Naujasis „Amilinos“ fabrikas kilstelės konkurenciją

„Fabrikas – naujas ir modernus, pastatytas pagal partnerių ir akcininkų „Roquette“ technologinį projektą. Jis pritaikytas tam, kad galėtų gaminti aukščiausios kokybės produktus, skirtus tiek maisto pramonei, tiek farmacijos įmonių reikmėms. Tačiau kol kas gaminti farmacijos pramonei neplanuojame“, – aiškina Mindaugas Gedvilas, AB „Amilina“ generalinis direktorius.Nors gamyba dar tik pradėta, kartu vyksta produkcijos sertifikavimas – siekiama gauti FSSC 22000, ISO9000, ISO14000, „Kosher“ ir „Haalal“ sertifikatus, nes dauguma produkcijos bus skirta eksportui.Gliukozės sirupo pardavimu užsiims „Roquette“, planuojama gliukozę tiekti Baltijos šalių, Suomijos, Švedijos, Lenkijos įmonėms.Potencialūs pirkėjai – biotechnologijų bendrovės, gliukozės sirupą naudojančios fermentų gamybai, konditerijos, saldainių, vaisvandenių, taip pat alkoholio ar techninio spirito gamintojai.Kaip pasakoja p. Gedvilas, gliukozės sirupo gamyba pradedama nuo to, kad iš krakmolo suspensijos išverdamas sirupas su fermentais, kurie skystina ir skaido krakmolą į cukrų. Taip krakmolo molekulė suskaidoma į smulkesnius molekulinius darinius iki dekstrinų, paskui iki gliukozės.Tokia suspensija, pasitelkiant membraninę filtraciją, aktyviąją anglį ir jonų mainus, išvaloma ir įgauna skaidraus bei saldaus vandens formą. Išgarinus vandenį, gaunamas galutinis produktas – gliukozės sirupas. Pagrindinės gliukozės gamybos žaliavos – kviečių krakmolas ir fermentai. Prieš pradėdama gaminti gliukozę, „Amilina“ krakmolo gamybos našumą padidino du kartus.Palyginti su natyvinio krakmolo, gliukozės verslas sukuria maždaug ketvirtadaliu didesnę pridėtinę vertę.

Paaštrins konkurenciją

Visu našumu pradėjęs veikti gliukozės fabrikas bus pajėgus patenkinti apie aštuntadalį Vidurio ir Rytų Europos poreikio. Ponas Gedvilas skaičiuoja, kad per metus bus pagaminama apie 100.000 t įvairių rūšių gliukozės sirupo, o Vidurio ir Rytų Europos poreikis, įskaičiuojant Baltijos šalis bei Skandinaviją, siekia apie 800.000 t.„Mūsų produktas kilstelės konkurenciją, bet Vidurio ir Rytų Europoje vartojimas auga sparčiai, daug sparčiau nei Vakarų Europoje, todėl realizavimo problemų nebus. Juolab kad turime stiprią produkcijos pardavėją „Roquette“, kuri pagal dydį Europoje sirupų versle dėl lyderystės varžosi su JAV milžine „Cargill“, – pabrėžia p. Gedvilas.Artimiausias gliukozės fabrikas yra pietinėje Lenkijoje. Kadangi transportuoti gliukozę brangu, į Skandinaviją, Baltijos šalis, šiaurinę Lenkiją ligi šiol ji dažniausiai buvo gabenama iš Prancūzijos ir Vokietijos.

Pradeda veikti ir plovykla

Valstybinė komisija leido eksploatuoti ir Belgijos antrinės UAB „Sitra LT“ maisto produktų logistikos terminalą – pirmąją automatizuotą maisto produktus vežančių puspriekabių plovyklą Baltijos šalyse. „Sitros“ terminalas pradeda veikti kartu su gliukozės gamyba.VŽ rašė (2013 10 25), kad transporto priemonės, į Lietuvą atvežančios aliejų, šokoladą, sulčių koncentratą ar panašius produktus, į Vakarų Europą turėdavo grįžti tuščiomis. Mūsų šalyje jų negalima išplauti, kad neliktų jokio bakterinio užterštumo, nes tokią paslaugą teikiančios bendrovės naudoja reikalavimų neatitinkančią primityvią įrangą. Terminalo statybai „Sitra LT“ iš „Amilinos“ įsigijo 1,1 ha žemės sklypą ir investavo 7 mln. Lt.Panevėžyje išplautos ir dezinfekuotos cisternos, užpildytos gliukozės sirupu, grįš į Vakarų Europą. Kokios bus gliukozės pardavimo pajamos, „Amilina“ neplanuoja. Tačiau jei gliukozės ir krakmolo gamybos įrenginiai bus naudojami visu pajėgumu, „Amilina“ apyvarta nuo 365 mln. Lt 2013 m. turėtų išaugti iki 570–600 mln. Lt 2016 m.Ponas Gedvilas primena, kad bendrovės plyno lauko investicijos į karbohidratų verslą nuo 2005 iki 2014 m. siekia 565 mln. Lt.

XXX

0,6 mlrd. Lt investicijų

AB „Amilina“ į pirmąjį krakmolo gamybos etapą, siekdama perdirbti iki 230.000 t kviečių į natyvinį krakmolą, glitimą bei pašarus, 2005–2011 m. investavo 215 mln. Lt.

Į antrąjį plėtros etapą, didindama našumą iki 460.000 t kviečių, į modifikuoto krakmolo, natyvinio krakmolo, glitimo bei pašarų gamybos didinimą, gliukozės fabriką ir bioenergetikos UAB „Lignoterma“ investavo 350 mln. Lt.
„Amilinos“ plyno lauko investicijos į karbohidratų verslą nuo 2005 iki 2014 m. siekia 565 mln. Lt.

AB „Amilina“ pardavimo pajamos*, mln. Lt

2012 m. 293

2013 m. 365,9
2014 m.** 390
* Įmonės finansiniai metai baigiasi rugsėjo 30 d.
** Prognozė
(Šaltiniai: bendrovės duomenys, VŽ).Straipsnis šiandien publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".