Verslas laukia atvykėlių iš užsienio arba pats suka į Vakarus

Publikuota: 2014-04-28
Atnaujinta 2015-06-01 13:08
svg svg
Nuotrauka: Juditos Grigelytės ("Verslo žinios")
 

Alytaus apskrities stipriosios pusės – pramonės koncentracija Alytuje ir išplėtotos turizmo ir sveikatinimo paslaugos Druskininkuose. Varėna ir Lazdijai, nors čia vidutinių ar stambių įmonių kaip ir nėra, irgi turi susikūrę verslo specifiką – čia vyrauja miško gėrybių supirkimas, vis stipriau veikia žemės ūkio sektorius. Vis dėlto didesnius verslo atsigavimo lūkesčius temdo esminis dalykas – stipriai mažėjantis gyventojų skaičius.

Regionas turi aiškius lyderius – Alytų ir Druskininkus, o Varėnoje ir Lazdijuose ekonominis gyvenimas vangesnis. Alytaus apskrityje sukuriama apie 3,5% Lietuvos BVP, panašiai kaip Marijampolės ir Utenos apskrityse. Vienam gyventojui tenkantis BVP auga, nors atsilieka nuo šalies vidurkio.„Alytus – pramonės miestas. Didžiąją pramonės dalį sudaro medienos ir medienos gaminių, šaldytuvų, baldų, gėrimų, metalo, tekstilės dirbinių gamyba. Įmonių skaičiumi dominuoja didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės. Daugumos eksportuotojų – baldų gamintojų, siuvimo įmonių – nuotaikos optimistinės, šiemet prognozuojamas pardavimų augimas, geriau išnaudojamas gamybos pajėgumas, didėja naujų investicijų poreikis“, – padėtį regione komentuoja Marius Kietis, „Danske Bank“  Prekybos finansavimo ir lėšų valdymo departamento direktorius, l. e. p. Alytaus klientų aptarnavimo centro direktorius.Alytaus apskrities ekonominis augimas pagrįstas daugiausia eksporto plėtra – į užsienį išvežama per 60% pagamintos produkcijos, daugiausia į Vokietiją, Latviją, Lenkiją, Rusiją, Didžiąją Britaniją ir Ukrainą. Esminę įtaką tolesnei plėtrai turės eksporto rinkų ekonominė padėtis.

Vartojimas atsigauna

Šalies mastu įmonių pradelsti įsipareigojimai 2013 m. beveik nepakito ir išliko ties 4,8 mlrd. Lt riba, o Alytaus regione, kuriam tenka tik 2% šios sumos, pradelstų įsipareigojimų sumažėjo 13%. Labiausiai skolos augo paslaugų (83%) ir prekybos (34%) sektoriuose, tačiau šį augimą atsvėrė sumažėjusios skolos statybų (–50%) ir žemės ūkio sektoriuose (–44%). O viešbučių ir restoranų bei nekilnojamojo turto (NT) sektoriuose pradelstų įsipareigojimų lygis išliko beveik nepakitęs.„Pernai Alytaus regione buvo įregistruotas 371 naujas verslo subjekto turto areštas, arba 6% daugiau nei ankstesniais metais, tačiau areštuoto turto suma 2013 m. pabaigoje buvo 7% mažesnė nei 2012 m.Pastebime, kad didžiausias areštuoto turto sumos pokytis (-64%) buvo Alytaus rajono savivaldybėje, čia areštuoto turto sumažėjo nuo 6,8 mln. Lt iki 2,4 mln. Lt. Vis dėlto vienareikšmiškai tokio sumažėjimo vertinti kaip pozityvaus rodiklio negalima, nes jį iš dalies lėmė bankrotai ar restruktūrizacija apdirbamojoje pramonėje ir viešbučių bei restoranų veikloje, todėl areštai buvo išregistruoti“, – aiškina Rasa Maskeliūnienė, kreditų biuro „Creditinfo“ vyriausioji kredito analitikė.Beje, viešbučiai ir restoranai figūruoja ir tarp bankrutavusių įmonių.„Daugiausia bankrotų pernai teko verslo šakoms, stipriai priklausomoms nuo vartotojų perkamosios galios (prekybai, transportui, viešbučiams). Pastaruoju metu vartotojų perkamoji galia jau rodo atsigavimo ženklų, tačiau žmonės ilgą laiką buvo linkę taupyti, ribojo išlaidas, o tai smarkiai atsiliepė  prekyba, viešbučių ir restoranų veikla besiverčiančioms įmonėms. Šiuo metu jaučiamas vartojimo atsigavimas turėtų pagerinti ir minėtų verslo šakų veiklos perspektyvas“, – nurodo p. Maskeliūnienė.

