Prekyba su svertu atgauna populiarumą

Akcijų prekybos su skolos svertu priemonės, dėl sparčiai kilusios Lietuvos akcijų rinkos itin išpopuliarėjusios 2004–2007 m., prakeiksmu ir bemiegėmis naktimis daliai investuotojų tapo 2008 m., per finansų krizės įkarštį.Tuomet, akcijų kainoms smunkant neretai ir dviženkliais procentiniais dydžiais, investuotojams savo įkeistus vertybinius popierius tekdavo „gelbėti“ darant papildomus finansinius įnašus už įkeistas ir nuvertėjusias. Jei tokie įnašai nebuvo padaromi, akcijos būdavo automatiškai parduodamos rinkoje, taip dar padidinant akcijų kainų kritimą rinkoje.Po krizės dalis finansų tarpininkų buvo sustabdę tokių finansinių priemonių pardavimą, tačiau dabar, nuo akcijų kainų „šienapjūtės“ Vilniaus biržoje praėjus kiek daugiau nei 5 metams, vėl imasi aktyvinti šių produktų pardavimą ir didina jų prieinamumą. Teigiama, kad to priežastis – atsigaunanti rizikos priemonių paklausa rinkoje.

Pasiūlė internetu

FMĮ „Orion Securities“ klientai, susitarimo dėl finansinių priemonių kainų skirtumų (angl. contract for differences, CFD) priemone Baltijos biržose iki šiol galėję naudotis tik paraišką pateikę gyvai makleriui arba telefonu, nuo šiol tai galės daryti internetu.CFD yra išvestinė finansinė priemonė, įpareigojanti jo pardavėją pirkėjui sumokėti akcijų vertės pasikeitimą, susidarantį nuo sandorio sudarymo iki uždarymo. Jei skirtumas akcijoms atpigus yra neigiamas, jį turi padengti pirkėjas, jis tokiu atveju patiria nuostolį. Taigi, priemonė suteikia galimybę uždirbti akcijos kainai ir smunkant, ir augant.„Prekiauti CFD klientai nuo šiol galės internetu, per mūsų el. prekybos platformą. Tai daryti jie galės likvidžiausiomis Baltijos biržų įmonių akcijomis. Tokią paslaugą internetu pasiūlėme, nes pajutome, kad panašių priemonių paklausa Baltijos biržose atsigauna“, – aiškina Mindaugas Strėlis, „Orion Securities“ Kapitalo rinkų skyriaus vadovas.Pasak jo, drąsiau naudotis tokiomis priemonėmis rinkos dalyvius skatina sparčiai kylančios akcijų rinkos ir atsigavęs rizikos apetitas.„Manome, kad CFD prekyba prisidės ir prie likvidumo Baltijos biržose atsigavimo“, – kalba p. Strėlis.Kaip žinoma, CFD yra maržinis finansinis instrumentas – sandoriui sudaryti nereikia turėti visų lėšų, kurios būtų reikalingos akcijoms, dėl kurių sudaromas CFD, įsigyti. Taigi, jeigu finansų maklerio įmonė prekybai Baltijos biržose taiko 25% maržą, turint 1.000 Lt, galima įsigyti 4.000 Lt vertės CFD finansinę priemonę.„Tikimės, kad internetu siūloma CFD priemone susidomės nuo 50 iki 100 asmenų, aktyviai investuojančių Baltijos biržose. Šiuo metu turime iki 50 investuotojų, įkeitusių Baltijos biržų įmonių akcijas, t. y. besinaudojančių atpirkimo sandorių (angl. repurchase agreement, arba repo) paslauga“, – kalba p. Strėlis.Domas Klimavičius, banko „Finasta“ finansų makleris, taip pat pažymi, kad investuotojai aktyviau domisi akcijų prekyba su finansiniu svertu.„Manau, tai yra natūrali spartaus pastarojo meto akcijų rinkų kilimo pasekmė. Mes klientams CFD priemonių nesiūlome, tačiau leidžiame sudaryti vadinamuosius repo (atpirkimo) sandorius, t. y. įkeisti turimas Baltijos biržų įmonių akcijas ir investuoti toliau. Įkeitimo svoris svyruoja nuo 50% mažai likvidžioms iki 60–65% labai likvidžioms akcijoms“, – sako p. Klimavičius.Daryti vadinamuosius atpirkimo sandorius Baltijos biržų įmonių akcijomis siūlo ir „Swedbank“.

Prekyba su svertu

Saulius Lenauskas, Estijos banko LHV Finansų maklerio padalinio Lietuvoje vadovo pavaduotojas, pažymi, kad Lietuvoje daugelis finansų tarpininkų investuotojams, norintiems užstatyti akcijas, siūlo sudaryti vadinamuosius atpirkimo sandorius, tačiau pasaulyje šie sandoriai esą daugiausia sudaromi prekiaujant obligacijomis.„O mes pabandėme padaryti kiek kitaip – pasiūlėme prekybą su finansiniu svertu (angl. margin trading), nes tai yra klasikinė akcijų prekybos su skolos svertu priemonė. Kitaip tariant, likvidžiausioms Baltijos šalių biržų įmonių akcijoms esame nustatę įkeitimo koeficientus ir investuotojas savo el. sąskaitoje iš karto mato, kokį kredito limitą papildomoms akcijoms įsigyti užstatant visas portfelyje esančias akcijas jis turi. Už pasiskolintas lėšas mokamos nustatytos paskolos palūkanos“, – pažymi p. Lenauskas.Pasak jo, investuotojui naudojantis klasikine prekybos su finansiniu svertu paslauga, net nebūtina kelis kartus įkeisti akcijų kaip atpirkimo sandorio atveju, kai norima pasiskolinti kuo daugiau – esą sistema iškart sugeba atsižvelgti į bendrą portfelio sudėtį.„Galiu pasakyti, kad tokių priemonių paklausa iš tiesų atsigauna. Tiesa, dar ne iki tokio lygio, kaip buvo prieš krizę“, – sako p. Lenauskas.

Nemato paklausos

Tiesa, ne visi finansų tarpininkai mano, kad investavimo su rizika priemonių paklausa jau atsigavusi.„Mes atpirkimo sandorių paslaugų klientams, prekiaujantiems Baltijos biržose, beveik nebesiūlome. Ją pasinaudoti gali tik kai kurie išskirtiniai mūsų klientai – profesionalūs investuotojai arba privačios bankininkystės klientai“, – kalba Arvydas Jacikevičius, SEB banko Finansų rinkų departamento Finansų maklerio skyriaus vadovas.Pasak jo, SEB laikosi nuomonės, kad tokių priemonių paklausa ilgą laiką mažėjo ir dabar yra nukritusi iki visų laikų žemiausio taško.Panašiai kalba ir Justas Kučinskas, DNB banko finansų makleris. Jis teigia, kad DNB nesiūlo galimybės klientams sudaryti atpirkimo sandorių Baltijos biržų įmonių akcijomis.„Tačiau noriu pabrėžti, kad šios paslaugos atsisakėme ne iš karto po krizės, o ją išlaikėme dar kelerius metus po finansų rinkos griūties (iki 2012 m. – VŽ)“, – priduria p. Kučinskas.DNB 2012-aisiais neišvengė konfliktų su savo klientais, kai paaiškėjo, kad bankrutuojančio banko „Snoras“ akcijas DNB banke įkeitę smulkieji investuotojai liko su skolomis ir be užstato – nenorėdamas prisiimti nuostolių, bankas dar iki pranešant apie „Snoro“ nacionalizavimą nutraukė sutartis. DNB tuomet teigė norėjęs taip apsidrausti nuo nuostolių ir įstatymų nepažeidęs.DNB santykius su dalimi klientų teismuose aiškinasi ir dėl kitų struktūrizuotų finansinių produktų – su akcijomis susietų obligacijų (SASO), kurias investuotojai pirko iš banko skolintomis lėšomis.

Pasirengęs nuostoliams

Vaidas Cibas, Lietuvos banko (LB) Reguliuojamos rinkos priežiūros skyriaus viršininkas, pažymi, kad centrinis bankas nuolat seka prekybos su svertu apimtį.„Mūsų turimi istoriniai duomenys neleidžia teigti, kad prekyba su svertu smarkiai atsigauna, bet tam tikras pagyvėjimas pastaruosius dvejus metus jaučiamas“, – kalba jis.Pasak LB atstovo, neprofesionaliam investuotojui į tokius produktus investuoti labai rizikinga, nes investuotojas privalo turėti ne tik patirties ir supratimo, bet ir turi būti pasirengęs didesniems nuostoliams – tiek psichologiškai, tiek finansiškai.„Be to, pagal ES finansinių priemonių rinkų direktyvos (angl. Markets in Financial Instruments Directive, MiFID) reikalavimus, finansų tarpininkas, prieš parduodamas tokį produktą, turi įsitikinti, kad klientas suvokia riziką“, – ko gali tikėtis investuotojas, primena p. Cibas.Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".