Ministras: daugiabučius renovuosime –negriausime ir naujų nestatysime

"Šiandien visoje Lietuvoje jau turime  447 sudarytas sutartis daugiabučių  projektavimui ir statybai, o tai reiškia, kad realūs darbai jau pradėti. Vien pastarąją  savaitę pasirašytos 27 sutartys. Iš šių  447 daugiabučių prie 93 jau stovi pastoliai.  Dar turime 722 daugiabučius, kurie pirkimus yra pradėję -  sutvarkę reikalus su bankais ir kt.", - renovacijos pažangą įvardija Valentinas Mazuronis, aplinkos ministras, šiandien sukvietęs žurnalistus į spaudos konferenciją prie Vilniaus Antakalnio mikrorajone renovuojamo daugiabučio namo.

Planus įveikia

Pono Mazuronio teigimu, šie skaičiai rodo, kad Aplinkos ministerijos (AM) planai 2014 m. renovuoti  400-500 daugiabučių greičiausiai bus įgyvendinti.  Sparčiausiai, anot jo, renovacija vyksta rajonuose, kiek lėčiau – didžiuosiuose miestuose, tačiau ir čia procesai įsibėgėja.Anot aplinkos ministro, šiuo metu prasidedant masiniam renovavimui, daugiau dėmesio reikės skirti statybų priežiūrai, kainų kontrolei."Dabartiniu etapu pagrindinis klausimas – ar iš tikrųjų suvaldysime darbų kokybę. Nes jei padarysime kokias didesnes klaidas,  diskredituosime patį renovacijos procesą", - aiškina  jis.

Stabdytų procesus

Architektų siūlymus kai kuriuos senus daugiabučius griauti, o vietoje jų statyti naujus - geriau išplanuotus, patogesnius, energiškai efektyvius  -  būstus p. Mazuronis vertina kaip  "gražią ir teisingą" teorinę idėją, kuri Lietuvos sąlygomis negali tapti alternatyva šiuo metu įgyvendinamai  renovavimo programai."Jei šią idėją kas bando siūlyti kaip alternatyvą tam, ką mes dabar darome, tai reiškia, kad visas procesas būtų stabdomas ir nieko nedaroma  dar 10 metų. Teoriniu lygiu čia viskas yra tvarkoje – ir perplanuoti reikėtų, ir virtuves didinti ir dar daug ką. Tačiau užmirštamas vienas labai svarbus dalykas -  visi šie būstai yra privatūs. Ir jei mūsų visuomenė, valstybė sutarė, kad energinio efektyvumo didinimas yra bendras visuomenės reikalas, ir  sutarė visų mūsų pinigus skirti, kad tą procesą išjudintume, kodėl visi turime mokėti už mano virtuvės perstatymą? Jūsų virtuvė, jūs ir persistatinėkite, jei to norite", - aiškina p. Mazuronis.Anot jo, teko  pasirinkti, ar skatinti dabartinę, ne visai tobulą minimalią renovaciją, kuri atneš naudos ir gyventojams, ir valstybei, arba fantazuoti ir toliau nieko nedaryti, nors  renovavimo Lietuvoje dar laukia daugiau nei 30.000 pastatų."Mes, kaip visuomenė, remiame tik energinio efektyvumo gerinimą. O jei yra individuali iniciatyva, noro ir pinigų, niekas gyventojams negali trukdyti. Tačiau to nereikia painioti su energinio efektyvumo  didinimo priemonėmis", - įsitkininęs  jis.

10 kartų brangiau

Valius Serbenta, VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) direktorius, tvirtina, kad siūlymas dalį senų daugiabučių griauti ir vietoje jų statyti naujus Lietuvoje nebūtų lengvai įgyvendinamas dėl dviejų priežasčių – nebūtų paprasta susitarti su gyventojais, kurie yra būstų savininkai, ir dėl žymiai didesnės tokių projektų kainos."Pabandykite susitarti su gyventojais ir jų turtą nupirkti, kad namą galėtumėte nugriauti ir po to pastatyti naują. Be to,  reikia skaičiuoti, kiek tai kainuotų. Atnaujinant pastatą reikia investuoti apie 400 Lt vienam kv. metrui, o nugriovus reikės utilizuoti atliekas, suprojektuoti, pastatyti naują namą – investicijų, matyt, reikėtų bent 10 kartų daugiau ", - sako p. Serbenta.Daiva Matonienė, už renovavimą atsakinga aplinkos viceministrė, pastebi, kad  gyventojams turi būti palikta galimybė tobulinti būstą, tai jų pasirinkimas." Kauno m. savivaldybė ėmėsi tokio projekto - iškėlė 20 butų gyventojais, jai pavyko su jais susitarti. Viskas čia tvarkoje, tegu tai vyksta, gal ir daugiau tokių namų atsiras. Kita vertus, yra namų "lavonų" arba labai prasto išplanavimo, ir jei yra tokia idėja, nereikia tos idėjos žudyti", - aiškina viceministrė.

1,2 mlrd. Lt

Anot p. Matonienės, ateinančiais metais numatytos dvi pagrindinės renovavimo kryptys –tęsiamas daugiabučių renovavimas, siūlant ir galimybę atnaujinti juos kvartalais, bei viešųjų pastatų renovavimas."Žvelgiant į perspektyvą, reikėtų daugiau galvoti apie kvartalinę daugiabučių renovacija.  Turime Lietuvoje sukurti keletą alternatyvių modelių, jų galėtų būti 4 ar 5, kurie būtų patrauklūs gyventojams ir galėtų būti įgyvendinami. Kitas akcentas – viešosios paskirties pastatai, AM siekia, kad  tam būtų skiriamos lėšos iš 2014-2020 m. finansinės perspektyvos lėšų. Jos Lietuvą pasieks 2015 m.", - nurodo p. Matonienė.Anot p. Mazuronio, planuojama, kad daugiabučių ir savivaldybėms priklausančių viešųjų pastatų – mokyklų, darželių, ligoninių ir kt. renovacijai planuojama skirti apie 1,2 mlrd. Lt 2014-2020 m. ES paramos lėšų, šiuos projektus administruos AM.  Dar 375 mln. Lt planuojama skirti valstybės valdomų viešųjų pastatų atnaujinimui, už tai atsako ir lėšas administruoja Energetikos ministerija.