Trūksta darbuotojų

Per pastaruosius 10 metų Alytaus miesto gyventojų skaičius sumažėjo beveik 20% – tai stipriai jaučiasi tiek darbo jėgos pasiūlai, tiek vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms. Naujų prekybos centrų, parduotuvių statybos poreikio nėra. Kita vertus, įmonių, prekiaujančių statybinėmis medžiagomis ir apdailos prekėmis, pardavimai po krizės šiek tiek auga.„Šventiniais laikotarpiais jaučiamas grįžusių emigrantų poveikis: banke padidėja GBP ir NOK valiutų  keitimas, kavinėse – lankytojų srautas“, – atkreipia dėmesį „Danske Bank“ atstovas.Kad ir kokią finansinę pagalbą emigrantai teiktų čia likusiems artimiesiems, tai, ko gero, vis tiek nepakeis prarastų darbo rankų, kas ir yra vienas iš svarbiausių verslo plėtros stabdys. Nors statistinis nedarbo lygis aukštas, darbuotojų čia sunku rasti. Lietuvos darbo biržos duomenimis, vidutinis 2013 m. nedarbo lygis apskrityje (15%) viršijo šalies vidurkį (10,9%).Į Europos šalis krovinius vežanti Druskininkų UAB „Dirvintos transportas“ šiuo metu yra įdarbinusi apie 30 vairuotojų, tačiau įmonės vadovas sako, kad ateityje įdarbinant daugiau darbuotojų gali kilti problemų. Įmonėje vairuotojais dirba druskininkiečiai ir aplinkinių miestų gyventojai. Kai bendrovei trūko darbuotojų, mėginta įdarbinti baltarusių, tačiau paaiškėjo, kad užsieniečiai ne darbo ieškojo, o vizų norėjo.„Jaunų vairuotojų bendrovėje dirba mažai. Didžioji dalis vairuotojų – apie 60 metų. Po 5–10 metų gali kilti darbuotojų stokos problemų“, – mano Arūnas Lukšys, bendrovės direktorius.Samdos problemų regione mato ir kiti verslininkai. Štai Valdas Trinkūnas, „SPA Vilnius“ valdybos pirmininkas, teigia, kad Anykščiuose, kuriuose gyventojų yra trečdaliu mažiau, darbuotojų rasti buvo kur kas lengviau nei Druskininkuose.„Pretendentų į darbą buvo net 750: po dešimt į vieną vietą. Jei būtume ieškoję tokio darbuotojų skaičiaus, tarkim, Druskininkuose, kažin ar būtume sulaukę bent pusantro šimto kandidatų“, – teigė jis (VŽ 2014 04 03).

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Suka į Vakarus

Regione veikia nemažai tarptautinio krovinių vežimo ir ekspedijavimo veikla užsiimančių bendrovių. Rusijos kryptimi vežančios įmonės jaučia ryškų gabenimo kainų kritimą ir neaiškumą dėl tolesnio įvykių scenarijaus. Dėl į Vakarus krovinius vežančių vežėjų pasiūlos didėjimo tikėtina, kad ilgesniam laikotarpiui kainas gali sumažinti ir Lietuvos–Vakarų Europos–Lietuvos kryptimis vežančios įmonės. Stabiliau jaučiasi vien Vakarų Europoje krovinius vežančios įmonės, bet norint naujoms bendrovėms patekti į šias rinkas reikia ilgalaikio įdirbio.„Anksčiau krovinius veždavome į Baltijos šalis, Vokietiją, Rusiją. Dabar atsinaujinome automobilių parką ir vežame krovinius į Europą. Bendraujame su klientais iš Rusijos, tačiau kol kas jie negali pasiūlyti vežti savo krovinių. Jei padėtis pasikeis, esame pasiruošę padidinti vilkikų skaičių“, – pasakoja „Dirvintos transporto“ vadovas.Įtemptos padėties Ukrainoje ir Rusijoje įtaką jau pajuto ir tie alytiškiai, kurie į Rytus krovinių neveža, mat  mažėjant darbo auga konkurencija ir dėl krovinių gabenimo į Europą.„Kritus kainoms, atsisakome tolimų maršrutų į Pietų Europą, nors anksčiau mėgindavome pasiekti net Gruziją. Apskaičiavome, kad pelningiausia krovinius vežti į Lenkiją, nes ji arti. Tačiau didesnio krovinių srauto į šią valstybę nėra“, – aiškina Rimas Raščius, UAB „Vilktukas“ savininkas.

Perspektyvų yra

Nors Dzūkijos regione daugiausia verslo sutelkta Alytuje, tačiau savo specifiką jau yra susikūrę ir kiti rajonai. Ponas Kietis nurodo, kad Druskininkai sėkmingai  išlaiko modernaus, ištisus metus  turistų pritraukiančio kurorto statusą, čia puikiai išplėtota apgyvendinimo, sveikatingumo, maitinimo paslaugų, konferencijų turizmo infrastruktūra.„Varėnoje tradiciškai veikia miško gėrybių supirkimu, perdirbimu ir prekyba besiverčiančios įmonės. Darbuotojų paklausa per sezoną stipriai išauga. Lazdijuose vyrauja didmenine ir mažmenine prekyba, mašinų remonto veikla užsiimančios nedidelės įmonės. Varėnoje ir Lazdijuose beveik nesikuria naujų vidutinių ar didesnių įmonių, kita vertus, yra ilgametę istoriją turinčių bendrovių, sėkmingai pergyvenusių krizę ir investuojančių į plėtrą“, – sako „Danske Bank“ atstovas.Šį regioną atranda vis daugiau užsienio investuotojų. Pavyzdžiui, Alytuje šiais metais veiklą pradėjo pagalvių, antklodžių ir namų tekstilės gamintojai iš Kinijos „Featherland“. Didžiąją dalį produkcijos į Skandinaviją eksportuojančiai įmonei buvo svarbu ne tik tai, kad Alytuje yra daug tekstilės gamybą išmanančių specialistų, bet ir tai, kad miestas įsikūręs arti eksporto rinkų, todėl galima greitai ir už konkurencingą kainą importuoti žaliavas, eksportuoti gaminius.Intensyvėjantis gyvenimas, naujų įmonių kūrimasis, investicijų pritraukimas regiono perspektyvas leidžia vertinti optimistiškai.Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku