Verslas prisitaiko, bet ar prisitaikys biudžetas prie šešėlio

Balandžio 1 d. Lietuvoje padidėjo alkoholinių gėrimų akcizai. Labiausiai brangsta sidras ir įvairūs alkoholiniai kokteiliai. Finansų ministerijos skaičiavimais, alaus butelis vidutiniškai brangsta apie 3 ct, degtinės – 11 ct, vyno – apie 16 ct. Labiausiai brangsta alkoholio mišiniai ir kokteiliai – net 39–58 ct priklausomai nuo stiprumo.

Pasigenda subalansuotų akcizų

Sigitas Zaikauskas, „Italiana LT“ vadovas, sako, kad nuo šios savaitės pradžios įmonė nieko neparduoda, nes visi klientai, didmenininkai skubėjo užsipirkti produkcijos dar su senaisiais akcizais iki balandžio. Taip yra visuomet, kai keičiasi akcizai. Įmonės vadovas tikisi, kad vyno produktų gamintoja per balandį parduos tik pusę to, jei ne mažiau, ką parduodavo iki akcizų padidėjimo.„Netekimus planuojame kompensuoti eksportu“, – sako p. Zaikauskas.  Bendrovė prekiauja Latvijoje, kitose ES šalyse, taip pat Baltarusijoje, Rusijoje. Įmonėje dirba 70 darbuotojų, o pardavimai pernai viršijo 50 mln. Lt.„Nuo balandžio įsigalioję akcizai yra itin nesubalansuoti – vyno produktams jie užkelti labai daug, iki 50%, kitoms alkoholinių gėrimų rūšims didėja tik truputį.  Dar suprasčiau, kodėl stipriam alkoholiui, kurį labiausiai veikia šešėlis, akcizas nėra pakeltas. Tad alus, taip išeina, kad nėra alkoholis, jis padarytas šventas“, – piktinasi „Italiana LT“ vadovas.Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) duomenimis, akcizai iki šio padidėjimo 2012–2013 m. sudarė apie 14–16% mažmeninės vyno, sidro ir alaus kainos ir atitinkamai 38% ir 62% spirituoto vyno ir stipriųjų gėrimų kainos.„Italiana LT“ vadovas prognozuoja, kad produkcijos kaina padidės ne tik parduotuvėse, bet ir lauko kavinėse, kurios rengiasi sezonui.

„Tokio sidro kaina kyla, ir labai stipriai“, – sako verslininkas.

Pats akcizo mokestis vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams (pvz., sidrui), stipresniam nei 8,5 laipsnių, nuo balandžio didėja 14% – nuo 1,98 iki 2,25 Lt už litrą, tačiau silpnesniems vyno ir kitiems fermentuotiems gėrimams, pavyzdžiui, sidrui, akcizo mokestis jau didėja net 47%, nuo 0,58 Lt iki 0,85 Lt už litrą.Atitinkamai akcizas tarpiniams produktams, koks yra spirituotas vynas, iki 15 laipsnių stiprumo didėja 31%, iki 2,81 Lt už litrą, o stipresniems – 32%, iki 4 Lt/l.Alui akcizas didėja 10% – nuo 0,85 ct iki 0,935 ct už 1% alkoholio tenkančio produkto litrui.  Akcizas stipriesiems gėrimams keliamas 1%, nuo 44,16 Lt iki 44,60 Lt už gryno etilo alkoholio litrą.

Brandina naujus akcizus

Roberta Kniuipytė, tyrimų bendrovės „Euromonitor International“ (EI) vyresnioji rinkos analitikė, atkreipia dėmesį, kad naujieji akcizai paskatins pirkėjus persiorientuoti nuo silpnųjų alkoholinių gėrimų prie stipriųjų ir turės įtakos dar didesniam nelegalios alkoholio rinkos augimui šalyje.„Ekspertų vertinimais, pardavimų ištraukimas iš šešėlinės rinkos į legalią bus vienas didžiausių iššūkių artimiausioje ateityje, o politikų diskusijos apie naują akcizų pakėlimą nuo 2015 m. šią užduotį dar labiau apsunkins“, – prognozuoja p. Kniuipytė.  Daugiausia – 33% – šešėlinės rinkos teko stipriesiems alkoholiniams gėrimams, kitų gėrimų rinkos nėra stipriai veikiamos kontrabandos (apie 5% rinkos), rodo LLRI duomenys.Pasak studiją „Akcizų mokestis Lietuvoje“ parengusios UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ partnerio Dariaus Dulskio, neracionalus akcizų didinimas mažina mokesčių surinkimą ir didina šešėlinę rinką. „Viena ryškiausių akcizo didinimo pamokų, kai siekiant pagerinti mokesčių surinkimą į biudžetą 2008–2009 metais akcizas spiritiniams gėrimams buvo padidintas 37%, o į biudžetą tuomet surinkta 20% mažiau akcizų mokesčio“, – teigia p. Dulskis.Finansų ministerija informavo, kad sprendimas dėl tolesnio akcizų didinimo nėra priimtas, tačiau dėl numatomų kompensacijų per krizę nurėžtoms pensijoms akcizus alkoholiui ketinama vėl didinti nuo 2015 m. sausio. Tačiau, kad poveikis rinkai būtų mažesnis, siūloma tą didinimą išdėlioti per kelerius metus, kaip tai numatyta tabako akcizui.Ponas Zaikauskas sako, kad jei to subalansuotumo mokesčių politikoje ateityje neatsiras, tai Lietuvoje „mums nebebus ką veikti“. Kaip pavyzdį verslininkas mini Latviją, kurioje įmonė paduoda nemažai savo produkcijos, šioje šalyje mokesčiai tarp atskirų gėrimų gamintojų yra mažesni ir labiau subalansuoti nei Lietuvoje.„Visada geriau, kai tie mokesčiai išdėlioti per penkerius metus nei drastiškas vienas pakėlimas, po kurio išsibalansuoja rinka ir gamintojai. Prieš tokius pakėlimus būna gamybos šuolis, vėliau jis krenta, taip neįmanoma subalansuoti nei gamybos, nei pinigų srautų“, – pažymi p. Zaikauskas.Rimantas Šadžius, finansų ministras, anksčiau VŽ yra teigęs, kad pradedant 2015 m. per kelerius metus 35% dar padidėtų akcizas sidrui ir silpniems vynams iki 8,5 laipsnio. Degtinei – 5%, t. y. mažiau, nes tai rizikingesnė alkoholinių gėrimų grupė kontrabandos ir šešėlinės gamybos požiūriu. Taip pat yra dar siūlymas padidinti 50% akcizą alui, išskyrus mažus alaus gamintojus. Dėl to butelis alaus galėtų vidutiniškai brangti 17 ct.Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".