Kur gatvėje skanu kaip namie

Prakalbus apie gatvės maistą, kyla įvairių asociacijų. Keliavusieji po Pietų Ameriką ar Pietryčių Aziją prisimena pilvo raižymą, daugiau laiko praleidę Didžiojoje Britanijoje – skrandžio sunkumą. Kita vertus, JAV didmiesčių hipsteriai autobusiukų ir vagonėlių maistą vertina ne mažiau nei vinilo plokšteles.

Kelionių gidas „Lonely Planet“ pasakoja, į kokius patiekalus egzotiškų šalių gatvėse vertėtų atkreipti dėmesį, jei nutartume valgyti ne kavinėse.

Birma
Birmos tautiniu tradiciniu patiekalu laikoma „mohinga“, tiršta ryžių makaronų sriuba. Jos gatvėse verdama bet kuriuo dienos metu, tačiau patys birmiečiai ją dažniausiai valgo per pusryčius.
Sriubos pagrindas – gėlavandenių žuvų sultinys su žuvų gabaliukais, pagelsvintas ciberžolėmis ir paskanintas įvairiomis žolelėmis, pavyzdžiui, citrinžolėmis. Sultinys sutirštinamas ryžių ir pupų milteliais, į jį dedama geldelių, mums mažiau įprastų bananmedžių šerdžių, galiausiai – plonų ryžių makaronų ir kapotų kalendrų.
„Mohinga“ verdama vien tik iš vietinių produktų. Sriubos pardavinėjama visuose Birmos miestuose, dažniausiai iš vagonėlių ar tiesiog iš krepšių. Užsisakyti nesunku, nes vienintelis priedas, kurį gali pasirinkti, yra „akyaw“: traškios lęšių ar daržovių spurgytės.

Tailandas
Europiečiams Tailando gatvės maistas gali pasirodyti nehigieniškas, mat jis pardavinėjamas judriose, išmetamosiose dujose skendinčiose gatvėse, tiesiai iš motorolerių priekabų. Išsirinktoje vietoje maisto nepardavęs, vairuotojas rieda toliau – ir priekaboje pavėžintus patiekalus pardavinėja kitur.
Tačiau čia siūloma tikrai gardžių patiekalų. Autoriai rekomenduoja „Phat Kaphrao“ – prieskoniais ir žalumynais pagardintą mėsos troškinį.
Kaip jis gaminamas? Bazilikų lapeliai paskrudinami su malta kiauliena, vištiena ar jūrų gėrybėmis, kapotais česnakais, aitriosiomis paprikomis ir kartais – pjaustytomis ankštinėmis pupelėmis. Skoniui pagerinti įberiama šiek tiek cukraus. Troškinys patiekiamas su ryžiais, žuvų padažu, smulkiais aitriųjų paprikų gabaliukais, dažnai karūnuojamas keptu kiaušiniu.

Bosnija ir Hercegovina
„Burek“ – geriausias bosnių užkandis, rašo „Lonely Planet“. Tai auksiniai traškūs sluoksniuotos tešlos pyragėliai su mėsa, špinatais ar sūriu, žalumynais.
Pyragėliai kilę iš Turkijos, ten jie vadinami „borek“. Lietuvoje žinomiausias bureko variantas – čeburekas. Bosnių burekai valgomi šalti ir šilti, bet skaniausi – tiesiai iš orkaitės. Išorėje tešla būna trapi, viduje – minkšta tarsi virti makaronai. Gatvėse burekai dažnai kepami didelėmis spiralėmis apvaliose kepimo skardose. Pirkdamas parodai, kokio dydžio gabaliuko norėtum, kepėjas jį atpjauna ir suvynioja į kepimo popierių.
Nusprendus burekų pasigaminti namie, verta paeksperimentuoti su įdarais: gardus variantas – su ožkų sūriu ir avienos dešrelėmis. Tokį bureką tinka valgyti su raudonųjų paprikų padažu, pagardintu cinamonu.

Marokas
Marokiečiai riestainius „sfenj“ mėgsta kaip prancūzai – sviestinius ragelius. Riebaluose virtų minkštų „sfenj“ tešla – prėska, minkoma be pieno ar sviesto. Riestainiai patiekiami pabarstyti cukrumi arba aplieti medumi, tačiau manoma, kad apie XVIII a. jie būdavo valgomi su gruzdintomis avių galvomis. Anot „Lonely Planet“ autorių, avių galvos – tradicinis pusryčių patiekalas. Įvairių kelionių portalų autoriai pasakoja avių galvų ragavę per pietus ar vakarienę: mėsos nuo šonų, paakių, kaktos plėšiamasi tiesiai iš puodo, kuriame galva buvo troškinama visą dieną.
„Sfenj“ turėtų būti valgomi švieži, pravartu stebėti gaminimo procesą.

Pietų Afrika
„Walkie-talkies“ yra vištų kojelės, arba kitaip – pėdutės („walkies“), ir galvos („talkies“), jų patiekalai paplitę PAR. Kojos ir galvos verdamos, kol suminkštėja, tuomet pagardinamos prieskoniais ir toliau ruošiamos pagal skonį.
Vieni „walkie-talkies“ išverda, tuomet prideda druskos ir prieskonių, kiti jas garina su svogūnais, žaliosiomis paprikomis ir pomidorais; vėliau pakepina ant grotelių.
Stiprių nervų skaitytojams: valgant pirmiausia į burną reikia kišti kojų „pirštus“, nugraužti mėsą, likučius – sukramtyti. Tai šiek tiek užtrunka, tačiau trumpiau nei kramtant galvą – ši valgoma visa, tik snapas nukertamas prieš mėsą patiekiant.