Estai gali sau leisti daugiau nei lietuviai ar latviai

Publikuota: 2014-04-05
Atnaujinta 2015-06-01 11:58
Nuotrauka: Violetos Bubelytės ("Verslo žinios")
 

Kad pavalgytų, sumokėtų už būstą ir galėtų važinėti viešuoju transportu, šeima Vilniuje per mėnesį išleidžia mažiausiai 44% turimų pajamų, Taline tam atseikėjama gerokai mažiau – 29%, Rygoje – daugiausia – 47% nuo vidutinių pajamų, rodo AB „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto  tyrimas.

Taip pajamos pasiskirsto, kai keturių asmenų šeima visose Baltijos šalyse gyvena 70 kv. m.  nerenovuotame senos statybos nuosavame būste, ji nėra paėmusi paskolos ir nesinaudoja asmeniniu automobiliu.Jei šeima gyvena nuomojamame būste ar už jį moka paskolą, jų bendros išlaidos pagrindinėms reikmėms yra didesnės: Lietuvoje tai yra 78% (su paskola – 63%) nuo vidutinių pajamų, Latvijoje – 72% (61%), Estijoje – 52% (49%).Kitaip tariant, kai būstas nuosavas – Vilniuje šeimai lieka daugiau laisvų pinigų nei Rygoje, o kai nuomojamas – daugiau lėšų lieka šeimai Rygoje nei Vilniuje.Talino rodikliai atrodo geresni, kita vertus, ekonomistai anksčiau yra atkreipę dėmesį, kad skirtumas tarp statistikos užfiksuotų pajamų Lietuvoje ir Estijoje susidaro dėl didesnės šešėlinės ekonomikos Lietuvoje. Mūsų šalyje svaresnė dalis pajamų tiesiog nepatenka į apskaitą.

Pajamų skirtumai

„Baltijos šalių sostinėse pagrindinių išlaidų absoliuti suma yra panaši, tačiau įvertinus pajamų skirtumus matyti, kad Talino gyventojams, kurių vidutinės pajamos kur kas didesnės nei vilniečių ar rygiečių, kitoms reikmėms lieka daugiau lėšų“, – konstatuoja Odeta Bložienė, „Swedbank“ asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė.Keturių asmenų šeima (du suaugusieji, du vaikai) įskaičiavus atlyginimą ir išmokas už vaikus Taline vidutiniškai gauna 6.163 Lt grynųjų pajamų, Rygoje tokia šeima gauna 4.306 Lt, Vilniuje – 4.102 Lt.Estų padėtį pagerina  ir tai, kad Taline yra nemokamas viešasis transportas. Tiesa, už nuomojamo būsto išlaikymą šeima Taline sumoka daugiausia – net 2.087, Vilniuje vidutiniškai tokia nuoma kainuoja 1.972 Lt, Rygoje – 1.668 Lt.Išlaidos maistui instituto tyrime apskaičiuotos remiantis dietologų sudarytu optimaliu maisto produktų krepšeliu įvertinus šių produktų kainas didžiuosiuose prekybos tinkluose. Pagal šį skaičiavimo būdą, Lietuvoje būtiniausi maisto produktai šeimai atsieina mažiausiai – 996 Lt, Estijoje –1.097 Lt, Latvijoje – 1.145 Lt.Palyginti su praėjusiais metais, visose šalyse pagrindinių maisto prekių kainos ūgtelėjo 3–4%, maždaug tokia dalimi šiemet didesnis ir bendras optimalus maisto prekių krepšelis. Anot tyrimo, labiausiai per metus visose šalyse pabrango pieno produktai ir daržovės.„Labiausiai maisto produktai pabrango Rygoje – apie 4%, tačiau visoje Latvijoje euro įvedimas maisto produktų kainų augimui didelės įtakos neturėjo“, – nurodo p. Bložienė.

Taupyti sunku

Pasak p. Bložienės, prireikus maisto gyventojai gali įsigyti ir pigiau, o sutaupyti leidžiant pinigų būstui ar transportui gerokai sunkiau. Tai patvirtina ir akcijų metu gyventojų įsigytų prekių kiekiai. Apie vis augančius pardavimus su nuolaida VŽ jau rašė (2014 02 20). „Nielsen“ duomenimis, pernai Lietuvoje pardavimai per akcijas sudarė 43,3% visų maisto ir greitai vartojamų prekių pardavimų vertės. 2012 m. šis skaičius siekė 38,4%.Savo ruožtu išlaidos būstui, neįvertinus savo finansinių galimybių, pasak p. Bložienės, namų ūkiams gali tapti pernelyg didele našta.„Svarbu nebijoti priimti sprendimų, leidžiančių optimizuoti būtinąsias išlaidas, pavyzdžiui, keisti būstą į mažesnį ar senąjį išnuomoti ir persikelti kitur“, – galimybę mažinti būtinąsias išlaidas mato p. Bložienė.Anot tyrimo, kiek mažesnes išlaidas būsto išlaikymui už nuomininkus patiria tie, kurie įsigijo būstą per banką ir moka paskolą. Visgi pastebima, kad nuo sprendimo nuomą keisti paskola gyventojus labai atbaido pradinis įnašas. Jei pasirinktas būstas senos statybos name, pradinis įnašas gali siekti 25% visos sumos.„Sutaupyti tokias sumas daugeliui šeimų nelengva, ypač jei tuo pat metu tenka mokėti ir nuomą“, – sako p. Bložienė.Nors svarstoma, kad pradinį įnašą namų ūkiai galėtų sutaupyti per penkerius metus, apskaičiavus vidutines pajamas ir būtiniausias išlaidas aiškėja, tad tai padaryti galėtų tik estai, latviams ir lietuviams 5 metų vargu ar užtektų.Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku