Valstybės valdomose įmonėse – daugiau skolinto kapitalo

Publikuota: 2014-04-27
Atnaujinta 2015-06-01 13:12
svg svg
Nuotrauka: Algimanto Kalvaičio ("Verslo žinių")
„Verslo žinios“

Valstybės valdomų įmonių rezultatai pastebimai pagerėjo, tačiau jų kuriama nauda akcininkams dar atsilieka nuo panašią veiklą vykdančių užsienio bendrovių, o ir Vyriausybės keliamų tikslų.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad valstybės valdomų įmonių (VVĮ) veiklos rodikliai pagerėtų, jeigu jų valdybose, o ne nominaliose stebėtojų tarybose dirbtų daugiau verslo patirtį turinčių nepriklausomų narių, o jų veikla būtų labiau finansuojama šiuo metu pigiomis skolintomis lėšomis nei mokesčių mokėtojų pinigais.Preliminariais, neaudituotais duomenimis, 137 VVĮ veikla pernai buvo 11,9% pelningesnė nei 2012 m. – įmonės, be turto ir žaliavų mokesčių, uždirbo 484 mln. Lt grynojo pelno.Daugiausia iš VVĮ 2013 m. uždirbo UAB „Lietuvos energija“ (LE), gavusi 117 mln. Lt grynojo pelno. AB „Lietuvos geležinkelių“ (LG) grynasis pelnas 2013 m. buvo 104,4 mln. Lt.„Jei nebus priimti Vyriausybės sprendimai dėl mokėtinų dividendų sumažinimo, ši įmonė labiausiai prisidės prie biudžeto sumokėdama 77 mln. Lt“, – skaičiuoja Marius Barys, VVĮ ataskaitą parengusio Valdymo koordinavimo centro (VKC) l. e. p. vadovas.

Pelno daugiau, naudos mažoka

Nors Evaldas Gustas, ūkio ministras, džiaugiasi, kad, pavyzdžiui, pelninga LE veikla po trejų metų nuostolingos veiklos lėmė geresnius tiek energetikos sektoriaus, tiek ir viso valstybės valdomų įmonių portfelio rezultatus, VKC palyginamoji analizė rodo, kad VVĮ teikiama finansinė nauda valstybei ir mokesčių mokėtojams dar atsilieka nuo Vyriausybės iškelto 5% tikslo 2013–2015 m. ir analogiškų įmonių užsienyje.„Atlikta palyginamoji Lietuvos energetikos ir susisiekimo sektorių įmonių analizė su panašiomis užsienio įmonėmis atskleidė, kad Lietuvos energetikos ir susisiekimo VVĮ nuosavo kapitalo grąža yra 2–3 kartus mažesnė nei palyginamųjų įmonių, labiausiai dėl sąlyginai žemo turto apyvartumo rodiklio“, – teigia p. Barys.2013 m. VVĮ portfelio nuosavo kapitalo grąža siekė 2,6% ir buvo 0,2 procentinio punkto didesnė nei 2012 m. pabaigoje. Nuosavo kapitalo grąža per metus augo visuose VVĮ sektoriuose, išskyrus susisiekimo sritį.Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, pažymi, kad praėjusių metų Lietuvos VVĮ rezultatai gerėjo ir atspindi toliau gerėjusias makroekonomines tendencijas. Tačiau jis kartoja, kad viena iš nuosavo kapitalo grąžos rodiklio priežasčių išlieka ta, kad VVĮ beveik nenaudoja finansinio sverto.„Pernai VVĮ portfelio skolinto ir nuosavo kapitalo santykis didėjo, tačiau vis dar sudarė tik 14,4% – maždaug 5 kartus mažiau nei privataus sektoriaus įmonėse. Kai kurios VVĮ šioje srityje siekia pažangos, pavyzdžiui, „Lietuvos energijos“ patvirtintoje strategijoje yra planuojama daugiau remtis ne brangiu valstybės kapitalu, o daug pigesnėmis skolintomis lėšomis“, – sako p. Mačiulis.

Rezervų, kur temptis yra

Preliminarioje VVĮ ataskaitoje skelbiama, kad bendrosios VVĮ pardavimo pajamos pernai padidėjo 3,1%, iki 7,54 mlrd. Lt.  Labiausiai VVĮ pardavimo pajamas augino energetikos sektorius, konkrečiai – LE ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės. Neigiamai šį rodiklį labiausiai veikė LG, jų pardavimo pajamos daugiausia dėl kritusių tarptautinių krovinių vežimo apimties sumažėjo 100 mln. Lt, iki 1,6 mlrd. Lt.Kristianas Mortensenas, asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ (BICG) prezidentas, sako, kad VVĮ rezultatai „gerėja įspūdingai“, tačiau tie rezultatai galėtų būti dar geresni, jei būtų tęsiamas VVĮ veiklos depolitizavimas.Gerosios verslo praktikos principus padedančios diegti Lietuvoje organizacijos vadovas viliasi, kad prie reformos tęstinumo prisidės Lietuvos rodomas didelis noras tapti Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos nare.„VVĮ reforma privalo būti tęsiama“, – pabrėžia BICG vadovas. Pono Mortenseno vertinimais, kas, beje, pabrėžiama ir VKC ataskaitoje, tokios bendrovės, kaip LG ir 42 valstybinės miškų urėdijos, veikiančios po Generalinės miškų urėdijos skėčiu, turėtų naudos, jei savo veiklą organizuotų, teiktų finansų ataskaitas pagal tarptautinius standartus.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Trūksta nepriklausomų narių

Ponas Barys sako, kad prie VVĮ veiklos efektyvumo gerinimo galėtų prisidėti valdymo reformos tęsimas didinant valdybų kompetenciją ir nepriklausomų, pagal aiškius ir skaidrius kriterijus atrinktų narių skaičių.Nuo 2013 m. vidurio VVĮ valdybų ar stebėtojų tarybų, turinčių nepriklausomų narių, skaičius ūgtelėjo nuo 9 iki 17. Tačiau iš jų tik 8 dirba penkių didžiųjų VVĮ valdybose, kurios turi realią įtaką įmonių veiklai ir jos rezultatams. Likusieji tėra stebėtojų tarybų nariai.„Neturėdamos nepriklausomų valdybų ir adekvačių finansinių tikslų, o nuolat kentėdamos dėl vadovų kaitos, VVĮ ir toliau didins nuosavo kapitalo grąžą geriausiu atveju keliomis dešimtosiomis procentinio punkto per metus. Iki pavyzdinio efektyvumo – tokio, kokį, pavyzdžiui, gali pasiekti Skandinavijos šalių VVĮ, – judėsime vėžlio žingsniu“, – prognozuoja p. Mačiulis. Tiesa, pagal gerosios verslo praktikos perėmimą pavyzdine būtų galima įvardyti AB „Klaipėdos nafta“, kuri šiuo metu stato suskystintųjų dujų terminalą Klaipėdoje. Šios bendrovės valdyba ir stebėtojų taryba turi po du nepriklausomus narius.VVĮ 2013 m. pabaigoje dirbo beveik 41.000 darbuotojų, iš jų 12.770 LG įmonių grupėje, kur buvo įdarbinta 3,5% daugiau nei 2012 m.  Bendras VVĮ darbuotojų skaičius pernai beveik nekito.

Nepriklausomi VVĮ valdybų nariai

Ričardas Čepas („Newsec / Re&Solution“) Lietuvos geležinkelių įmonių grupė

Vytautas Kudzys (Lietuvos pramonininkų konfederacija) Lietuvos pašto įmonių grupė
Linas Sasnauskas (nepriklausomas konsultantas pieno klausimais) Lietuvos pašto įmonių grupė
Viktorija Trimbel („Quantum Capital“) Lietuvos radijo ir televizijos centras
Arūnas Šikšta (VU TVM direktorius) Lietuvos radijo ir televizijos centras
Stepas Telešius (UAB „ACME grupė“) Lietuvos jūrų laivininkystė
Gytis Kaminskas („Baltic Legal Solutions Lietuva“) Lietuvos jūrų laivininkystė (stebėtojų taryboje)
Laimutė Tinglum (UAB „Scandinavian Accounting and Consulting“) Lietuvos jūrų laivininkystė (stebėtojų taryboje)
Rytis Ambrazevičius („Nexetic“ atstovybė Baltijos šalyse) AB „Klaipėdos nafta“
Mindaugas Jusius (AB „Swedbank Life Insurance“) AB „Klaipėdos nafta“
Eimantas Kiudulas (Klaipėdos LEZ) AB „Klaipėdos nafta“ (stebėtojų taryboje)
Romas Švedas (nepriklausomas konsultantas) AB „Klaipėdos nafta“ (stebėtojų taryboje)
Šarūnas Kliokys (UAB „Avestis“) Lietuvos energijos įmonių grupė (stebėtojų taryboje)
Antanas Danys (VšĮ „Lietuvos Junior Achievement“) Lietuvos energijos įmonių grupė (stebėtojų taryboje)
Virginijus Lepeška (UAB Organizacijų vystymo centras) Lietuvos energijos įmonių grupė (stebėtojų taryboje)
Pranas Vilkas (buvęs Seimo narys, Darbo partijos atstovas) Lietuvos energijos gamybos įmonių grupė (stebėtojų taryboje)
Petras Povilas Čėsna (buvęs ūkio ministras ir buvęs „Vilniaus baldų“ vadovas) LESTO įmonių grupė  (stebėtojų taryboje) 
*Dalios Grybauskaitės rinkimų štabo vadovasŠaltinis: preliminari 2013 m. VVĮ veiklos ataskaita.

XXX

Nuosavo kapitalo grąža

Energetika

Lietuvos VVĮ 2,45%
palyginamosios užsienio įmonės* 5,36%Susisiekimas
Lietuvos VVĮ 2,69%
palyginamosios užsienio įmonės* 8,93%*Vakarų Europos, Rytų Europos ir Rusijos įmonių duomenys iš sektorių pagal „Capital IQ“ ir „Bloomberg“ duomenis.Šaltinis: preliminari 2013 m. VVĮ veiklos ataskaita.Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku