Ekonomistas: Rusijai taikant sankcijas, mūsų verslas greit prisitaiko

Publikuota: 2014-04-04
Atnaujinta 2015-06-01 13:23
svg svg
Nuotrauka: Andrey Rudakov/Bloomberg
„Verslo žinios“

VŽ kartu su žinomais ekonomistais pristato galimus Lietuvos ekonomikos vystymosi scenarijus, priklausomai nuo Rusijos veiksmų, kurių šalis gali imtis Ukrainos krizės įkarštyje. Rytis Krušinskas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto Finansų katedros vedėjas, pastebi, kad Lietuvos verslininkai geba greit prisitaikyti prie pakitusių rinkos sąlygų, o Rusijos sankcijų tikimybę jie dažniausiai būna įvertinę.

1. Kraštutinis „kietasis“ scenarijus: visiškas eksporto į Rusiją ir importo iš Rusijos sustabdymas.

Situacija keičiasi kone kas valandą, tačiau nuo praėjusios savaitės pastebime, kad Rusijos tonas pradeda švelnėti. Tai leidžia manyti, kad tokio scenarijaus tikimybė mažai tikėtina, nebent įvyktų karinio konflikto provokacija. Tokiu atveju būtų galima tikėtis visiškai neprognozuojamų veiksmų. Nuo Maidano įvykių praėjus beveik mėnesiui pradedamos viešinti snaiperių nuotraukos. Situacija labai jautri ir įtempta, jau atsiranda pranešimų, kad Krymas pradeda nusivilti Rusijos draugyste. Neabejoju, kad informacinių provokacijų gali būti daug ir įvairių. Į tokius dalykus aštriai gali sureaguoti asmenys, priimantys sprendimus.Žvelgiant į naujausius mūsų šalies makroekonominius duomenis, matyti, kad Rusija išlieka bene svarbiausia Lietuvos prekybos partnere tiek importo, tiek eksporto srityje, todėl, Rusijai pritaikius šį scenarijų, bent laikinai mūsų šalies ekonomika sutriktų.Į Rusiją eksportuojame penktadalį savo produkcijos, tai galima manyti, kad prarastume penktadalį BVP augimo. Tokiu atveju prognozuočiau, kad BVP augimas šiais metais sulėtės iki 2%.

2. Nuosaikus scenarijus – selektyvus prekybos su Rusija ribojimas, t.y. blokuojamas tik kai kurių prekių išvežimas ir įvežimas.

Nenustebčiau, jeigu Rusija pakartotų praėjusiais metais taikytą embargą pieno produktams. Sankcijas mėsos sektoriui jau dabar stebime. Nuosaikus scenarijus yra tikėtinas, o sankcijos dažniausiai būtų taikomos maisto pramonės sektoriaus įmonėms. Rusija jau turi patirties ir žino, kaip organizuoti tokius draudimus. Tokiu atveju gali užtrukti, kol pramonė persiorientuos, kol rasime naujas rinkas. Ilgiau pritaikius tokias sankcijas tikriausiai atsitiesti pavyktų per 2-3 metus.Įmonėms, dirbančioms su Rusija, ilgalaikėje perspektyvoje derėtų stengtis diversifikuoti savo riziką ir būti mažiau priklausomoms nuo Rusijos rinkos. Trumpalaikėje perspektyvoje nieko drastiškai pakeisti nepavyks. Tikėkimės, kad karinių veiksmų proveržio nebus ir ekonominis balansas vis tiktai bus išlaikytas.

3. „Minkštasis“ scenarijus – dabartinio status quo išlaikymas, apsiribojant tik asmenų judėjimo ir sąskaitų įšaldymo priemonėmis ir dirbtinai neeskaluojant ekonominio konflikto.

Šis scenarijus tikėtinas tiek pat, kiek ir nuosaikusis. Politinės rizikos kontekste ekonominė trintis galima norint demonstruoti galią. Taip gali elgtis tiek Rusija, tiek ES, ar JAV. Šiame kontekste ir nuosaikusis, ir minkštasis ir 4 scenarijus iš dalies yra tarpusavyje susiję. Juos sujungčiau į vieną, minkštąjį scenarijų, kurio esmė – Rusija ir toliau žais katės ir pelės žaidimą. Tiesa, toną dar gali keisti tiek viena, tiek kita pusė. Matyti, kad JAV jau sušvelnino toną kalbėdama apie Ukrainos federaciją. Akivaizdu, kad šalys dabar demonstruoja savo galią. O taip elgiantis laikini ekonominiai trikdžiai gali būti panaudoti. Abejočiau, ar toks elgesys ilgalaikiame kontekste, vertinant artimiausių dviejų metų perspektyvą, būtų naudingas kuriai nors iš šalių. Tačiau tikėtina, kad siekdamos pademonstruoti savo galią, šalys gali laikinai sustabdyti eksportą arba importą.4. Natūralių procesų scenarijus – politikai nesiima jokių esminių tiesioginių ekonominių sankcijų, tačiau Rusijos ekonomika toliau smunka, šalies kredito reitingas blogėja, rublis nuvertėja, krenta Rusijos gyventojų pragyvenimo lygis ir perkamoji galia.Apie Rusijos ekonomikos lėtėjimą ir beprasidedančią krizę kalbėta jau pradėjusiais metais. Sočio olimpinės žaidynės, kurioms Rusija išleido didelius pinigus, vis dėlto efekto, kokio buvo tikėtasi, nesukėlė.Rusijos ekonomika praranda pasitikėjimą pasaulinių investuotojų akyse. Tai yra didelė, daug gamtinių išteklių turinti šalis, o praradus užsienio investuotojus, kurie taip pat kuria darbo vietas ir naujus produktus, ekonominė situacija Rusijoje prastės.Lietuvos gamintojai, eksportuojantys prekes į Rusiją, turėtų svarstyti veiklos diversifikacijos galimybes. Derėtų mažinti savo veiklos apimtis Rusijos rinkoje arba ieškoti galimybių eksportuoti kitur. Žinoma, nuvertėjant rubliui galima tikėtis pigiau nusipirkti žaliavų.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

5. Rusija stabdo visą importą iš ES šalių.

Toks scenarijus galėtų būti pritaikytas tik labai trumpą laikotarpį ir tik labai didelio karinio konflikto atveju. Stabdyti Rusijai importą tiek iš ES šalių, tiek iš JAV būtų didelė tragedija. Jeigu prasidėtų kariniai veiksmai, trumpą laiką toks scenarijus galimas, bet ne ilgiau kaip 2 savaites ar mėnesį. Priešingu atveju stotų pačios Rusijos ekonomika. Ten veikia daug pasaulinių kompanijų, riboti importą būtų netikslinga.Atsisakyti tam tikrų produktų ar prekių, kurios yra įprastos ten gyvenantiems žmonėms, būtų sunku. Jeigu Rusija ribotų importą iš ES šalių, jos galėtų imtis atsakomųjų veiksmų, tokias pat sankcijas pritaikyti Rusijai. Tokiu atveju tai visiems būtų didelis smūgis.

6. Rusija stabdo importą iš JAV.

Tokio scenarijaus tikimybė maža. Jeigu Rusija nuspręstų riboti importą iš JAV, tai tik labai trumpą laikotarpį. Prisimindama Šaltąjį karą Rusija gali greta ES statyti ir JAV, tačiau išskirtinių sankcijų šiai šaliai neturėtų taikyti.

7. Rusija stabdo ne tik tiesioginį importą iš Lietuvos ar ES, bet taip pat įeinantį per Baltarusiją ir Kazachstaną.

Labai tikėtina, kad Rusija, laikydamasi principinės pozicijos, per sienas gali neįsileisti tam tikros kilmės produktų. Tačiau verslininkai gali perkelti dalį gamybos ar ją visą į NVS šalis, tuomet Rusija negalėtų stabdyti tokio proceso.Bet kuriuo atveju Lietuvos verslininkai geba prisitaikyti prie pakitusių rinkos sąlygų. Rusija mums išlieka labai svarbus partneris, tačiau tas bendradarbiavimas susijęs su didele politine rizika. Ši dedamoji turėtų būti deramai pasverta vertinant verslo su Rusija pelningumą. Įmonės turėtų atsakyti į klausimą, ar už politinę riziką verta mokėti tokią kainą.Ekonomisto Gitano Nausėdos parengtą įžvalgą ta pačia tema galite skaityti čia.Kaip ekonominius konflikto su Rusija scenarijus vertina ekonomistas, profesorius Romas Lazutka, skaitykite čia.Nerijaus Mačiulio, AB „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, nuomonę rasite čia.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku