Rusija mato save be likusio pasaulio

Dmitrijus Medvedevas, Rusijos premjeras, pristatydamas šalies parlamentui 6-ąją metinę vyriausybės veiklos ataskaitą, pabrėžė, kad valdžia susilpnins gresiančių didesnių Vakarų sankcijų poveikį ekonomikai mažindama priklausomybę nuo importo ir paremdama vietos gamintojus, jei šie dėl apribotų verslo ryšių su Vakarais patirtų sunkumų.„Atsakydami į ekonominių ryšių apribojimus, mes imsimės papildomų paskatų sumažinti priklausomybę nuo importo.Taip pat turime ambicijų kai kuriuose sektoriuose visiškai patenkinti vidaus paklausą. Mes turime tyrimų, technologijų ir gamybos potencialo. Tai įrodė sėkmingi gynybos ir chemijos pramonės, mašinų inžinerijos, farmacijos ir kt. projektai“,– publiką drąsino p. Medvedevas.Premjeras parlamentui pats iškėlė ir ramindamas atsakė į septynis klausimus apie sritis, kuriose Vakarų sankcijos gali turėti įtakos.„Apribojimų įvedimas yra primityvus ir nieko neduoda. Bet jei daug mūsų Vakarų partnerių pasirinks šį kelią, mes neturėsime kitos išeities. Mes susitvarkysime patys ir ilguoju laikotarpiu laimėsime. Turime tam reikalingų išteklių“, – dėstė premjeras.

Abejoja sumanymu

Tačiau analitikai įspėja, kad, bandydama pati sumažinti tarptautinę integraciją, Rusija ilgainiui dar labiau pablogintų stagnuojančios ekonomikos būklę.„Rusijai prasminga bandyti sustiprinti vidaus ekonomiką, bet būtų tragedija, jei tai pavirstų į izoliavimąsi. Mes jau matome, kaip Rusija žengia tinkama linkme ir pradeda globalizuoti savo ekonomiką. Ir, štai, dabar ateina ši krizė, kuri gali viską sugadinti“, – „The Financial Times“ sakė Chrisas Weaferis, Maskvoje veikiančios konsultacijų bendrovės „Macro Advisory“ partneris.Pasak jo, Rusija vien iš vidinių išteklių nepajėgtų padengti 624 mlrd. USD užsienio skolų, iš kurių 550 mlrd. USD yra skolos užsienio bendrovėms ir bankams.Apžvalgininkai kaip priešpriešą pateikia Kinijos pavyzdį – šalies valdantieji esą jau suprato, kad pasaulis keičiasi ir jų ekonominė padėtis priklauso nuo integravimosi tarptautinėje rinkoje.„Evoliucionuojančios Kinijos modelis rodo, kad XXI a. reali galia kyla iš šalies gebėjimo pasikinkyti tarptautinės konkurencijos padiktuotą inovatyvumą. Rusijoje, priešingai, galia suvokiama kaip karinis pajėgumas ir gamtos išteklių kontrolė“, – rašo „The Wall Street Journal“.

Ribotos galimybės

Kad Rusijos ekonomikos persitvarkymas sunkiai įmanomas, matyti iš jos neefektyvumo ir nevykdomų reformų, kurios, pasak kritikų, buvo būtinos jau seniai. Iš esmės tai savo ataskaitoje pripažino pats p. Medvedevas.„Pasauliniai pokyčiai išryškino mūsų ekonomikos silpnąsias vietas ir struktūrinius bei institucinius trūkumus, atsiradusius mūsų ūkyje pastaraisiais dešimtmečiais. Pirmiausia, tai nepakankama diversifikacija, žemas investicijų lygis ir mūsų valdžios įstaigų valdysenos būklė, neatitinkanti modernių kriterijų. Visa tai neleido mums pasiekti ir išlaikyti aukšto augimo tempo“, – sakė premjeras.Galimybė atsiriboti nuo importuojamų Vakarų prekių bei pereiti prie vietos produkcijos atrodo abejotina ir dėl gyventojų polinkio pirkti importines prekes. Pasak „The Economist“, 45% rusų įsigyjamų prekių yra užsienietiškos. Vladimiras Putinas, dabartinis Rusijos prezidentas, anksčiau yra pavadinęs gėda tai, kad per 40% maisto produktų ir daugiau kaip pusė medikamentų yra įvežami iš užsienio.Staigiai atsiriboti nuo pasaulio Rusijai trukdytų ir tai, kad, kaip skaičiuoja „Bruegel“ instituto ekonomistai, šalis jau yra susikūrusi palyginti gerus pasaulinius prekybos ryšius.„Prekių importas ir eksportas sudaro kiek daugiau kaip 40% BVP. Palyginti, aktyviai prekiaujančios Vokietijos siekia 75%, JAV – 25%“, – teigia Georgas Zachmannas, „Bruegel“ analitikas.Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.