Nepriklausomi gamintojai šilumos ūkyje pasiteisino – konkurencija mažina kainą

Publikuota: 2014-04-27
Atnaujinta 2015-06-01 12:54
svg svg
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo ("Verslo žinios")
„Verslo žinios“

Prieš keletą metų pradėtas įgyvendinti sumanymas į rinką įleisti nepriklausomų šilumos gamintojų davė rezultatų – miestuose, kur gamintojų konkurencija didesnė, šilumos kaina mažėja sparčiausiai. O šilumininkai sako, kad privatūs gamintojai galėtų parduoti šilumą gerokai pigiau, tačiau vis dar naudojasi galimybe maksimaliai uždirbti.

„Į rinką ateinantys nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG) privalo gaminti šilumą pigiau – jų šilumos kaina turi būti mažesnė už pagrindinio gamintojo kintamąją kainos dalį, kurią iš esmės sudaro kuro kaina. Be to, dėl į rinką ateinančių NŠG efektyviau, greičiau ir lanksčiau pradeda veikti ir šilumos įmonės“, –  vartotojams palankią konkurencijos šilumos ūkyje įtaką įvardija Raimondas Štreimikis, UAB „GECO investicijos“, nuo 2012 m. spalio Kaune eksploatuojančios 20 MW galios biokuro katilinę, vadovas.

Klaipėdoje ir Kaune

Valstybinės energetikos ir kainų kontrolės komisija nurodo, kad per metus vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje mažėjo 9,4%, o labiausiai ji traukėsi Klaipėdoje (16,5 %) ir Kaune (12,7 %). Tai miestai, kur veikia daugiausia NŠG, – Klaipėdoje šilumą gamina 6 NŠG įmonės, tarp jų – 63 MW galios „Fortum Klaipėdos“ atliekų ir biokuro deginimo gamykla, Kaune taip pat veikia 6 NŠG katilinės.Gamtinės dujos šį vasarį pigo 11,5%, palyginti su tuo pačiu mėnesiu 2013 m., o biokuras per metus (nuo 2013 m. vasario iki 2014 m. vasario) brango 2,8%.„GECO investicijos“ skaičiuoja, kad Kaune iš NŠG perkamos kainos vidurkis per metus sumažėjo dar daugiau – 21%, nuo 18,4 ct už 1 kWh pernai balandį iki 14,48 ct už 1 kWh šių metų balandį.Vilniuje, kur realiai veikė tik vienas NŠG, – beveik 24 MW galios UAB „Aliejaus investicijų projektai“, –  šiluma per metus pigo 7,3%, o už ją vilniečiai moka brangiausiai iš visų didžiųjų miestų.NŠG įsileisti nenorinčiuose Šiauliuose per metus šilumos kaina mažėjo 4%. Panevėžyje per metus šiluma pigo 7,6 %, tiesa, čia jos kaina iš didžiųjų miestų mažiausia. Tačiau tam įtakos turi ir tai, kad NŠG statusą turinti „Lifosa“ tiekia gamybos metu susidarančią šilumą bene pigiausiai Lietuvoje ir taip sumažina energijos kainą visam Panevėžio regionui.

Pigs toliau

„Dėl konkurencijos Kaune didžiausio kainų kritimo galima laukti ateinančių metų vasarą – tuo metu mieste turėtų pradėti veikti dar keli biokuro katilai, jie su jau veikiančiomis biokuro katilinėmis galės patenkinti visą miesto vasaros šilumos poreikį ir konkuruos kaina“, – prognozuoja p. Štreimikis.Jau šiais metais Kaune turėtų pradėti veikti kelių naujų NŠG katilinės – „Pramonės energijos“ (20 MW galios), „Oksetos“ (57 MW), „Aldec General“ (20 MW), o iš viso iki 2016 m. mieste planuojama pradėti eksploatuoti 10 naujų atsinaujinančius išteklius naudojančių katilinių bei kogeneracinių elektrinių – jų žada statyti ir privatūs verslininkai, ir šilumos tiekėja „Kauno energija“ (KE). Bendra jų galia turėtų sudaryti daugiau nei 300 MW, tiek Kaunui vidutiniškai pakanka šildymo sezono metu.Kiek sumažės centralizuotos šilumos kaina laikinojoje sostinėje atsiradus naujų gamybos pajėgumų, anot p. Štreimikio, pirmiausia priklausys nuo tuo metu esančių biokuro kainų.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Nepakankamai

Tačiau Valdas Lukoševičius, KE valdybos pirmininkas, sako, kad realios konkurencijos šilumos gamybos sektoriuje kol kas nėra, o NŠG šilumą, gautą iš biokuro, parduoda gerokai brangiau nei galėtų.„Šiltnamio sąlygų sudarymas mažoms biokuro katilinėms, kurios statomos vien tam, kad investuotojai uždirbtų pinigų, o vartotojams šilumos kaina dėl to beveik nemažėja, nėra tinkamas būdas – juk taip užkertamas kelias šilumos įmonių strateginiams biokuro projektams“, – tikina jis.Anot jo, Kainų komisija daugeliui NŠG suteikia vadinamąjį nereguliuojamo gamintojo statusą ir jų neanalizuoja bei netvirtina, todėl tokie gamintojai turi galimybę šilumą, gautą iš biokuro, parduoti beveik tokia pat kaina kaip gerokai brangesnes dujas naudojančios miestų elektrinės.„Kol kas tik KE šaltiniuose gaminamos energijos savikaina lemia šilumos kainų lygį. Mieste reikėtų kuo daugiau ir pigiau įsirengti KE valdomų efektyvesnių šilumos gamybos šaltinių“, – pabrėžia p. Lukoševičius.Jo nuomone, vis dėlto pigiausias katilines gali pastatyti pačios šilumos tiekimo įmonės, nes turi tam parengtą infrastruktūrą, todėl, akyliau prižiūrimos kontrolierių, galėtų tiekti ir pigiausią energiją.Anot p. Lukoševičiaus, didesnieji šilumos tiekėjai neskubėjo įsirengti biokuro katilinių, nes, nesant pakankamos ES fondų paramos, juos gąsdino ilgas projektų atsipirkimo laikas, o investicijos būtų apsunkinusios šių bendrovių finansinę padėtį.

XXX

Nereguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai, 2013 m. IV ketv.

Gamintojas                             Instaliuota galia, MW

Kauno regionas
UAB „Ekoresursai“                  2,9
UAB ENG                              6,5
UAB „GECO Kaunas“             20
UAB „Lorizon Energy“            10Klaipėdos regionas
AB „Baltijos elektrinių investicijos“ 4,5
UAB „Fortum Klaipėda“                63
UAB „Geoterma“                         44
UAB „Izobara“                             5,2
UAB „Klaipėdos baldai“                3,9
UAB „Pramonės energija“            40,3Marijampolės regionas
UAB „Baisiogalos bioenergija“      1Panevėžio regionas
UAB ENG                                1,1
AB „Klar Glass Lietuva“             1
UAB „Kurana“                           4Šiaulių regionas
UAB „Energijos parkas“            0,8Utenos regionas
UAB „Visagino linija“                3,5Vilniaus regionas
UAB „Autoidėja“                              0,8
UAB „Aliejaus investicijų projektai“    23,8Šaltinis: VKEKK

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
„Orlen Lietuva“ pradėjo Būtingės naftos terminalo plūduro keitimą: baigti žada birželį

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo ir importo bendrovė „Orlen Lietuva“ antradienį...

Pramonė
2022.05.24
EK pirmininkė: ES Taryboje greičiausiai nebus susitarta dėl rusiškos naftos embargo

Europos Sąjungos Taryboje vadovai greičiausiai nesusitars dėl naftos embargo Rusijai, sako Ursula von der...

Verslo aplinka
2022.05.24
Vokietija mano, kad ES rusiškos naftos embargas – ranka pasiekiamas, Vengrija to nenori net svarstyti 5

Europos Sąjungos susitarimas dėl bendro rusiškos naftos embargo gali būti pasiektas „per kelias dienas“,...

Verslo aplinka
2022.05.24
Puslaidininkių gamintojai optimizmo žeria nedaug: lustai šiemet turėtų brangti toliau

Lustai – kone visuose šiuolaikiniuose elektroniniuose prietaisuose naudojami komponentai – šiemet turėtų...

Inovacijos
2022.05.24
Liepą „Lifosa“ jau galėtų dirbti ir 90% pajėgumu 1

Dėl Vakarų sankcijų sustabdytos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ laikinosios administratorės –...

Pramonė
2022.05.24
Lietuva buria šalių koaliciją Ukrainos grūdams saugiai išplukdyti 3

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako buriantis šalių koaliciją Ukrainos grūdams...

Verslo aplinka
2022.05.24
RETAIL konferencija: „Barbora“ pristatys prekes per valandą, prognozuojama daugiau partnerysčių Premium

Vienas didžiausių prekybos sektoriaus renginių Baltijos šalyse, „Verslo žinių“ organizuojamas prekybos...

Prekyba
2022.05.24
Jauno verslo formulė: rėmėsi mokslu, augo 10 kartų ir neatsigina investuotojų Premium

Kosmetikos ir odos priežiūros priemonių prekės ženklas „Math Scientific“ antraisiais metais šovė į viršų 10...

Gazelė
2022.05.24
Draudimas rusams pirkti NT ir investuoti į fondus Lietuvoje sukrėtimo nežada, bet tikrintojams bus reikalų Premium

Europos Parlamentui svarstant šeštąjį sankcijų paketą, kuriame numatytas draudimas Rusijos piliečiams Europos...

Statyba ir NT
2022.05.24
SkGD terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš Egipto

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš Egipto. Tai jau...

Pramonė
2022.05.24
Prekyba karo zonoje: ukrainiečių tinklas „Silpo“ kliaujasi slaptais sandėliais, stokoja vilkikų Premium

Mažmeninės prekybos įmonės Ukrainoje anksčiau yra patyrusios įvairių iššūkių, bet sąlygos, kuriomis tenka...

Prekyba
2022.05.24
Racionalus ir efektyvus augalinių liekanų panaudojimas tvariose agrobiotechnologijose Verslo tribūna

Pasaulyje sukaupta pakankamai patirties naudojant augalines liekanas energetikoje – tai pakankamai daug...

Agroverslas 2023
2022.05.24
Ukrainos druskos gamintojos „Artiomsol“ vadovas: šalyje teks naudoti iš užsienio atvežtą druską

Viena didžiausių Europos druskos bendrovių „Artiomsol“ dėl karo veiksmų balandį nutraukė veiklą, o įmonės...

Pramonė
2022.05.23
Baltijos šalys prisiminė durpes: kainuotų iki 40% pigiau už biokurą Premium 13

Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę padidintų ir kartu ateinantį šildymo sezoną atpigintų kuro durpės,...

Pramonė
2022.05.23
Latvijoje ir Estijoje pramonės produkcija per metus brango apie 30%

Latvijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, pakilo 3,1%,...

Pramonė
2022.05.23
„Borjomi“ gamyklas perima Sakartvelo vyriausybė 1

Sakartvelo vyriausybė iš Rusijos „Alfa Group“, kuriai taikomos sankcijos, neatlygintinai perima vienos iš...

Pramonė
2022.05.23
Nemokumo administravimo bendrovė „Finance Guru“ tapo „Lifosos“ administratore

Dėl Vakarų sankcijų sustabdytos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ laikinąja administratore pirmadienį...

Pramonė
2022.05.23
Lenkijos „natūralus žingsnis“: nutraukė susitarimą su Rusija dėl dujotiekio Jamalas–Europa

Lenkija nusprendė pasitraukti iš 1993 metų susitarimo su Rusija dėl dujotiekio Jamalas–Europa, pirmadienį...

Rinkos
2022.05.23
Europos investicijų bankas skolina „Teltonika IoT Group“ 50 mln. Eur 1

Europos investicijų bankas (EIB) suteikė bendrovei „Teltonika IoT Group“ 50 mln. Eur paskolą, kad ji...

Pramonė
2022.05.23
Balandį fiksuotas 7,1% pramonės nuosmukis 5

2022 m. sausio–balandžio mėn. visa pramonės produkcija sudarė 12,4 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti...

Pramonė
2022.05.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku