Diena su „Thermo Fisher Scientific Baltics“ vadovu

„Buvau tradicinis direktorius, kuris turi milijoną reikalų, bet staiga ėmiau ir visą valdymo stilių pakeičiau iš esmės“, – pasitikęs VŽ žurnalistus, su kuriais praleis visą dieną, p. Markauskas prabyla apie „Lean“ vadybą, pagal kurią įmonės veiklą organizuoja jau metus.Iškart pateikia ir dar vieną staigmeną – vienoje pažangiausių šalies įmonių išmaniosioms technologijoms, kurias dabar madinga pasitelkti organizuojant verslą, čia skirta kukli vieta. Prioritetas teikiamas elementariems, bet visiems suprantamiems dalykams.Visuose erdvaus ir šviesaus „Thermo Fisher Scientific Baltics“ (TFSB) pastato kabinetuose, kai kur – ir koridoriuje, sukabintos magnetinės lentos. Jų nupirkta už 50.000 Lt. Būtent čia, kaip paaiškina p. Algimantas, suguldytas kasdienis įmonės darbas.„Kiekviena lenta turi savo funkciją. Stengiamės viską, kas svarbu, rašyti ant lentos. Tai – greita, paprasta. Ir svarbiausia, informaciją mato visi, net iš toliau. Bet koks „Excel“ dokumentas yra sunkiai skaitomas, net ir atspausdintas. O jei lieka kompiuteryje – retas jį atsiverčia“, – apie pasikeitimus pasakoja p. Markauskas.Nuo bandymo būti strateginiame lygyje, o tuo pačiu – tampomam detalių, kai visiems reikia patarimo, pereita prie griežtos disciplinos. Penkiolikos minučių susirinkimai, prasidedantys kasdien tuo pačiu metu yra laikas, kai pagrindinių funkcijų vadovai raportuoja p. Markauskui apie padėtį. Čia paaiškėja, ar yra problemų, kurias vadovas turėtų padėti išspręsti.

Susirinkimai be kėdžių

Į vieną tokių kasdienių susirinkimų p. Markauskas pakviečia ir mus. Nedideliame, iš visų pusių lentomis apkabinėtame kabinete vienas šalia kito puslankiu sustoja pagrindiniai TFSB vadovai. Kėdžių čia nėra. Ant grindų priklijuoti lipdukai su vadovų vardais – taip prasidėjus susirinkimui iš karto matyti, kas yra išvykę ir kas juos pavaduoja.Maloniai nustembame, kad mūsų buvimas susirinkusiųjų netrikdo. Paaiškėja, kad vadovai prie svečių pratę. Jų susirikimuose ypač padaugėjo TFSB įsigijus produktus gyvybės mokslų rinkai gaminančią JAV kompaniją „Life Technologies“. Nuo šiol kiekvieną savaitę susirinkimuose dalyvauja bent keli svečiai. Technologinių klausimų aptarti šįkart atvykęs technikos vadovas iš JAV.„Today again we switch to English“ („Šiandien vėl pereisime prie anglų kalbos“ – VŽ), – kolegoms paaiškina p. Algimantas, pradėdamas susirinkimą.Svečiui iš JAV tokie susirinkimai taip pat ne naujiena, nes visoje TFSB grupėje įdiegta „Lean“ sistema.Iškart nustebina susirinkimo tempas. Vadovai, raportavę esmines naujienas, nenukrypsta į lankas, todėl maždaug dešimties vadovų pasisakymams nustatyto laiko pakanka. Nuostabu ir tai, kad griežta disciplina nesukelia jokios įtampos. Vadovai, kalbėdami apie rimtus dalykus, sugeba juos pateikti aiškiai, išgrynindami esmę.„Kalbame apie tai, kas svarbu klientui. Į padėtį žvelgiame kliento akimis. Joks skundas nepraleidžiamas. Jeigu nepristatėme produkto, kažkur užstrigo mūsų siunta, tai yra generalinio direktoriaus lygio klausimai. Žinoma, to nesprendžiu, bet tai žinau“, – p. Markauskas ir šiame susirinkime, išgirdęs apie kilusią problemą, iškart pasiteirauja, ar bus reikalinga pagalba.Lentoje rašomi svarbiausi įmonės kasdienės veiklos rodikliai. Viena pirmųjų aptariama darbuotojų sauga, aplinkosauga ir informacijos sauga. Matyti, kad paskutinis incidentas įmonėje, kai žmogus susižeidė ir kitą dieną neatėjo į darbą, buvo 2011 m. sausį. TFSB skaičiuoja, kad jau 2,5 mln. valandų dirba be nelaimingų atsitikimų. Vakar dieną neužfiksuota ir jokių potencialių pavojų, tad šioje lentos dalyje p. Markauskas prilipdo žalios spalvos magnetą.Įrašomas ir klientų lojalumo indeksas, kurį matuoja išorinė kompanija. TFSB kas savaitę išsiunčia duomenis, kokius klientus aptarnauja, o specialistai juos apklausia. Verslo praktika rodo, kad pažangiose įmonėse toks indeksas siekia 70-75 balus. Vilniuje veikiančio TFSB – 85 balai. Ponas Algimantas neslepia, kad tokie skaičiai džiugina.Tiesa, jis atvirai kalba ir apie problemas. Tą rytą raudonas magnetas prilipdomas prie produktų pristatymo rodiklių, nes viena siunta klientą pasiekė pažeista. Anot vadovo, raudoni signalai – itin vertingi, nes jie rodo, kad problemos yra fiksuojamos, taigi jos ir sprendžiamos, o tai reiškia, kad įmonė tobulėja.

Pritaikė amerikietišką modelį

Pradėjus organizuoti susirinkimus pagal „Lean“ principus, iš pradžių jie trukdavo ir ilgiau nei 15 minučių. Reikėjo laiko, kol visi pradėjo laikytis disciplinos, ateiti pasirengę. Dabar lentoje netrūksta nė vieno skaičiaus. Jeigu kažkas neturi atsakymo, kaip spręsti problemą, atsineša planą, pagal kurį ieškoma sprendimo.Iš pradžių lentoje buvo žymimi 135 rodikliai, dabar jų liko 32. Rodikliai, ties kuriais visuomet atsiranda žalias magnetas, po kurio laiko pašalinami. Įtraukiama tai, kur pasikartoja problemos.Lietuvoje „Lean“ vadyba populiarėja, tačiau dažniausiai perimamas Japonijos modelis.„Japonai siūlo pradėti nuo mažų dalykų. Jie sako, kad tuomet pradės judėti visas fundamentas ir sistema sukris į labiau optimalią struktūrą. O amerikiečiai, kurių modeliu mes vadovaujamės, įsitikinę, kad reikia pasižiūrėti iš viršaus, identifikuoti savo didžiąsias problemas ir gręžti iki dugno“, – dvi mokyklas lygina p. Markauskas.Taikyti japonų metodikos TFSB nepavyktų, nes nėra tiek laiko. Trukdo ir kultūriniai skirtumai. Japonai, kaip pastebi p. Markauskas, yra kantrūs, dėmesingi detalėms, ten niekas nesiginčija su vadovu, o pas mus, gavę nurodymą kažką daryti, darbuotojai pasiteirauja, kodėl to reikia.„Tikrasis pokytis bendrovėje atsiranda tuomet, kai prasideda „Lean“ vadyba. Geroje kompanijoje 80% skiriama vadybai ir tik 20% - įrankiams“, - pastebi p. Algimantas.TFSB, identifikavus problemą, ji sprendžiama iškart, atidėjus kitus, mažiau svarbius darbus. Pavyzdžiui, kartą per naktį įvykdytas vadinamasis „Kaizen“ projektas – kai įgyvendinami procesų optimizavimo pokyčiai, įtraukiant visų lygių darbuotojus.„Darbuotojų komanda, surinkusi ir išanalizavusi duomenis, rado efektyvų sprendimą, kaip pertvarkyti sandėlį. Per naktį siena buvo išgriauta, atlikta pertvarka“, – pasakoja p. Markauskas.

Industrinį turizmą pakeitė „Gemba“

Po rytinio susirinkimo p. Markauskas, vadovaudamasis tam tikra schema, eina į vadinamąją „Gembą“ (japoniškai – „vieta, kur kuriama vertė“).„Einu ten, kur vyksta gamybos procesai, bet tai – ne industrinis turizmas, kaip galima apibūdinti įprastą vadovų pasivaikščiojimą po gamybą ir pasikalbėjimą su žmonėmis. Šiuo atveju pasivaikščiojimas susijęs su strateginiais įmonės tikslais“, – skirtumą nurodo p. Algimantas.Pasirinkus šį įmonės valdymo būdą einamieji reikalai, kurie užimdavo visą dieną, dabar užima tik pusdienį. Taigi likusį laiką, kaip sako p. Markauskas, galima skirti strateginiams dalykams.„Visa gudrybė susijusi su tuo, kaip įmonės strategija susikabina su kasdiene veikla. Mano darbas yra šios grandies priežiūra“, – pabrėžė TFSB vadovas.Vilniaus pašonėje veikianti gamykla yra didelės korporacijos dalis ir dabar jau nepriima sprendimų, kokias rinkas atakuoti, nes didžiulis prekybos tinklas jau suformuotas. Pagrindinis įmonės darbas – į tinklą prekes pateikti laiku ir kurti naujus produktus.Į „Gembą“ p. Markauskas eina su vienu iš pavaduotojų. Mūsų apsilankymo dieną jį lydėjo Edita Aukštakalnienė, Kokybės direktorė. Apsilankome Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centre. Vienoje iš jos laboratorijų yra dirbama su kone visų gamintojų genų dauginimo (polimerazės grandininės reakcijos) įranga. Kaip paaiškina mokslininkai, bet kuriuo iš šių aparatų per keliasdešimt minučių ar valandą galima geną iš bet kokio organizmo padauginti kelis milijonus kartų. Tokiu būdų gaunamas pakankamas DNR kiekis tolimesniems tyrimams.Beje, būtent sugalvojus šį genų dauginimo metodą biotechnologijoje įvyko revoliucija, o už šio metodo sukūrimą prieš 20 metų JAV ir Kanados mokslininkams buvo skirta Nobelio premija.Organinės sintezės padalinyje, kurio duris praveriame, vyksta genų elementų sintezė.„Statybiniai blokai, iš kurių sudaryti mūsų genai, sintetinami kolbose. Klientai laboratorijose iš šitų komponentų gali susintetinti geną, kokio reikia. Geną galima gauti iš gamtos, bet galima ir pačiam susintetinti, jeigu žinai seką. Gamtos geną galima padauginti milijonus kartų naudojant reagentus“, – p. Markauskas paaiškina, kuo užsiima šio skyriaus darbuotojai.Įmonės vadovas pasirenka, kurį padalinį tądien aplankyti. TFSB Vilniuje šiuo metu turi vieną didžiausių privačių tyrimų centrų Lietuvoje, kuriame dirba 90 mokslininkų.Užsukame ir į prekių sandėlį. Čia išpakuojamos ir tikrinamos iš Kanados gautos kolonėlės, skirtos moksliniams tyrimams.Darbuotojai kruopščiai registruoja kiekvieną siuntą. Ant lentos rašoma, kiek vidutiniškai jų gaunama per dieną, taip pat nurodomas konkretus tos dienos siuntų skaičius.„Vidutinis srautas – 14 siuntų per dieną. Jeigu bus 32, vadovui akivaizdu – reikia pagalbos, o jei vieną dieną – 5, kitą – 3, bus aišku, kad kažkas atsitiko“, – apie apkrovimo valdymą kalba p. Markauskas.

Sienos – tik stiklinės

TFSB vadovo kabinetas niekuo nesiskiria nuo kitiems darbuotojams įrengtų patalpų. Šviesaus medžio baldai, kėdės, lentynos – lygiai tokios pat kaip bet kuriame kitame kabinete. Priešais darbo stalą kabo lenta, kurioje rašoma, kai užverda diskusija, reikia išgryninti problemą.Jaukumo suteikia tyliai burbuliuojantis jūrinis akvariumas, kurį p. Markauskas įsirengė iš asmeninių lėšų, dailininko Algirdo Šiekštelės paveikslas, darbuotojų vadovui jo 50-ečio proga padovanota karikatūra, įrėminta nuotrauka, kurioje prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia p. Markauskui metų vadovo apdovanojimą. Ant siauros palangės išrikiuotos figūrėlės – simboliai, parsivežti iš kelionių.„Galima pajuokauti, kad sėdžiu kaip akvariume. Visi praeinantys koridoriumi mane mato, pasimojuojame. Kartais užsuka pasivaišinti saldainiais, kurių pridėta priešais mano kabinetą“, – šypsosi p. Algimantas. Tai, pasak jo, nereiškia, kad nėra subordinacijos, suvokimo ir distancijos, kuri privaloma tarp vadovo ir pavaldinių.Dailininko Algirdo Šiekštelės, su kurio sūnumi Rimantu p. Markauskas karjeros pradžioje dirbo dar Taikomosios enzimologijos institute, paveikslą „Mūsų vidinis pasaulis“ TFSB vadovas įsigijo po menininko mirties, norėdamas paremti maitintojo netekusią šeimą.„Čia ir gražus veidas, ir velnias, ir kažkas mistiško. O štai šie du veidukai simbolizuoja meilę. Yra ir deimantas – kažkas kieto ir sunkiai keičiamo. Įdomu, kad visa tai nesudėliota į lentynėles, išbarstyta kažkaip, kažkur, iškrenta skirtingais momentais skirtingi dalykai“, – paveikslą interpretuoja p. Markauskas.

Darbas korporacijoje be komforto

Aukščiausioje bendrovės vadyboje p. Markauskas dirba daugiau kaip 20 metų, o TFSB vairą iš Viktoro Butkaus, vieno iš šios biotechnologijų kompanijos įkūrėjų, jis perėmė 2008 m., prieš tai jau ne vienerius metus dalyvavęs priimant svarbiausius sprendimus. Tačiau net ir kartu su „Fermentu“ (dabartinis TSFB) užaugusiam vadovui naujosios pareigos pateikė siurprizų.„Paaiškėjo, kad tam tikrų dalykų nežinau. Teko greit reaguoti, tvarkytis. Paskui ruošėmės įmonės pardavimo procesui. Tai buvo pakankamai dinamiška, atitraukė nuo įmonės valdymo. Integracija į didžiąją korporaciją pažėrė tiek naujovių, kad nebuvo kada planuoti – tik spėk gaudyti ir skirstyti laviną“, – pasakoja p. Markauskas.Dabar, nupirkus „Life Technologies“, vėl prasidėjo nauja integracija. Praėjusią savaitę TFSB lankėsi 130 svečių 7 skirtingose grupėse su skirtingais tikslais. Daugiau nei pusę jų teko priimti ir pačiam p. Markauskui.„Visa tai – greta kasdienio darbo. Neturime komforto būti didelės korporacijos dalimi. Tenka priimti didžiulį srautą informacijos. Mano darbo diena nesibaigia 16.30 val., kaip kai kurių darbuotojų, nes 16 val. pabunda Rytinė JAV pakrantė, vėliau – Kalifornija. Paskutinius laiškus perskaitau jau gulėdamas lovoje“, – pasakoja p. Algimantas.Kai verslas yra visame pasaulyje, įmonė dirba 24 val. per parą.Kalifornijoje žmonės keliasi 5 ryto, kad galėtų skambinti į Lietuvą darbo metu. Būna telekonferencijų, kai dalyvauja vadovai iš Kalifornijos, Kinijos. Tuomet Lietuvoje būna 2 val. nakties.„Deja, kartais tenka dirbti ir naktį. Pamiegu savaitgalį. Žinote, su amžiumi ne problema sekmadienį iki 10 val. ryto pamiegoti“, – šypsosi p. Algimantas.

Įmonė kaip maža Lietuva

Stebint vadovo dieną susidaro įspūdis, kad p. Markauskas su pavaldiniais bendrauja šiltai, dalykiškai. Tądien neteko išgirsti piktesnio žodžio ar įsakmaus komandavimo.Paklaustas, kokiam vadovavimo stiliui teikia prioritetą, p. Markauskas sako anksčiau jautęs, kad prioritetas turėtų būti skirtas plačiai minčiai ir didžiulei ambicijai. Juk neambicingas vadovas yra tiesiog nuobodus, paskui tokius žmonės pulkai su vėliavomis nežygiuoja.Geras vadovas, anot jo, turi turėti galimybę užsidėti skirtingas kepures, priklausomai nuo situacijos. Kai „gaisras“ įmonėje, tada – ne iki demokratijos, kiekvienam aiškiai pasakoma, ką daryti.„Nesu atsižegnojęs kitų stilių, reikia mokėti uždegti darbuotojus, bet pastaraisiais metais, daugiau įsigilinęs į  „Lean“ sistemą, pakankamai aukštai iškėliau kasdienės disciplinos klausimą. Man jau daugiau nei 50 metų, turėčiau būti vadovas su aiškiu, jau nusistovėjusiu braižu, bet matote – braižas keičiasi“, – sako p. Algimantas.Tačiau tos pačios išlieka vertybės, ant kurių buvo statomas „Fermentas“ ir kurios išliko gyvos atėjus naujam investuotojui. Galbūt dažniau kalbama apie 265 mln. USD, kuriuos už „Fermentą“ sumokėjo JAV investuotojai, tačiau tikroji sėkmė yra ta, kad „pavyko sudaryti sutartį su strateginiu partneriu, kuris Lietuvos potencialą mato panašiai“.Pono Markausko požiūriu, kiekviena įmonė yra maža Lietuva, mūsų šalies ekonomika sudaryta iš tų įmonių, o tos Lietuvos – labai skirtingos.Nuo vadovų priklauso, kokią Lietuvą pavyks sukurti – klestinčią, sėkmingą, su patenkintais darbuotojais, ar bus galima didžiuotis tuo, ką darome. Būtent tai, TFSB vadovo nuomone, yra patriotiškumas.„Žinoma, yra ir kita Lietuva, tokia, kokią Edmundo Jakilaičio laidoje pristatė Vilius Kaikaris. Kažkodėl visi turi rūpintis, kad jis, nusipirkęs 20.000 ha žemės Rusijoje, staiga būtų nuo kažko apsaugotas. Tai ką, Lietuva jam liepė pirkti tą žemę? Kuo čia dėti politikai? Juk jis pats priėmė sprendimą. O jeigu nenumatė, kad galimi tokie atvejai, tai čia yra jo  problema, jo kompetencijos trūkumo išraiška“, – sako p. Markauskas.Buvusiam „Fermentui“, dar būnant instituto dalimi, pagrindinė rinka buvo Sovietų Sąjunga, į kurią keliavo 90% produkcijos.„Šiandien pardavimai ten nesudaro nė procento, neinvestuojame Rusijoje, nes tai – rizikinga ir neskaidri rinka. Rusijoje yra šimtamilijoninių kontraktų, ministerijos perka reagentus visai šaliai už 30-40 mln. USD, bet mūsų tai nedomina“, – apie vertybes kalba p. Markauskas.Registrų centro duomenimis, TFSB 2012 m. gavo 230 mln. Lt pardavimo pajamų ir uždirbo 85 mln. Lt grynojo pelno.Veiklos sėkmę, anot p. Markausko, lemia ir visuomeninė orientacija. Lietuva duoda ne tik žemės lopinėlį, bet ir darbuotojus. O jeigu kai kurie iš jų nori išeiti iš darbo, neužkertamas kelias siekti karjeros kitur ar kurti savo verslą.TFSB Vilniaus padalinys, iš dalies perimdamas amerikiečių modelį, skiria lėšų paramai, įvairiems kultūriniams projektams. Po darbo čia vyksta jogos užsiėmimai, maistas įmonės valgykloje – dotuojamas ir kruopščiai gaminamas, savaitgaliais organizuojamos parkų tvarkymo ir kitokios akcijos. Daugelyje jų dalyvauja ir p. Markauskas, vienintelis iš didžiųjų „Fermento“ akcininkų po verslo pardavimo pasilikęs dirbti įmonėje.Paklaustas, ar turi pareigų namuose, p. Markauskas sako, kad žmonos Jūratės nuomone, tikriausiai – per mažai.„Visus kampus namuose sužiūri žmona. Kartais gaminu, bet dažniausiai tai darome visi kartu su dviem, jau suaugusiais sūnumis, kurie mus dažnai aplanko. Atsidarome butelį skanaus vyno, juokaujame. Tai būna puikūs penktadienio vakarai po įtemptos darbo savaitės“, – nusišypso p. Algimantas.