JAV dabar išeina iš krizės greičiau nei ES“, – teigia p. Klyvienė. Tačiau įvertinti visą narystės ES naudą nelengva, nes tai gerokai ilgesnis nei dešimtmečio projektas, o pirmąjį dešimtmetį Lietuva ne kartą nukentėjo stengdamasi prisiderinti prie turtingųjų Vakarų. Sumažinti šiuos nuostolius turėjo ES parama. Finansų ministerijos duomenimis, Lietuva iš ES per dešimt metų sulaukė 42 mlrd. Lt. Pastaruosius penkerius metus gaudavome vidutiniškai 4–5 mlrd. Lt daugiau nei sumokėdavome. Lietuvos ekonomikai augant, mūsų įmokos irgi didėja – pernai Lietuva pervedė ES apie 1,1 mlrd. Lt.

Sparčiai mokėmės

„Galima daryti išvadą, kad ekonomikos modelis, pagrįstas investicijų augimu (ES paramos panaudojimu), duoda teigiamų rezultatų tik tada, jei investicijos efektyvios“, – monografijoje „Augimas ir iššūkiai. Lietuvos ekonomika 1990–2012 m.“ rašo ekonomistė, socialinių mokslų daktarė Margarita Starkevičiūtė. Autorė teigia, kad ES biudžeto administravimo tvarka ir jos reikalavimai panaudoti lėšas iki mechaniškai nustatytos datos skatino skirti lėšų didelės apimties projektams, paprastai susijusiems su statybų sektoriumi. Nepaprastai gausios investicijos mažai prisidėjo prie investicijų efektyvumo, iš tiesų net pristabdė investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir vadinamąjį bendrąjį gamybos veiksnių našumą (BGVN). Beje, būtent pastarasis nematerialus dydis buvo svarbiausias Lietuvos ekonomikos augimui pastarąjį dešimtmetį. „Šalies ekonomikos pertvarkos laikotarpio patirtis atskleidė, kad investicijos pačios savaime nesudaro tvaraus ekonomikos augimo prielaidų. Tinkamas gamybos augimo tempas galėjo būti išlaikyti tik tokiu atveju, jei minėtas BGVN įmonėse didėtų, t. y. jei dėl techninės pažangos įmonės sukurtų daugiau pridėtinės vertės kapitalo ir darbo vienetui, o investicijų grąža išliktų konkurencinga, palyginti su kitomis šalimis“, – teigia p. Starkevičiūtė. Kartu su ES pinigais į Lietuvą plūdo ir kreditai – šiuo metu bankų paskolų portfelis siekia 51 mlrd. Lt.„Daugiausia buvo investuojama į statybų sektorių, o tai sukėlė nekilnojamojo turto burbulą, nes statybų sektoriaus pridėtinė vertė BVP struktūroje 2008 m., palyginti su 2005 m., išaugo 167%, šis burbulas dėl finansų krizės subliūško ir paskatino akivaizdų 14,8% ekonomikos nuosmukį“, – pabrėžia p. Starkevičiūtė. Su tvaresniais pinigų srautais – eksportu ir investicijomis – Lietuvai sekėsi permainingai. Nors buvo daug kalbų, kad stojame į 500 mln. gyventojų rinką, Lietuvos eksporto į ES dalis per 10 metų nuo 67% sumažėjo iki 57%, importo iš ES dalis taip pat sumažėjo.Priešingai nei tikėtasi, eksportas pasisuko į Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) pusę – šia kryptimi jo dalis nuo 16% išaugo iki 32%. Po Rusijos krizės 1999 m. Lietuva atsigręžė į Vakarus, tačiau vėliau, NVS augant sparčiau nei ES, Lietuvos eksportas vėl pasuko į Rytus. Anot p. Klyvienės, eksportas į NVS nėra silpnumo apraiška, jį lemia rinkos artumas ir potencialas. Žinoma, šiame regione ir rizika didesnė, tačiau, anot p. Klyvienės, subalansuoto bendravimo trūksta iš abiejų pusių: valstybė irgi turėtų padėti verslui, o ne kaltinti – „mes jums sakėme“.Dar vienas srautas – tiesioginės užsienio investicijos. Šių per dešimt metų sulaukėme 25,7 mlrd. Lt, tačiau 6 mlrd. Lt iš jų – užsienio bendrovių Lietuvoje investuotas pelnas. Būtent užsienio investicijos sugeba sukurti didesnę pridėtinę vertę, todėl tokios bendrovės gali mokėti ir didesnius atlyginimus, ir visus mokesčius. „Verslo žinios“ rašė („Norint, kad pradėtų plaukti pinigai, reikia nertis iš kailio“, 2013 07 08), kad kol kas Lietuva pagal sukauptas tiesiogines užsienio investicijas vienam gyventojui tarp ES valstybių yra trečia nuo pabaigos. Lietuva iš naujųjų ES narių yra bene labiausiai nutolusi nuo kurios nors turtingos Vakarų valstybės, todėl norint privilioti investuotojų reikia stengtis labiau nei kitoms konkurentėms, o ir pati Lietuvos rinka maža.

Emigracija – sąnaudų dalis

Nuo 2004 iki 2013 m. iš Lietuvos išvyko 440.000 gyventojų, atvyko 116.000, tad bendras migracijos saldo per šį laikotarpį siekia minus 328.000 gyventojų.Tačiau vargu ar teisinga emigraciją sieti su įstojimu į ES, nes jau nuo 1994 m. kasmet iš šalies išvykdavo 20.000 daugiau gyventojų nei į ją atvykdavo.Tiesa, 2004 m., kai Lietuva įstojo į ES, neigiamas saldo išaugo iki 32.000.„Emigracija tapo šios narystės sąnaudų dalimi, kurią neabejotinai nusvėrė nauda, gauta Lietuvai įsiliejus į bendrąją rinką. Tačiau nereikėtų būti naiviems, emigracija anksčiau ar vėliau būtų užklupusi mus net tada, jei ir nebūtume įstoję į ES, – teigia p. Klyvienė. Į Lietuvą privatūs asmenys per 10 metų iš viso pervedė 26 mlrd. Lt. Beje, emigrantai į Lietuvą lyginamuoju laikotarpiu pervedė 13,7 mlrd. Lt daugiau nei privatūs asmenys iš Lietuvos.Nepaisant kai kurių klaidų, Lietuva padarė nemenką šuolį – skaičiuojant BVP lyginamosiomis kainomis vienam gyventojui nuo 2004 m. iki 2013 m., jis išaugo 41%, o jeigu skaičiuotume šalies BVP pokytį visai šaliai, gautume 31% augimą. Dešimties procentinių punktų skirtumas parodo emigracijos įtaką – tiems, kas lieka Lietuvoje, visko lieka daugiau.Ponia Klyvienė pastebi, kad Lietuvos konvergencijos procesas buvo vienas sparčiausių, tačiau gili krizė sujaukė tą šaunų paveikslą. ES parama buvo svarbus veiksnys, ypač per krizę, kai privataus sektoriaus investicijos buvo sustojusios. Paskolos – taip pat svarbus augimo veiksnys, nes taip iš esmės įgyvendinami investiciniai projektai.„Bėda buvo ta, kad bumo ar pigių pinigų laikotarpiu didžioji dalis tų investicijų buvo panaudota uždaro sektoriaus – statybų – raidai. Aišku, pasaulinė kreditų krizė padėtį pasunkino daug kartų“, – teigia p. Klyvienė.Į akis krinta keli BVP struktūros pokyčiai – dabar didesnis BVP sukuriamas prekyboje ir mažesnis – viešajame sektoriuje, nes mokesčių surinkimas atsilieka nuo BVP.Ponia Starkevičiūtė pabrėžia, kad nors ekonomika 2005–2007 m. augo, investicijos į socialines paslaugas buvo nedidelės ir Lietuva atsiliko nuo kitų ES šalių diegdama inovacijas. Nedidelis darbo našumo augimas socialinėje, valdymo sferose atspindi viešojo sektoriaus struktūrines problemas, nedidelį šių sektorių finansavimą. Padariniai dvejopi: silpnos viešosios paslaugos – dar vienas argumentas emigruoti, o kitas padarinys – iš viešojo sektoriaus išeina kvalifikuoti darbuotojai, menksta tokių paslaugų kokybė.Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku